Jana Poplavskaja: Raudonkepuraitė
Kaip rašo DELFI.lv, Jana Poplavskaja Raudonkepuraitę muzikiniame sovietiniame filme suvaidino prieš 40 metų. Ji kone per naktį tapo visos Sovietų Sąjungos žvaigžde. Jos likimą tam tikra prasme nulėmė motina, kuri ir pati buvo aktorė – Jana filmuotis pradėjo būdama vos ketverių, nors mama ir nerimavo, kad dukrelė, jos nuomone, švelniai tariant, ne gražuolė. Dėl savo išvaizdos ji sulaukdavo patyčių ir iš klasės draugų. Po ryškaus vaidmens mergaitę ėmė atpažinti gatvėse, berniukai pradėjo siuntinėti laiškus su komplimentais. Jana, akylai prižiūrima, kontroliuojama ir kritikuojama motinos, tęsė savo vaidybinę karjerą. Būtent motina dukrą supažindino su Sergejumi Ginzburgu, galiausiai tapusiu pirmuoju Janos vyru.
Deja, bet kūrybingų asmenų sąjungos labai retai būna laimingos, nors Janos ir Sergejaus šeima ilgą laiką buvo laikoma išimtimi. Idealia laikyta šeima kartu pragyveno 25 metus. Jiems gimė du sūnūs – Klimas, kuris pasekė tėvo pėdomis ir tapo režisieriumi, ir Nikita. Skyrybos įvyko 2011 metais. Tada į dienos šviesą ėmė lįsti labai negražūs dalykai: paaiškėjo, kad Sergejus žmonai buvo neištikimas, o sutuoktinei patyrus persileidimą jos visai nepalaikė. Kaip yra sakiusi pati Jana, sužinojęs, kad ji neteko kūdikio, Sergejus išėjo į garažą ir paliko ją vieną. Norint išsaugoti antrą nėštumą, aktorei teko vartoti hormoninių preparatų, dėl kurių ji priaugo svorio – ir vėlgi buvo nesuprasta sutuoktinio, kuris netgi nevengė dėl pakitusių formų jai papriekaištauti.
Dabar Jana palaiko romaniškus ryšius su radijo laidų vedėju Jevgenijumi Jakovlevu, kuris už ją jaunesnis 12 metų. Vaikų, nepaisant mylimojo norų, ji daugiau nenori. Aktorė stengiasi išlikti šiuolaikiška ir aktyviai naudojasi socialiniu tinklu „Instagram“, savo sekėjus džiugindama nuotraukomis ir nuomonėmis aktualiausiomis temomis.
Natalija Guseva: Alisa Selezniova
Skirtingai nuo savo kolegės, Natalija Guseva niekada nesvajojo tapti aktore – ji svajojo apie entomologės karjerą. Ir menui neabejingos motinos, atlydėjusios į filmavimo aikštelę, taip pat neturėjo. Kartą į dvylikametės Natalijos klasę tiesiog atėjo režisierius, ieškojęs aktorės trumpo metro filmui. Jis ir pastebėjo mergaitę, o netrukus ji patvirtina pirmajam vaidmeniui. Gana greitai į ją dėmesį atkreipė Pavelas Arsenovas – taip ji tapo Alisa Selezniova arba „Viešnia iš ateities“.
Pasirodžius filmui, N. Guseva tapo tikra žvaigžde. Aplinkiniai jaunąją aktorę atpažindavo gatvėse, plūdo gerbėjų laiškai iš visos Sovietų Sąjungos. Vėliau ji suvaidino dar keliuose filmuose, tačiau šie tokio populiarumo kaip „Viešnia iš ateities“ nesulaukė, tad ir susidomėjimas Natalija pradėjo blėsti. Ji nusprendė, kad vaidyba – ne jai, ir išpildė savo svajonę: tapo diplomuota biotechnologe ir užsiėmė tiriamąja veikla. Profesinė karjera klostėsi išties puikiai, ir dabar Natalija prisipažįsta dėl nieko gyvenime nesigailinti, nes darbo kine iš pat pradžių nepriėmė kaip kažkokio rimto užsiėmimo.
Natalija buvo ištekėjusi už felčerio, porai gimė dukra Alesia, kurią anyta labai norėjo pavadinti Alisa. Laikui bėgant jausmai išblėso, ir pora išsiskyrė. Natalija ištekėjo antrą kartą – jos vyru tapo dizaineris Sergejus Ambinderis, su kuriuo ji oficialiai susituokė 2013 metais. Su antruoju vyru Natalija susilaukė dukters Sofijos, dabar visą savo laiką skiria šeimai. N. Gusevai gyvenime pavyko pasiekti sėkmės visose srityse: tiek profesinėje veikloje, tiek asmeniniame gyvenime.
Inga Ilm: Maša Starceva
Inga Ilm taip pat svajojo apie mokslininkės karjerą, tačiau likimas jai buvo numatęs kitą kelią: inteligentų šeima, kurioje ji gimė, nemažai bendravo su garsiausiais to meto aktoriais. Kartą vienas iš jų pastebėjo mergaitę ir pareiškė, kad jai tiesiog būtina filmuotis kine – kaip mažosios Ingos nuotraukos atsidūrė „Lenfilm“ studijoje. Kai Vladimiras Alenikovas pradėjo filmuoti „Petrovo ir Vasečkino nuotykius“, pagrindiniams vaidmenims pasirinktiems Jegorui Družininui ir Dimai Barkovui parodė nuotraukas pretendenčių Mašos Starcevos vaidmeniui, ir jie nedvejodami pasirinko Ingą.
Mašos vaidmuo Ingai atnešė žinomumą visoje Sovietų Sąjungoje. Mergaitei buvo labai sunku priimti, jog visi ją laiko personažu iš filmo, tad netgi teko keisti mokyklą. Ir po šiai dienai nė vienas aktorės interviu neapsieina be klausimų apie Mašą – Inga mano, kad šis vaidmuo tapo jos kryžiumi ir vaikystės psichologine trauma. Kaip teigia pati aktorė, kai jos populiarumas pasiekė piką, jai pradėjo atrodyti, kad visi norintys su ja bendrauti turi kažkokių tikslų ar siekia naudos.
Nors iki sėkmės kine Inga ir svajojo tapti biologe, per dvejus metus, kuriuos praleido filmavimo aikštelėje, iš pavyzdingos mokinės ji tapo dvejetukininke. Vidurinę mokyklą ji baigė labai prastais pažymiais, tad vienintelis kelias, kuriuo galėjo pasukti, buvo teatro institutas. Ji netgi bandė Jungtinėse Valstijose lankyti teatro kursus, tačiau patirtis svečioje šalyje buvo labai sudėtinga – studijas teko derinti su alinančiu darbu restorane.
Dabar Inga – diplomuota menotyrininkė. Moteris džiaugiasi, kad vaidyba jau praeitais etapas, ir džiaugiasi ramiu šeimyniniu gyvenimu Romoje su antruoju vyru Igoriu Severcevu.
Tatjana Procenko: Malvina
Jeigu Inga Ilm mano, kad šlovė ją užklupo per anksti (kai buvo vos dvylikos), tai Tatjana Procenko žinomumo kainą su visais privalumais ir trūkumais sužinojo šešerių. Tatjana suvaidino Malviną filme „Buratino nuotykiai“.
Bendraamžiai į Tatjanos sėkmę reagavo įvairiai: mergaitės pavydėjo ir apkalbinėjo, o berniukai prieš Malviną raudo ir drovėjosi. Vėliau Tatjana prisipažino, kad filmavimo aikštėje režisierius ant jos dažnai rėkdavo ir pravirkdydavo, o paskui teisindavosi, jog tokiu būdu siekė paskatinti kadrui reikalingas emocijas. Palaikymo mergaitė nesulaukdavo ir iš aplinkinių, o dėl kiekvienos nesėkmės ar užgaulesnio žodžio labai išgyvendavo.
Specialiai Tatjanai buvo parašytas scenarijus pagal pasaką apie Raudonkepuraitę – žinoma, jai buvo paskirtas ir pagrindinis vaidmuo. Tik aktorės karjerai visam laikui koją pakišo trauma. Mergaitė nukrito nuo dviračio, ir po patirtos traumos medikai jai uždraudė bet kokį krūvį – tiek fizinį, tiek emocinį. Raudonkepuraitės vaidmuo atiteko Janai Poplavskajai. Gali būti, jog, jeigu ne tas lemtingas krytis nuo dviračio, Tatjanos gyvenimas būtų susiklostęs visiškai kitaip, tačiau ji pati praeitį vertina filosofiškai – jeigu taip nutiko, reiškia, taip ir turėjo nutikti.
Studijuojant Valstybiniame Gerasimovo kinematografijos universitete, jai visi taip pat primindavo Malviną. Kurso draugai ne kartą aptarinėjo jos vaidmenį ir sakė, kad jos vaidmuo tame naiviame vaikiškame kine buvo nevykęs. „Tada labai aiškiai supratau, kas yra vienatvė“, – prisimena Tatjana.
Pirmoji aktorės santuoka buvo nelaiminga, tačiau antras kartas nemelavo – ji sutiko aktorių Aleksejų Boitiuką, kuriam pagimdė sūnų. Kol vyras aktyviai darbuojasi filmavimo aikštelėje, Tatjana rašo ir publikuoja eiles.
Anna Pliseckaja: Jane Banks
Tvirčiausiu ryšiu su meno pasauliu gali pasigirti Anna Pliseckaja – legendinės Majos Pliseckajos giminaitė. Jos mama buvo Didžiojo teatro artistė, o tėvas – garsus baletmeisteris. Kai pirmą kartą nusifilmavo filme- balete „Anna Karenina“, Annai tebuvo treji.
Žinomumą visoje Sovietų Sąjungoje jai atnešė Jane Banks vaidmuo filme „Mere Popins, iki pasimatymo“. Filmavimo metu jai buvo 12 metų.
Anna karjeros kine netęsė, nors jos debiutas ir sutiktas itin palankiai. Ji – garsios baleto dinastijos atstovė – nenorėjo priešintis pašaukimui ir pasirinko iš anksto nulemtą kelią. Anna netgi nemano, kad Jane Banks vaidmuo jos gyvenime buvo kažkuo svarbus ir dabar šio savo gyvenimo epizodo paprasčiausiai neprisimena.
Anna sąmoningai vengia žurnalistų ir nedalija interviu. Ji prodiusuoja muzikinius ir šokių projektus. Asmeninis gyvenimas, panašu, klostosi ne taip sėkmingai kaip profesinė karjera. Anna taip ir nesukūrė šeimos, neturi vaikų – 47 metų moteris yra paskutinė Pliseckių ir Mesererovų giminės atstovė.
„Asmeninio gyvenimo neturiu, nes tokių žmonių kaip iš praeitos kartos šiais laikais nebesutiksi – tokių nebeliko. Norint išsilaikyti mano gyvenime, svarbu neleisti man jūsų iš karto perskaityti. Vaikai ne man – neturiu tiek pinigų. Galbūt ir turėsiu atžalą, bet kol kas aš – paskutinė Pliseckaja“, – viename iš itin retų pokalbių su žurnalistais atskleidė moteris.
