"Tai - poleminis filmas apie tuometines bei šių dienų aktualijas. Apie sprendimus, kurie tuomet buvo priimti ir apie tai, kas mums aktualu šiandien", - sakė R.Miškinytė.
Dokumentiniame filme tyrinėtojai ir istorikai pateikia savo nuomones bei teorijas apie to meto įvykius, jaunieji politikai bei studentai svarsto šių dienų aktualijas, o filmo kūrėjai visa tai paraleliai sugretina, atskleisdami to meto problemų aktualumą šiandiena.
Po filmo pavadinimu "Atsisveikinimas su karūna" paslėptos dvi reikšmės: mat Lietuva prieš šimtmetį nusigręžė nuo "Rusijos karūnos", o reikalaudama autonomijos atsisakė ir susisaistymų su Lenkija.
"Remiantis tautų apsisprendimo teise, Didysis Vilniaus Seimas tuomet nusprendė, jog šalis turi eiti tautiškumo keliu",- sakė filmo prodiuserė.
Sudėtingiausia šio filmo kūrėjams buvo surinkti medžiagą, rasti būdą, kaip istorines to meto realijas suaktualinti šiandien.
Kaip pagrindines paraleles, atskleistas filme, R.Miškinytė minėjo lietuvių tautos formavimąsi ir tautinį apsisprendimą. Dokumentikoje taip pat gretinami tuometiniai bei šiandieniniai jaunimo ir valstiečių vaidmenys šalies gyvenime.
Filmo trukmė - 52 minutės. Pasak kūrėjų, tokia trukmė pasirinkta remiantis tarptautiniais standartais, kurių laikytis pravartu mąstant apie filmo vertimo į kitas kalbas bei demonstravimo užsienyje galimybes.
Renginį, skirtą Didžiojo Vilniaus Seimo 100-mečiui, organizuoja Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija.
Pernai buvo paskelbtas scenarijaus konkursas dokumentiniam filmui apie šį lietuvių tautos suvažiavimą 1905 metais kurti.
Didysis Vilniaus Seimas, 1905 metais dirbęs dvi dienas dabartinės Nacionalinės filharmonijos pastate, buvo visoje Rusijos imperijoje kilusio revoliucinio sambrūzdžio padarinys.
Suvažiavime dalyvavo apie 2 tūkst. lietuvių iš Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Latvijos. Didžiojo Vilniaus Seimo dalyviai didžiausiu lietuvių tautos priešu įvardijo Rusijos vyriausybę ir nutarė reikalauti Lietuvos autonomijos su Seimu Vilniuje.
Šiam tikslui pasiekti buvo pabrėžta būtinybė vienyti visas Lietuvos politines jėgas, jungtis bendrai kovai su kitomis Rusijos tautomis, ignoruoti carinės valdžios įstaigas ir nepaklusti įstatymams. Suvažiavimo dalyviai taip pat pabrėžė lietuvių kalbos ir tautiško švietimo propagavimo svarbą.
Šie Didžiojo Vilniaus Seimo nutarimai buvo pradėti vykdyti, tačiau represijas pasitelkusi rusų administracija grąžino buvusią padėtį. Daug suvažiavimo nutarimų vykdytojų buvo įkalinta arba ištremta į Sibirą, dalis jų emigravo.
Steigiamasis Seimas išrinktas 1920 metais ir veikė iki 1922 metų. Jo valdymo metu Lietuva daugumos pasaulio valstybių buvo pripažinta nepriklausoma de jure, tapo Tautų Sąjungos nare. Steigiamasis Seimas 1922 metais priėmė nuolatinę Lietuvos valstybės konstituciją, įvedė Lietuvos valiutą - litą.