Praėjus metams Bridgerio tėtis Robertas Walkeris „People“ pasakojo, kad net ir po skausmingų kančių sūnus neišsižadėjo savo žodžių.
„Su žmona jo paklausėme, ar norėtų, kad randai išnyktų, o jis atsakė: „Nenoriu, kad išnyktų visiškai, – pasakojo penkių vaikų tėvas. – Viena vertus, Bridgeris didžiuojasi savo randais, kita vertus, nelaiko jų drąsaus poelgio simboliu. Jis tiesiog padarė tai, ką, jo manymu, turėjo padaryti būdamas vyresniuoju broliu. Randai jam primena, kad jo sesutė nenukentėjo.“
„Kartais jis netgi pasijaučia nepatogiai, kai kas nors pavadina didvyriu, nes susimąsto, kad galbūt galėjo labiau pasistengti“, – pridūrė R. Walkeris.
Pasiaukojantis elgesys, kai praėjusių metų liepos mėnesį Šajene, Vajomingo valstijoje, gyvenantis Bridgeris suskubo į pagalbą savo sesutei, pavergė milijonus širdžių visame pasaulyje.
Paskui berniuko teta Nikki Walker aprašė incidentą instagrame, ir istorija žaibiškai išpopuliarėjo, o Bridgerio poelgį gyrė net tokios Holivudo žvaigždės kaip „Keršytojų“ („The Avengers“) aktoriai Chrisas Evansas, Markas Ruffalo ir Brie Larson. Ir ne tik žvaigždės. Žmonės iš įvairiausių pasaulio kampelių pradėjo rašyti berniukui laiškus ir siųsti dovanas.
„Tikrai nesitikėjome sulaukti tiek dėmesio, – prisipažino narsuolio tėtis. – Žinoma, daugiau nenorėtume patirti panašios nelaimės, bet jos atomazga buvo kur kas linksmesnė, nei buvo galima pagalvoti. Chrisas Evansas įrašė nuostabų vaizdo įrašą ir atsiuntė Kapitono Amerikos skydą. Bridgeris nepaprastai apsidžiaugė, bet tikriausiai didžiausią įspūdį jam padarė pokalbis su aktoriumi Tomu Hollandu, nes viskas vyko tiesiogiai... Prie Bridgerio emocinio atsigavimo prisidėjo visas pasaulis. Esame labai dėkingi už pagalbą.“
Niujorke gyvenantis dermatologas dr. Dhavalis Bhanusali pasiūlė Bridgeriui lėktuvo bilietą ir nemokamą gydymą.
„Jis suteikė mums tiek daug vilties, – prisiminė R. Walkeris. – Tada kaip tik grįžome iš konsultacijos su kitu gydytoju, kuris pareiškė, jog Bridgerio randų negalima gydyti mažiausiai dvejus metus. Dhavalio žinutė buvo pirmoji švieselė tunelio gale.“
Walkeriai priėmė pasiūlymą ir nuskrido į Niujorką, kur jų sūnui buvo atliktos dvi gydymo lazeriu procedūros. Kai keliauti pasidarė sudėtinga dėl koronaviruso pandemijos, Bridgeris pradėjo lankytis pas Jutos valstijoje dirbantį dermatologą dr. Cory B. Maughaną, kuris atliko dar dvi gydymo procedūras.
Gydytojų pastangos padėjo sumažinti randus, o berniuko veide vėl nušvito šypsena.
„Per metus dr. D. Bhanusali ir dr. C. B. Maughanas beveik visiškai panaikino randus, – nurodė Bridgerio tėtis. – Labiausiai nerimavome, ar jis dar kada nors galės šypsotis, o gal jo veidas taip ir liks sužalotas. O dabar, matydami jį vėl besišypsantį, nesitveriame džiaugsmu.“
Anot dr. D. Bhanusali, gydymo procedūros „nebuvo pačios maloniausios, ypač atsižvelgiant į paciento amžių“, tačiau Bridgeris jas ištvėrė „kaip tikras vyras“.
„Tikriausiai man skaudėjo labiau negu jam, – juokavo dermatologas. – Bridgeris yra drąsiausias vaikas, kurį man teko gydyti. Nemanau, kad žmonės iki galo suvokia, kaip smarkiai buvo sužalotas jo veidas.“
„Norėjome, kad jis šypsotųsi natūraliai, kaip anksčiau – toliau aiškino gydytojas. – Turbūt jau po pirmos procedūros pamatėme, kad gydymas duoda rezultatų. Tai buvo nuostabi akimirka.“
Artimiausiu metu specialistai įvertins, kaip apatinė randų dalis sureagavo į naujausią procedūrą, ir tada nuspręs, ar galima skirti papildomą gydymą. Nors poodinis audinys yra šiek tiek paraudęs ir įsitempęs, R. Walkeris ir dr. D. Bhanusali mano, kad randų būklė yra daug žadanti.
„Dar reikia gydymo, bet struktūriniu požiūriu viskas atrodo daug geriau, – patikino dr. D. Bhanusali. – Daug kartų kartojau Robertui, kad kai Bridgeris pradės lankyti vidurinę mokyklą, randai bus tik istorija, kurią galės papasakoti kitiems, o ne kasdien veidrodyje matomas vaizdas. Spėju, kad mano prognozės išsipildys.“
Berniuko veidui toliau gyjant, Robertas džiaugiasi matydamas, kaip jo sūnus vėl virsta „linksmu, draugišku ir gyvenimo džiaugsmo kupinu“ septynmečiu. Šiuos pokyčius pastebėjo ir dr. D. Bhanusali: „Matau jo asmenybę, jo džiaugsmą, laimę. Pažvelgęs jam į akis išvysti tarsi kitą žmogų.“
R. Walkeris sakė, kad amžinai bus dėkingas žmonėms, tiek daug padėjusiems jo šeimai praėjusiais metais.
„Tikras stebuklas, – stebėjosi jis. – Tūkstančiams, gal net milijonams, žmonių visame pasaulyje staiga parūpo Vajominge gyvenančio šešiamečio sveikata. Esu nepaprastai dėkingas. Regis, Žemėje netrūksta gerų žmonių.“
