„Geresnės scenos už jūrą, kopas ir saulėlydį aš negaliu įsivaizduoti“, – sako 31-erių Tomas, kuris savo muzika su praeiviais dalijasi Palangos tilto prieigose. Išties jo muzika tarsi susilieja su gamta: išnyra ir vėl paskęsta joje. O ir instrumentas, kuriuo skleidžiama jo muzika, verčia stabtelti – tokius hang'us Lietuvoje turi vos keli muzikantai, tačiau tik vienas Tomas muziką juo skleidžia taip plačiai.
Pokalbio metu T. Byčkovas tikino, kad Palanga visiškai ne tokia, kokią jis anksčiau įsivaizdavo. Sostinę į kurortą vasarai išmainęs vyrukas nė kiek nesigaili, nes jo akimis čia, Palangoje, daugiau ramybės, šypsenų, gėrio ir dosnumo nei triukšmo ar kvailų linksmybių.
– Tomai, einant gatve neįmanoma nepastebėti instrumento, kuriuo groji. Kas tai?
– Hang'as yra labai jaunas instrumentas, jį prieš penkiolika metų sukūrė du šveicarai. Intsrumentą jie kūrė su širdimi, kūryba, ieškojimu. Tai buvo ilgas procesas su intuityviais pajautimais.
Tuomet jie patys nė neįsivaizdavo, ką sukūrė ir į ką tai išsivystys. Dabar šis instrumentas gana populiarus, nors patys šveicarai dabar jau jų nebegamina. Būtenr todėl jo kaina dabar gali siekti ir 10 tūkstančių eurų, nors aš pirkau maždaug už tūkstantį.
– Kaip Tu jį atradai?
– Pas mane jis atsirado tuo metu, kai ieškojau vidinės ramybės ir ieškojau atpalaiduojančios, raminančios muzikos. Vienas kūrinys buvo su hang'u ir jis mane iš karto užbūrė. Jo pavadinimo internete ieškojau gal mėnesį, o kai suradau – iš karto supratau, kad aš jo noriu, kad noriu juo groti.
Keliaudamas traukiniais užsukau pas tuos šveicarus, tačiau jų dirbtuvėlėse neradau. Laukiau, kada jie pasirodys, tačiau jie nesirodė, o mano traukinys turėjo jau atvažiuoti. Nesulaukęs tiesiog parašiau jiems laišką su prašymu pagaminti man tą instrumentą ir pakišau po pelenine.
Dabar pasaulyje jau yra daug gamintojų, kurie gamina panašius instrumentus, tačiau jie vadinasi hand pan. Tai toks bendrinis pavadinimas, kiekvienas gamintojas dar prideda kažkiek davo. Mano instrumentas vadinasi pan art hang.
– Keliais instrumentais dar groji?
– Tai vienintelis. Anksčiau esu mėginęs mokytis groti gitara ir lūpine armonikėle, tačiau kažkaip „neprilipo“. Tiesiog pritrūkdavo kantrybės arba nepajausdavau tų instrumentų.
– Klausant Tavo muzikos atrodo, kad visa tai skamba tiesiog iš širdies, kad ši muzika neturi sistemos. Ar tai tiesa?
– Turiu tokią sistemą (šypteli), bet tai nėra natų sistema, aš jų nepažįstu. Keliaudamas ir gyvendamas patyriau tam tikrus nuotykius, išgyvenimus ir jausmus – jie susipynė su tam tikrais hang'o motyvais. Grodamas galvoje turiu tam tikrą istoriją ir tiesiog per muziką pasakoju tą istoriją. Nors taip, aš grodamas kas kartą vis ką nors pakeičiu ar pridedu, bet galiu groti ir įprastai – kūrinius visada taip pat.
– Kodėl groji būtent Palangoje?
– Anksčiau važiuodavau groti į užsienį. Galvojau, kad ten geriau, kad žmonės ten labiau susidomės ir pavyks daugiau užsidirbti, bet kai pabandžiau pagroti Palangoje, supratau, kad žmonės čia taip pat domisi, kad jiems patinka ir jie yra dosnūs.
Net ir pati vieta, kurioje aš groju, yra nuostabi. Esu grojęs gražiose koncertų salėse, bet šita scena Palangoje yra pati mieliausia... Jūra, kopos, saulė leidžiasi, vėjelis pučia. Net ir žmonės, kurie ateina iki tos vietos, ieško ramybės ir gamtos pojūčio.
– Sakai, kad lietuviai ne tik grožisi Tavo muzika, bet ir yra dosnūs. Ar tai reiškia, kad iš gavtės muzikanto veiklos galima pragyventi?
– Vasarą laisvai iš to gyvenu ir dar susitaupau. O kitu metu dar groju ir koncertuose, rengiu savo pasirodymus, bendradarbiauju su kitais atlikėjais... Tiesiog savo veiklą sudėlioju taip, kad visais sezonais turėčiau veiklos.
– Palangoje ne vienas muzikantas džiugina praeivius savo muzika. Ar tarp Jūsų tvyro konkurencija?
– Iš tiesų Lietuvoje tikrai trūksta gatvės muzikos kultūros. Dažnai atlikėjai groja vienas šalia kito arba stengiasi labai garsiai groti. Yra nepatogumų, tačiau aš stengiuosi nekonkuruoti. Visi stengiasi užsidirbti pinigų.
Gatvė yra tokia mišrainė. Visi turi rasti savo vietą ir laiką, o žmonės patys atsirenka, kam patinka garsesnė, o kam jautresnė muzika.
– Ar Tave visą vasarą bus galima sutikti tik Palangoje?
– Važiuosiu į vieną festivalį pagroti, tačiau visą kitą laiką leisiu čia. Palanga man patinka. Anksčiau galvojau, kad tai labai nemalonus, komerciškas ir turistiškas miestas, toks, kuriame daug girtų žmonių ir kvailų linksmybių, tačiau čia tiesiog jaučiasi atostogų nuotaika. Žmonės atvažiuoja, džiaugiasi ir šypsosi.
Būti prie jūros gera. Čia visai dažnai saulė šviečia (šypteli). Debesys ateina, vėjas juos vėl nupučia... Palangoje tikrai mažiau streso ir skubėjimo nei sostinėje.
