„Manome, kad filmas ne tik bus įdomus, bet ir atliks pedagoginę funkciją. Ministerija kiekvienai mokyklai padovanos jo įrašą, kuriuos su klasės auklėtojais, socialiniais pedagogais bus galima analizuoti įvairias situacijas“, - kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Elona Bagdanavičienė.
A. Matelis: Lietuvoje gimsta judėjimas
Projekto globėjas A. Matelis pasidžiaugė puikiu projektu, kuriam nerado atitikmenų Europoje. „Kad 40 filmų atsiųstų kažkas, o dar moksleiviai, kurie neturi galimybių, turi ruošti pamokas, nežinau, kuriuo metu nugriebti kamerą, filmuoti, sugadinti, vėl montuoti..“, - stebėjosi režisierius.
Jis konstatavo, kad pastaraisiais metais Lietuvoje užgimsta judėjimas – kinas ir kalbėjimas apie tai, kas yra šalia tavęs, tampa labai svarbia gyvenimo dalimi, ypač jaunajai kartai. Režisierius padėkojo šio projekto iniciatoriams, kurie, pasak jo, prisidėjo prie to, kad moksleiviai ne paišytų grafitų, nerašytų dienoraščių, SMS žinučių ar komentarų internete, o „darytų fantastinį dalyką - kiną, kuris yra visomis prasmėmis unikalus“.
„Mokytojams, galbūt, sunku suprasti, kiek kinas apima savyje visko: darbą komandoje, ekonominius, organizacinius ir žmogiškuosius dalykus – nusivylimą, pasiaukojimą. Holivudas turi raitotis rankoves, nes jam ne labai liko laiko viešpatauti. Nuo penktadienio 23 kino teatruose prasideda premjera, ne labai koks Holivudo filmas pradeda tokiu skaičiumi“, - kalbėjo jis.
Paklaustas, kaip reikia skatinti jaunus žmones kurti kiną, A. Matelis paminėjo konkurencinę aplinką, į kurią jaunam žmogui sunku įsibrauti: „Žmogui, ateinančiam į kiną, turi būti tolerantiška aplinka ir tai, kad nebūtina baigti jokių mokslų, kad taptum žmogumi, kuriančiu kiną. Nebūtina baigti mokslų, kad kalbėtum kurti kalba, kuriai tik 100 metų“.
Nuo draugystės iki migracijos
G. Beinoriūtės režisuotas jungtinis filmas „Mokykla be uniformos“, anot jos, atlieka dvi funkcijas: „Vieną – skatina mokinius kalbėti apie problemas, kurios jiems rūpi, apie kurias niekas kitas, galbūt, net nežino. Kita – lavina juos kalbėti vaizdų kalba“.
Pasak režisierės, buvo stengiamasi palikti filmus autentiškus. Juose varijuoja skirtingos temos - patyčios, emigracija, pavydas, noras išsiskirti ir būti pastebėtam, skatinimas būti asmenybe.
A. Matelis nenorėjo atsakyti į klausimą, kas yra kinas ir kaip jį išmokyti kurti jaunąją kartą. „Galbūt, jie padarys geriau, - svarstė jis. - Jeigu jie klausys širdies balso, padarys taip, kaip reikia. Ką jie turi daryti – tai neklausyti tų, kurie moka, kaip reikia daryti kiną. Jie tikrai atras savo kelią, kuris bus įdomesnis“.
Filmuko „Durys“ vienas iš kūrėjų Justas Petkevičius pasakojo, kad jų filmo akcentas – draugystė. „Mes norėjome parodyti, kad šiuolaikinis mokinys gali būti liūdnas, sėdėti vienišas, užsidaręs“, - kalbėjo kūrėjas, kartu prisilietęs ir prie migracijos temos.
Septyniolikmetis Jurgis Tamulis, filmo „Haiku“ kūrėjas, pasakojo norintis tapti animatoriumi, todėl jo darbas paremtas animacija. „Dar niekur neskubu, semiuosi patirties, bandau. Daugiausiai žiūriu kitų kurtus animacinius filmus, o tai lengviausia padaryt internete, nes ten yra daug prieinamų projektų, kuriuos gali vertinti“.
Jauniausia mergaitė, patekusi į projektą – dešimties Liepa Gaidauskaitė, kartu su savo tėveliu sukūrusi filmą „Dovydas ir Galijotas“.
Prie baigiamojo projekto filmo, kartu su režisiere G. Beinoriūte dirbo operatorius Vaidotas Digimas, animacinius elementus kūrė Gabrielė Baltrušaitytė, muziką – kompozitorė Indrė Stakvilė.
Baigiamąjį kino filmą galės išvysti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Mažeikių, Utenos, Kėdainių, Telšių, Visagino, Ukmergės, Šilutės, Varėnos, Radviliškio, Palangos, Druskininkų, Raseinių, Jurbarko, Zarasų ir Šilutės žiūrovai.
