Modelis į Dubajų nelegaliai išgabeno rekordinę sumą pinigų: teisiama dėl kontrabandos, nusikaltimą padėjo įvykdyti mylimasis

Įtariama, kad 44 metų Jo Emma Larvin, priklausydama 100 mln. svarų kontrabandos tinklui, 2020 metais per du skrydžius iš Hitrou oro uosto paslėpė grynuosius pinigus savo lagaminuose, rašo dailystar.co.uk.

Tokiems kontrabandininkams kaip J. E. Larvin už kelias dienas minėtame Artimųjų Rytų mieste sumokama apie 3 tūkst. svarų ir padengiamos pragyvenimo išlaidos, išgirdo Aislvorto karūnos teismas.

Teigiama, kad į antrąją kontrabandinę kelionę į Dubajų ji vyko su 55 metų partneriu Jonathanu Johnsonu, su kuriuo gyvena Jorkšyro grafystės Ripono mieste.

Pora neigia, jog kartu su kitais kaltinamaisiais – 27 metų Amy Harrison iš Vusterio parko (Saris), 26 metų Beatrice Auty iš Fulhamo (Vakarų Londonas) ir 29 metų Liamu Rabone iš Vakarų Kensingtono (Londonas) – išvežė iš Jungtinės Karalystės nusikalstamu būdu įgytą turtą.

Aislvorto karūnos teisme paaiškėjo, jog kontrabandininkų gaujos nariai skrido verslo klase, kad galėtų pasiimti daugiau bagažo. Kad paslėptų grynuosius pinigus, į jų lagaminus taip pat buvo pridėta tokių įprastų atostogoms daiktų kaip drabužių pakabos ir skustuvai.

Prisiekusieji išgirdo, kad 2020 metų rugpjūtį per pirmąją J. E. Larvin kelionę kartu su A. Harrison moterys septyniuose lagaminuose neteisėtai pervežė iš viso 2,2 mln. svarų.

Rugsėjo mėnesį per antrąją kelionę prie J. E. Larvin prisijungė J. Johnsonas, ir pora aštuoniuose lagaminuose į Dubajų įvežė apie 2,8 mln. svarų, teigė prokurorai.

Pora buvo suimta praėjusių metų kovą.

B. Auty iš Hitrou į Dubajų skrido tris kartus, tačiau kaltinimai bandymu išvežti neteisėtai gautus pinigus buvo iškelti tik dėl trečiosios kelionės, kai jos lagaminus perėmė Nacionalinė nusikalstamumo agentūra.

Ji taip pat kaltinama pagelbėjusi organizuojant 11 kitų kelionių, įskaitant grynųjų pinigų pakavimą į lagaminus ir kontrabandininkų palydėjimą į oro uostą.

Be kelionės su J. E. Larvin, A. Harrison į Dubajų skrido dar du kartus ir iš viso pervežė 6 mln. svarų. L. Rabone, kuris, kaip teigiama, Dubajuje yra sukūręs šeimą, į šį miestą taip pat skrido tris kartus ir pergabeno panašią sumą pinigų, išgirdo teismas.

Prokuroras Julianas Christopheris teigė: „Kiekvienas iš kaltinamųjų, kaip įtariama, atliko svarbų vaidmenį į Dubajų iš Hitrou oro uosto gabenant labai dideles grynųjų pinigų sumas – Anglijos ir Škotijos banknotus“.

„Milijonai svarų buvo gabenami lagaminais, kurie buvo registruojami kaip bagažas, nes šie asmenys skrido kaip privatūs keleiviai“.

J. Christopheris sakė, kad abejonių dėl kaltinamųjų vaidmens „greičiausiai nekils“, tačiau prisiekusieji turės nuspręsti, ar pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veikos ir ar kaltinamieji „žinojo ar įtarė, kad taip yra“.

Kaltinamieji į Dubajų skrido iš viso 16 kartų, tačiau per 18 mėnesių organizatorius Abdulla Alfalasi sėkmingai surengė iš viso 83 keliones, sužinojo teismas.

Paskutinės dvi kelionės baigėsi nesėkmingai, nes keliautojai buvo sustabdyti Hitrou oro uoste dar prieš įsėdant į lėktuvą.

J. Christopheris sakė: „Bendra per tas 83 keliones išgabentų grynųjų pinigų suma beveik siekia 100 mln. svarų“.

Jo teigimu, išvykstant iš Europos Sąjungos, visi pinigai, kurių suma viršija 10 tūkst. eurų, turi būti deklaruojami muitinėje, o kontrabandininkų lagaminuose paprastai būdavo iki 500 tūkst. svarų.

J. Christopheris pažymėjo: „Jeigu jie būtų deklaravę pinigus Hitrou oro uoste, tikėtina, kad juos būtų sulaikę, kol bus nustatytas pinigų šaltinis“.

„Taigi grynuosius pinigus gabenę žmonės turėjo nutylėti, kad juos vežasi, kai buvo tikrinami jų lagaminai“.

Atvykę į Dubajų, kontrabandininkai grynuosius pinigus deklaruodavo įteikdami A. Alfalasi priklausančios bendrovės „Omnivest“ raštą, leidžiantį gabenti tokias sumas.

Kartais Dubajaus pareigūnai patikrindavo, ar nurodytos sumos „iš esmės yra tikslios“, ir tuomet išduodavo valiutos deklaravimo formą, išgirdo teismas.

J. Christopheris pridūrė: „Tada kurjeriai kelias dienas praleisdavo Dubajuje ir grįždavo atgal su tais pačiais, bet kur kas lengvesniais lagaminais, kad juos būtų galima vėl panaudoti“.

„Jiems apmokėdavo išlaidas ir pragyvenimą viešbutyje, o už kelionę jiems sumokėdavo maždaug po 3 000 svarų kiekvienam“.

Teismas tęsiasi toliau.