Pačiame Los Andželo centre, judrių gatvių sankryžoje stūkso vienas iš gausiausiai siaubą kaustančiais pasakojimais apipintų miesto pastatų – viešbutis „Cecil".
Nuo pat 1927-ųjų, kai primą kartą atvėrė duris, viešbutis „Cecil" pradėtas sieti su bloga lemtimi ir paslaptingais įvykiais, rašoma svetainėje allthatsinteresting.com.
Iš viso jame užfiksuota daugiau nei 16 skirtingu laiku įvykusių mirčių, kurių priežastys nepriskiriamos natūralioms aplinkybėms. Būta čia ir jokiai logikai nepasiduodančių paranormalių reiškinių. Tarsi to būtų maža, šio viešbučio numeriuose bent trumpam buvo apsistoję žiaurių nusikaltimų statistika Jungtinėse Valstijose pagarsėję piktadariai.
„Cecil" buvo pastatytas 1924 metais viešbučių verslo atstovo Williamo Bankso Hannerio iniciatyva. Tas pastatas turėjo tapti laikinais namais iš svečių šalių atvykstantiems verslininkams ir visuomenės grietinėlės atstovams. W. B. Hanneris negailėjo lėšų art deco stiliaus dizainui. Marmuro vestibiulis, vitražiniai langai, iš užsienio atgabentos palmės, gipso skulptūros ir dar daugybė prabangių akcentų jam atsiėjo per milijoną dolerių.
Tačiau praėjus porai metų po viešbučio „Cecil" atidarymo pasauliui teko išgyventi Didžiąją depresiją. Rajono, kuriame stovėjo viešbutis, pastatų būklė netrukus ėmė blogėti – jiems verkiant reikėjo remonto. Ilgainiui visa teritorija buvo praminta padugnių rajonu, o kitados ištaigingas viešbutis įgijo narkotikų prekeivių, bėglių ir nusikaltėlių susitikimo vietos reputaciją.
Dėl gana didelio skaičiaus netikėtų ir niekaip nepaaiškinamų mirčių ėmė sklisti gandai, neva viešbutyje vaidenasi. Gandų tikroviškumą stiprino faktas, kad viešbutyje dažnokai apsistodavo šiurpiausias žmogžudystes per visą Jungtinių Valstijų istoriją įvykdę nusikaltėliai.
Iki pat šių dienų viešbutis „Cecil" kartais pavadinamas dažniausiai vaiduoklių lankoma vieta Los Andžele.
1985 metais serijinis žudikas Richardas Ramirezas, žinomas pravarde Night Stalker (Naktinis persekiotojas), kaip tik tada, kai be atvangos žudė žmones, gyveno viršutiniame viešbučio aukšte. Remiantis vėlesnių tyrimų medžiaga, viešbutį „Cecil" jis pasirinko dėl jame tvyrojusio absoliutaus chaoso.
Kaskart po eilinio nusikaltimo R. Ramirezas, esą, sumesdavo kruvinus drabužius į netoliese esantį konteinerį ir beveik nuogas patraukdavo į savo viešbučio numerį. Vietoje, kurioje narkotikų prekeiviai nė nesivargindavo slapstytis, o kvaišalų perdozavę narkomanai po keletą dienų pratysodavo koridoriuose, jam buvo lengva likti nepastebėtam.
1991 metais iš Austrijos kilęs serijinis žudikas Jackas Unterwegeris taip pat buvo apsigyvenęs viešbutyje „Cecil". Anot gandų, šį pastatą jis nutarė pasirinkti dėl jo sąsajų su R. Ramirezo pavarde.
Dar viena dėmesio verta viešbučio viešnia buvo Elizabeth Short, labiau pagarsėjusi Juodojo jurgino pseudonimu. Vos spėjusi apsistoti viešbutyje ji, esą, buvo kraupiai nužudyta.
Viešbutis traukė ne tik su žmogžudystėmis susijusią klientūrą. Keletas žmonių jame mirė suvis neaiškiomis aplinkybėmis.
Pirmoji paslaptinga mirtis įvyko 1931-ų lapkričio 19-ąją. Tą dieną teko baigti visos šalies mastu vykdytas paieškas, kai ieškomas žmogus buvo rastas negyvas savo viešbučio kambaryje. Vėliau paaiškėjo, kad jis mirė pavartojęs nuodų. Vyro kūnas daugiau nei savaitę pragulėjo viešbučio numeryje.
1944-aisiais, praėjus trylikai metų (ir įvykus dar šešioms mirtims) po šio paslaptingo įvykio, viena devyniolikmetė išmetė pro viešbučio langą ką tik gimusį savo kūdikį. Vėliau ji tvirtino nežinojusi, kad laukiasi, ir maniusi, kad kūdikis gimė negyvas. 1964-aisiais, po dar trijų įvykusių mirčių, savo numeryje buvo rasta subadyta ir pasmaugta moteris. Kambarys, kuriame aptiktas sudarkytas jos kūnas, atrodė tarsi po apiplėšimo. Nusikaltimo kaltininkas taip ir nepaaiškėjo.
Vienas iš paslaptingiausių viešbutyje „Cecil" įvykdytų nusikaltimų datuojamas 2013-aisiais.
Tada ant viešbučio stogo esančioje vandens cisternoje buvo rastas iš Kanados atvykusios studentės Elisos Lam kūnas. Tai įvyko praėjus trims savaitėms po pranešimo apie jos dingimą. Nuogas merginos kūnas buvo rastas viešbučio svečiams pasiskundus dėl silpstančios iš čiaupo bėgančio vandens srovės. Nors E. Lam mirtis ir buvo priskirta nelaimingam atsitikimui (esą, mergina nuskendo), kai kurie su šia nuomone kategoriškai nesutinka.
Peržiūrėjus paskutinius pastate sumontuotų filmavimo kamerų užfiksuotus kanadietės gyvenimo kadrus, paaiškėjo, kad prieš mirtį ji elgėsi gana keistai. Atrodė, tarsi būtų rėkusi kažkam, nepatekusiam į filmavimo diapazoną, arba bandžiusi nuo kažko pasislėpti. Taip pat matyti, kaip mergina, įėjusi į liftą, paspaudžia keletą mygtukų, be to, labai keistai mojuoja rankomis.
Kai vaizdo įrašas pateko į viešumą, dauguma jį peržiūrėjusių žmonių įtikėjo, kad kalbos apie tai, kad viešbutyje vaidenasi, nėra iš piršto laužti gandai. E. Lam mirtį buvo bandyta gretinti su Juodojo jurgino mirtimi, akcentuojant tai, kad abi moterys buvo ką tik įkopusios į trečiąją dešimtį, keliavo vienos iš Los Andželo į San Diegą ir paskutinį kartą buvo matytos viešbutyje „Cecil". Kol buvo rasti jų kūnai, abi net keletą dienų buvo laikytos dingusiomis.
Paskutinis negyvėlis viešbutyje buvo rastas 2015 metais. Nors jo mirties priežastis – savižudybė – nekėlė nė menkiausių abejonių, viešbutis „Cecil" nenustoja būti siejamas su vaiduoklių knibždančiomis istorijomis.
Reikia pasakyti, kad šiaip jau dabartinis viešbučio pavadinimas – „Stay on Main", tačiau ant jo fasado dar ir dabar puikuojasi originalus užrašas „Hotel Cecil". Viešbučio savininkai pasistengė išlaikyti ir pirminį, kiek kraupoką pastato interjerą.
