Kai mergaitei buvo šešeri, po interviu su Barbara Walters ji atsidūrė dėmesio centre ir ten išliko iki šiol. Šiandien J. Jennings išnaudoja savo populiarumą, kad atkreiptų dėmesį į translyčių žmonių problemas. J. Jennings nėra tiesiog dar viena įžymybė – ji tikras pavyzdys vaikams. Dabar J. Jennings yra entuziastinga jauna moteris, galinti pasigirti įspūdingais pasiekimais ir jos laukiančia šviesia ateitimi.
Nors požiūris kinta ir žmonės tampa palankesni LGBTQ bendruomenės atstovams, jie vis dar patiria diskriminaciją. Daugelis J. Jennings draugų ją suprato ir priėmė, ypač todėl, kad ji yra tokia atvira ir nuoširdi. Jos nepriimantys netenka garbės atsidurti tarp J. Jennings draugų. „Yra buvę atvejų, kai žmonės nieko nežinojo, tad aš turėjau jiems pasakyti. Tačiau sužinoję jie nuo manęs atsitverdavo. Ketvirtoje klasėje viena mergaitė manęs nepriėmė, tad mes nustojome bendrauti", – pasakojo mergina.
Žmonės gali būti žiaurūs, bet J. Jennings mieliau susitelkia į pozityvius dalykus. Ji tikisi galėsianti paskatinti didesnį supratingumą, kad priešiškai nusiteikę žmonės pakeistų savo požiūrį. „Švietimas ir matomumas yra nepaprastai svarbūs. Tuomet ateina išmanymas, kurio reikia, jei nori suprasti kitokį žmogų", – aiškina mergina.
„Aš ne tik translytė, aš Jazz!"
Nors laidoje „I Am Jazz" J. Jennings džiaugiasi savo tapatybe ir dalinasi tuo džiaugsmu su kitais, ji pabrėžia esanti daugiau nei tik translytė mergina: „Žinote, aš nesu tik translytė, aš Jazz!"
J. Jennings yra viešas asmuo, ji pratusi prie kamerų, tačiau mergina turi ir papildomų veiklų, ji dalyvauja LGBTQ ir žydų studentų organizacijų veikloje.
„Man patinka įvairios veiklos – juk buvimas translyte tėra vienas mano asmenybės procentas. Labai svarbu suvokti, kad translyčiai asmenys nesiskiria nuo kitų, mes turime savo pomėgių ir džiuginančių veiklų. Žmonės turi tą suprasti", – aiškina J. Jennings.
Tėvai – tarytum laimėtas aukso puodas
J. Jennings save laikė mergaite nuo pat vaikystės. Deja, daugelis translyčių vaikų iš savo tėvų palaikymo nesusilaukia. Tačiau J. Jennings tėvai visuomet buvo jos pusėje. Iš pradžių jie nedaug išmanė apie translytiškumą, bet gydytojui paaiškinus, kad Jazz lyties suvokimas nesutampa su ta lytimi, kuri jai teko, viskas stojosi į vietas.
J. Jennings tėvai netrukus tapo jos atstovais ir pagelbėdavo savo dukteriai mokykloje, kai mokytojai ar administracija nesuprasdavo, kas yra translytis asmuo. J. Jennings ir jos motina yra ypač artimos.
„Aš tikrai esu laimingiausias vaikas pasaulyje. Be jos šiandien nebūčiau tokia savimi pasitikinti translytė moteris. Aš visiškai priimu save tokią, kokia esu, o už tai turiu būti dėkinga savo mamai, tėčiui ir visai šeimai, kurie apsupo mane meilė ir dėmesiu, kai vaikystėje to labai reikėjo, jie leido man gyventi būnant savimi", – sakė J. Jennings.
Pirmoji translytė lėlė sukurta pagal J. Jennings
J. Jennings yra svarbi ir žinoma ne tik dėl „I Am Jazz". Ji smarkiai stengiasi dėl translyčių žmonių bendruomenės. 2017-aisiais rinkoje pasirodė pirmoji translytė lėlė – ji buvo sukurta pagal J. Jennings išvaizdą. „Viliuosi, kad parodydami, jog translyčiai žmonės yra tiesiog tokie patys kaip ir kiti, prisidėsime prie pozityvaus jų vaizdavimo", – „Instagram" rašė mergina.
Žiniasklaidoje translyčiai žmonės neretai vaizduojami neigiamai ar stereotipiškai, o tai gali sustiprinti atskirtį ir turėti tiesioginę įtaką translyčių žmonių gerovei. Sprendimas sukurti lėlę J. Jennings garbei yra didelis žingsnis į priekį teigiamai vaizduojant translyčius žmones.
„J. Jennings atspindi viską, ką aš gerbiu žmoguje. Ji yra neįtikėtinai narsi, protinga, geros širdies ir kūrybinga", – savo pranešime dėl sprendimo sukurti J. Jaennings išvaizdos lėlę sakė „Tonner Doll Company" įkūrėjas Robertas Tonneris.
Kameros – ne problema
Gali atrodyti keista, bet J. Jennings, taip noriai besidalijanti savo asmeniniu gyvenimu su kitais, save apibūdina kaip ganėtinai uždarą žmogų. Tačiau, nors ir vertindama savo asmeninę erdvę, mergina nesijaudina dėl ją supančių kamerų. Privatumo atsisakymas yra savanoriška auka, nes J. Jennings tiki laida ir jos teigiama įtaka.
„Mes esame paprasta amerikiečių šeima. Realybės šou mums yra priemonė atvesti žmones į mūsų namus ir parodyti jiems, kad, nepaisant to, jog esu translytė, mūsų šeima yra labai paprasta. Aš didžiuojuosi laida. Manau, ji padėjo atverti širdis ir pagelbėjo kenčiantiems žmonėms", – sakė J. Jennings.
Tiesa, ji visgi džiaugiasi, kad kameros neseka visur ir lieka pakankamai laiko pabūti niekieno nestebimai.
Gyvybes gelbstinti televizijos laida
„I Am Jazz" prisideda prie geresnio translyčių žmonių vaizdavimo žiniasklaidoje. Vienas labiausiai J. Jennings džiuginančių dalykų – matyti, kokią įtaką žmonėms turi ši laida.
"Žmonės sako, kad mano laida ir tai, jog aš ir mano šeima dalijamės savo istorija, daro milžinišką įtaką. Kai kuriais atvejais tai netgi tiesiogine prasme padėjo išgelbėti gyvybę", – tvirtina mergina.
Ši laida taip pat padėjo J. Jennings tapti tikru pavyzdžiu. Interviu „Teen Vogue" ji patarė kitiems translyčiams vaikams: „Susiraskite žmonių, kurie jus priimtų ir leistų būti savimi. Jei jūsų tėvai jus myli, bet nesupranta, galiausiai tai pasikeis".
Žvaigždė nori atsidurti kitoje kameros pusėje
J. Jennings talentai neapsiriboja sėkmingu pasirodymu ekrane. Paauglė yra labai kūrybinga, ji ėmė mokytis fotografijos ir netgi ėmėsi kurti trumpametražius filmus. Nenuostabu, kad, turint tiek daug buvimo ekrane patirties, įdomu atrasti kitą istorijų pasakojimo būdą.
„Manau, ateityje galiu pasukti į režisūrą ar kino industriją – aš mėgstu istorijas. Noriu su visais pasidalinti mano galvoje besisukančiomis idėjomis ir pasauliais", – tvirtina J. Jennings.
Jai ypač patinka mokslinės ir maginės fantastikos filmai. Jei taps režisiere, mergina neabejotinai norėtų „kurti įdomius mokslinės fantastikos filmus, kuriuos žiūrėdami žmonės turi mąstyti ir sujungti atskiras dalis, o pabaigoje pasidaryti savas išvadas". J. Jennings vaidinti neketina – ji mieliau rašytų scenarijus.
Kaip elgtis su nusiteikusiais priešiškai
J. Jennings įrodė, kad yra tvirta asmenybė, neturinti laiko priešiškai nusiteikusiems žmonėms ir paniurėliams. „Po kiekviena mano „Instagram" paskyros nuotrauka yra neigiamų komentarų. Mane palaikantys paprastai į juos atsako, tad įsiplieskia ginčas", – pasakojo paauglė.
J. Jennings daro viską, ką gali, kad sumažintų negatyvumo, ir vengia skaityti savo įrašų komentarus: „Jei kažkas jus teisia nepažinodami, neklausykite jų. Taip neturi būti, ir aš neketinu su tuo susitaikyti. Tokie dalykai mane iš tiesų motyvuoja, nes matau, kaip vis dar reikia švietimo. Aš ir toliau padėsiu savo bendruomenei, kol neapykanta išnyks".
Svarbūs ne tik LGBTQ ginantys įstatymai
Nors tebėra paauglė, J. Jennings pasižymi politiniu sąmoningumu. Ji yra didelė buvusio JAV prezidento Baracko Obamos gerbėja ir džiaugiasi parama, kurią jis išreiškė savo kadencijos metu. Be abejo, ji palaiko LGBTQ bendruomenės atstovus nuo diskriminacijos ginančius įstatymus, tačiau mano, kad tikriems pokyčiams vien įstatymų nepakanka.
„Įstatymai yra labai svarbūs, bet manau, jog svarbiausia – visuomenė. Net ir esant įstatymams žmonės gali diskriminuoti, o tai negerai. Norėčiau, kad visi pripažintų LGBTQ žmones, nepaisydami jų skirtumų, o ne tik būtų tolerantiški, nes to neužtenka", – teigia J. Jennings.
Gali būti, jog vieną dieną ji taps pokyčius nešančia politike.
Rašymas – dar viena aistra
J. Jennings jau pasiekė daugiau nei nemažai paauglių, tačiau nė nemano sustoti. Ji ėmėsi rašyti ir sukūrė įtaigius prisiminimus apie savo nueitą kelią. Tačiau „Being Jazz: My Life as a (Transgender) Teen" nėra pirmasis bandymas rašyti knygą. 2014-aisiais ji padėjo kurti „I Am Jazz" – vaikams skirtą knygą. Jos prisiminimai suteikia galimybę įsigilinti į merginos patirtis nuo pat vaikystės iki ankstyvos paauglystės.
J. Jennings tikisi, kad pasidalinusi savo istorija padės kitiems translyčiams vaikams: „Ši knyga labiausiai skirta kenčiantiems translyčiams paaugliams. Manau, būti paaugliu jau savaime nelengva, o būti translyčiu paaugliu yra dar sunkiau. Noriu jiems padėti suvokti, jog reikia mylėti save nepaisant visko ir tiesiog išlikti savimi".
Kai kurie žmonės galbūt jaustųsi nejaukiai, tokie jauni tapę viešais asmenimis, tačiau J. Jennings džiaugiasi „I Am Jazz" populiarumu ir jau galvoja apie tai, kokią įtaką jos darbai turės tada, kai jos pačios nebebus. Ji nesijaudina dėl to, kad reikėtų palikti savo pėdsaką pasaulyje, jei tik merginai pavyks padaryti jį geresnį.
„Svarbiausia esu ne aš ar mano palikimas, o veikiau mano skleidžiama žinutė ir tai, kaip jai seksis. Noriu būti tikra, kad besidalindama savo istorija, mano šeima galėjo smarkiai paveikti translyčių žmonių, kurie kenčia, nepajėgdami savęs priimti, gyvenimus. Tenorime, kad pasaulis mūsų bendruomenei taptų geresnis", – tvirtina J. Jennings.
