aA
Kino kūrėjai įsitikinę, kad A.Puipa yra sėkmės kūdikis – visais laikais darė tai, ką norėjo daryti. Apie režisierių Algimantą Puipą sklinda didelių ir mažų legendų. Didelės – tai meistriški jo filmai, mažos – šmaikštūs posakiai, virtę tikrais kalambūrais.
A.Puipa: vis dar džiaugiuosi, kad nesu blogiausias
© Asmeninio archyvo nuotr.

Tie geri seni laikai...

Atsigręžę į netolimą praeitį, nostalgiškai svarstėme, kodėl labai greitai pasitraukė senoji karta, pastačiusi nedaug filmų, kodėl nutilo A.Žebriūnas, R.Vabalas, M.Giedrys, kiti kūrėjai? Pasak režisieriaus, laisvė daugelį suglumino, ne kiekvienas prisitaikė prie naujos grobuoniškos formos, o paskui, matyt, pavėlavo į traukinį, kai lyg grybai po lietaus ėmė dygti prodiuseriai. Naiviai manė, kad, jei parašė vienintelę paraišką filmui finansuoti, kada nors pinigų sulauks...

Algimantui, matyt, padėjo tai, kad dar sovietiniais laikais buvo užsiėmęs tam tikrą poziciją – literatūros kūrinių ekranizavimą. Na, kas jį ištrauks, nugrimzdusį į ankstesnę epochą? Režisierių netgi vadino ikirevoliucinės epochos dainiumi. Jis nuosekliai kūrė „kaimiškus“ filmus, ir prie jo nepavykdavo prikibti. Dar viena iš mažų legendų – kai kūrėjai nuvežė į Maskvą „priduoti“ filmą „Moteris ir keturi jos vyrai“, vienas pikčiausių cenzorių pasakė: „Ko čia atvažiavote? Būtumėte atsiuntę telegramą, kad pastatėte filmą apie moterį ir jos vyrus, ir mes būtume sakę: kurkite kitą...“

„Kai Maskva nutraukė finansavimą, likimas man ištiesė kitą sėkmingą bilietą – studijų laikų bičiulis kazachas Maksimas skyrė finansavimą dviem filmams. Taip pagal J.Apučio ir R.Šavelio apsakymus gimė filmai „Bilietas iki Tadž Mahalo“, „Ir ten krantai smėlėti“. Paskui atsitiktinai pakliuvau į televiziją, kur trejus metus sėkmingai stačiau filmus, pradedant „Kafkos procesu“. Tikra tiesa, aš nedariau to, ko nenorėjau, nors girdėjau ne sykį: padarysi, ir tau garantuotas butas. Dieve, sužinotų žmona, ką man siūlė tais laikais... Butą senamiestyje už ideologinį filmą! Aš pajuokaudavau, kalambūrą numesdavau... Filmas apie partizanus? Bet pas mus nebuvo jokių partizanų. Na, pamanyk tik, du traukinius susprogdino...“

Kurį filmą režisierius laiko svarbiausiu? Sako, beveik neįmanoma išskirti, nes jie visi apaugę tam tikromis istorijomis, sentimentais. Nepriimtini tik tie, kuriuos jam tekdavo kitų pradėtus taisyti. Taip atsitiko su „Arkliavagio dukra“, o šiaip jis atsako už viską, pradedant filmu „Amžinoji šviesa“.

Tiesa, įsimintino filmo „Moteris ir keturi vyrai“ nelaiko savu, nes idėja – V.Žalakevičiaus. Nors filmas jam gražus, taip pat ir „Amžinoji šviesa“... Gana neįtikėtina filmo „Bilietas iki Tadž Mahalo“ istorija. Jis buvo nuvežtas į Prancūziją, ir tai buvo vienas pirmų išėjimų į pasaulį. Padėjo Ugnė Karvelis, kiti, priėmė Šiaurės šalių festivalis, o žurnalistai jį net rekomendavo Kanų festivaliui.

Scenarijus yra tik žemėlapis

Pasak Algimanto, didžiulė problema – scenarijus. Anksčiau jis pasitikėdavo rašytojais, kurie paprastai taip mąsto: ar tu gebėsi atskleisti mano sudėtingumą, jei ne, tavo pastangos niekinės. Jis yra daug bendravęs su R.Šaveliu, kuris su nuoskauda balse tikino: tu daugiau pasitikėk mano literatūra, nenutolk nuo jos. Bet tai neišvengiama. Perskaitai kūrinį ir lauki ženklo. Bandai prisijaukinti idėją, dialogus, charakterius, pereini net du filtrus, kol imi matyti savo variantą, kartais visai priešingą rašytojo sukurtam.

„Taip atsitiko ir su filmu „Nuodėmės užkalbėjimas“ pagal Jurgą Ivanauskaitę. Perskaitęs pasakiau: aš daryčiau dvi asmenybes vietoj vienos. Gimė dar viena linija – psichoterapeutės, pas kurią vaikšto pagrindinė herojė. Jurga sėdėjo ir klausėsi mano fantazijų. Su bloknotu rankose. Iš pradžių supyko, ypač perskaičiusi, kokį ir kaip aš parašiau scenarijų, mat jai nepatiko mano grafomaniškas stilius. Paskui atsileido, kai patikinau ją, kad tai tik darbiniai užrašai, nes scenarijus režisieriui yra tik žemėlapis. Juk rašytojas rašo knygą skaityti, o čia filmas... Beje, aktorius negali pasakyti ir tokių konstrukcijų sakinių, kokie yra knygoje. Todėl esu priverstas parašyti paprastus dialogus, o dėl to keičiasi kiti dalykai. Tai natūralu. Viskas prasidėjo nuo... lankstinuko, kuriame aš, atėjęs į knygos pristatymą, perskaičiau, kad Jurga ketino studijuoti režisūrą, kad ji labiau už viską norėjo statyti filmus, net pirmąsias noveles taikė kinui, įsivaizduodama, koks aktorius kokį vaidmenį atliks.“

A.Puipa tą žemėlapį kartu su pagrindine kūrinio idėja modeliuoja pats. Kai jam pasiūlė pastatyti J.Tumo-Vaižganto „Nebylį“ (to jis nesiėmė, nes kaimo vaizdeliais jau yra prisisotinęs), režisierius staigiai sumetė, kad nebent šį lietuvišką siužetą perkeltų į Gruzijos kalnus ar į kokią nors Sardinijos salą Italijoje. Įrodydamas, kad Vaižganto „Nebylį“, kaip, beje, ir kitą literatūrą, galima statyti visur. Pasak jo, kuo paprastesnis siužetas, tuo daugiau šansų sukurti gerą filmą, nes... lieka erdvės fantazijai.

„Kai perskaičiau Jurgos „Miegančių drugelių tvirtovę“, man patiko idėja: turtinga moteris priglaudžia prostitutes, na, kažkokia Žano Volžano istorija. Reikėjo rasti argumentų, kodėl ji taip pasielgė. Gimė mintis: turtingo vyro žmona, kelyje vos nesuvažinėjusi prostitutės, staiga ima globoti ją ir jos drauges. Gražiuose dvaro rūmuose, su XIX a. sukniomis... Nuo šito prasidėjo mano flirtas su romanu. Tęsiu toliau: naujųjų lietuvių šeima gyveno prabangiai – karnavalai, Renesanso epochos drabužiai. Viena merginų buvo baigusi pirmą dailės kursą, taigi pasisodindavo drauges pozuoti su tais drabužiais...“

Su kritika sunkiai susitaiko

Moteriškumo tema labiausiai išryškėjo kuriant filmą Jurgos Ivanauskaitės knygų motyvais. Įdomu, ką režisierius pats atrado moteryje? Be abejonės, statydamas „Nuodėmės užkalbėjimą“ pirmiausia puolė skaityti visus moteriškus žurnalus, kuriuose apstu moterų – laimingų, turtingų, taip pat vargšių, nuskriaustų, išprievartautų – išpažinčių. Šiuo metu kuriamame filme pagal „Miegančių drugelių tvirtovę“ veikia net keturios moterys. „Ėmiau savaip dėstyti, konstruoti siužetą ir daviau jį paskaityti Lapinskaitei (režisierė Janina Lapinskaitė – Algimanto žmona, – red.).

Ji atmetė daugelį dalykų, sakydama, kad moteris taip niekada nepasielgtų, ji niekada nedarytų to, ką aš siūliau... Su kritika sunkiai susitaikau. Būna, kad žmona iki ašarų priveda, tvirtindama, kad tai, ką sumaniau, yra primityvu. Klausiu, kodėl, negali būti, juk kokias tris dienas vaikščiojau su tomis mintimis. Bet greitai atsiprašau, suvokęs, kad ji teisi. Be jos pagalbos filmas būtų kitoks. Šiuo metu filmuojamas net ketvirtas scenarijaus variantas, ir matau, kiek daug gražių dalykų atsirado – visokių išpažinčių... Pagrindinės aktorės vaidmenį sutiko vaidinti Janina Lapinskaitė.“

Režisierius dar filmuodamas J.Apučio noveles suprato, kad, pasitelkus vien profesionalius aktorius, kai kurių kūrinių neįmanoma ekranizuoti. Taip buvo atrastas Margionių klojimo teatras su kaimo artistais, kurių natūraliomis raukšlėmis išvagoti veidai labiau atitiko filmo herojų įvaizdį. Janina, nebūdama aktorė, taip pat sukūrė ne vieną vaidmenį bendruose jų filmuose.

Algimantas džiaugiasi pasakodamas apie tai, kaip trys jaunos dar niekam nežinomos aktoriukės laukia filmavimų drauge su Janina, kuri sugeba jas suburti apie save, uždegti. Kaip jos visos nuoširdžiai dirba, be štampų... O „įsibėgėjusi“ aktorė jau gali gudrauti – iš to, iš ano paimti atidirbtą momentą, o kai to nėra, lieka žmogus grynuolis. Filme, kaip ir gyvenime, labai svarbu tikrumas.

Ir kartu, ir atskirai

Kalbai pasisukus apie moteris, taigi ir apie tarpusavio santykius, A.Puipa prisiminė prasmingą režisieriaus R.Tumino posakį: „Mes esame paskolinti vienas kitam.“ Ir kai žinome tą paskolinimo laikinumą, kainą, kuri gali būti sumokėta, negalime būti nei aštrūs, nei neteisingi ar netikri. Paskutiniame filme režisierius taip pat ieško to paskolinimo momento – ir brandžios moters santykyje su merginomis, ir jos santykyje su vyru... Tą paskolinimo momentą Algimantas sako išgyvenąs ir savoje šeimoje, kiekvieną dieną pasitikdamas tarsi paskutinę: „Taip yra, nes vaikai jau išėję...“

Beje, iš dviejų sūnų vienas pasuko tėvų keliu, tapo kino prodiuseriu.

Du šalia vienas kito gyvenantys menininkai – tai amžina mįslė, kaip išvengti konkurencijos ar paprasčiausių kūrybinių ginčų. Juk jau beveik klasika tapo pavyzdys, kad, kai vienas gauna „Oskarą“, kitas iš pykčio išmeta statulėlę pro langą. Kitas variantas – jai – vaikai ir virtuvė, jam – genialių paveikslų tapymas. Puipų variantas – tai du kūrėjai, kurie gali kurti kartu, bet ir atskirai vienas nuo kito. Janina vyro „ūkyje“ dirba antrąja režisiere, tvarko daugelį dalykų, ir tai tęsiasi jau antrą dešimtmetį. Kartu ji dirba ir savo darbus, į kuriuos griežtai neįsileidžia vyro. Kartą pasakė: „Nenoriu, kad kas nors kalbėtų, jog Puipa man padeda kurti filmus.“ Liko graži tradicija – Janina vyrą drauge su kitais bičiuliais pakviečia į filmų peržiūras.

Vietoje epilogo

Šiandien Lietuvos kine dirba daugybė talentingų žmonių – štai ką tik į Lietuvą „atskrido“ sidabrinės gervės, kurios paskelbė geriausius filmų kūrėjus. Paklaustas, kaip vertina šiuos apdovanojimus, A.Puipa tikina esąs abejingas gervėms, matyt, nesutampa biolaukai. Pernai tuose apdovanojimuose liko nesuprastas, pasakęs sakinį, kuris virto dar viena maža legenda: „Mėgstu žiūrėti kolegų darbus, o kai filmas pasibaigia, aš vienintelis ilgiausiai ploju, nes džiaugiuosi, kad nesu pats blogiausias...“

Juk taip svarbu nesusireikšminti, nežiūrėti į save taip, kaip žiūrėjo apdovanojimą gavęs „Titaniko“ režisierius D.Kameronas, kuris sušuko: „Dabar aš esu pasaulio dievas.“

„Valstiečių laikraštis“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Į kino ekranus keliasi dar vienas garsus komiksų veikėjas – Vino Dieselio įkūnyjamas nemirtingasis „Bloodshot“ (3)

Kovo 13 dieną viso pasaulio kino teatruose įvyks dar viena didžiulė šventė komiksų žanro...

Donaldas Trumpas vėl praleido progą patylėti: pašiepė Holivudą, „Oskarus“ ir Bradą Pittą (33)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį sukritikavo Holivudo sprendimą įteikti...

Amerikiečių kino vunderkindas Wesas Andersonas pristato naują filmą

Amerikiečių kino vunderkindas Wesas Andersonas priklauso tiems režisieriams, kurių darbus galima...

Eimutis Kvoščiauskas pristatys filmą „Advokatas“ prestižiniame Britų kino instituto festivalyje: svajonės tampa realybe! (1)

Didžiausias LGBT+ filmų festivalis Europoje „BFI Flare“ netrukus surengs filmo „Advokatas“...

Siaubo trileryje „Šėtono vaikas 2“ vaidinęs 12-metis: filmavimo aikštelėje dėjosi tikrai kraupūs dalykai

Siaubo filmai dažniausiai iki pat kaulų smegenų gąsdina žiūrovus, tačiau būna ir taip, jog...

Top naujienos

Jurijus Smoriginas kirto iš peties: netiki #metoo istorijoms ir kritikuoja „The Roop“ (82)

Choreografas Jurijus Smoriginas tvirtina, kad jo komentarai nėra tokie jau kandūs. Esą kalti...

Daugiabučio gyventojus kaimynės elgesys varo iš proto: policijos vizitai tapo kasdienybe (117)

114 kartų – tiek per vienerius metus viename iš Klaipėdos daugiabučių gyvenanti moteris...

Lauktų algų negavusiems vairuotojams – liūdna žinia iš teismo (84)

Laikinojo įdarbinimo įmonė „ Raisitra “ laimėjo vienoje iš bylų prieš į Skandinaviją...

Paulius Gritėnas. Giesmė apie nomenklatūrininko išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę (58)

Sovietinės nomenklatūros laikus menanti reikalų tvarkymo medžioklėse ir po jų vykstančiose...

Ant bangos: „The Roop“ dominuoja „Spotify“ topuose – perklausų skaičius šalyje lenkia The Weeknd ir Billie Eilish (71)

Lietuvoje tikrai darosi karšta. Praėjusį savaitgalį „ Eurovizijos “ atranką „Pabandom iš...

„Neptūno“ ir „Lietkabelio“ atstovų nebijantys belgai didžiausia grėsme laiko Motiejūną specialiai Krepšinis.lt iš Monso (1)

Penktadienio vakarą Lietuvos rinktinę namuose priimantys Belgijos krepšininkai be kovos žada...

Pablo Escobaro našlė: buvau paralyžiuota iš baimės ir kaip moteris, ir kaip mama (93)

„Nesu tikra, ar Pablas mirdamas suvokė, kiek iš tikrųjų žalos padarė. Dabar paprašyčiau jo,...

„Bloomberg“: įtampa tarp JAV ir Europos pasiekė naują lygį, būgštaujama dėl pavojaus NATO (85)

Jungtinių Valstijų ir Europos nesutarimai dėl Kinijos technologijos grasinasi suardyti...

Keptos duonos užkandis – morkų ir dešros sumuštinukai

Šie keptos duonos sumuštinukai sukelia priklausomybę, kai paragausite, suprasite kodėl taip...

Briuselio mūšyje Lietuvai dar gali būti ištraukta dovanėlė iš užanties (28)

Briuselyje vis dar vykstant deryboms, tikėtina, kad būtent šį kartą nepavyks pasiekti susitarimo,...

|Maža didelių žinių kaina