aA
Deimantė Mikėnaitė – šokėja, trenerė ir labai charizmatiška asmenybė. Prieš šešerius metus atradusi jamaikietišką, lietuviškam temperamentui nebūdingą šokį, mergina nebegali gyventi be jo. Šokėjos profesionalumas leido jai koncertuoti vienoje scenoje kartu su Jazzu, Kaia, Skamp bei kitomis Lietuvos ir užsienio žvaigždėmis, tačiau ji šventai tiki: jei kažką darai gerai – savęs stumti nereikia, sėkmė ateina savaime.
Deimantė Mikėnaitė
© DELFI

–Deimante, kaip atradai šokių pasaulį bei dancehallą? Ar studijavai menų kryptį? Kokia tavo profesija?

–Aš baigiau ekonomikos studijas Vilniaus kolegijoje. Turėčiau būti ekonomiste, baigiau bankininkystės kryptį. Po studijų pradėjau dirbti banke, tačiau man labai nepatiko šis darbas.

–Kas būtent tau nepatiko dirbant banke?

–Pradėjau nuo žemiausio laiptelio klientų aptarnavimo srityje. Man labai nepatiko tai, kad žmonės pas mane visuomet ateidavo nešini problemomis. Norėdavo aiškintis, lyg būčiau kalta, dėl jų problemų banke.

–Kiek laiko ištvėrei šiame darbe?

–Aš ten ištvėriau porą metų. Paskui atėjau dirbti į „Skillz” šokių studiją. Ir anksčiau čia šokdavau, bet buvo sunku derinti šokius su darbu banke.

–Kokios buvo tavo pareigos šokių studijoje? Ką ten veikei?

–Metusi darbą banke atėjau dirbti administratore į šokių studiją. Atsidūriau aplinkoje, kur visi šoka, todėl ir pati pradėjau šokti. Išbandžiau visus stilius, kurie čia tuo metu buvo. Ėjau į visas treniruotes, kiek man leido suderinimas su administratorės darbu. Tai buvo ir house, ir brakedance, ir vogue, latino, hiphop – tačiau šie stiliai man nebuvo tokie artimi, jog norėčiau labiau pasistengti. Tai buvo kažkoks hobis.

Kaip atradai dancehallą?

–Anksčiau mėgdavau klausytis dainos, kuri vadinosi „Miss Fatty“, ją atliko „Milion Stylez“. Kartą ieškojau jos „Youtube“ ir atradau ne dainos klipą, o choreografiją, kurią sukūrė prancūzė Laure Courtellemont. Ši choreografija vadinasi „Ragajam“. Tuomet pradėjau gilintis, kas tai yra. Pasirodo, tai buvo šokių stilius. Pamačiau judesius, kurie labai kietai atrodė.

Tą pačią vasarą su šokių studijos trenerių ir mokinių kompanija išvažiavome į stovyklą Čekijoje.

Mano nuostabai, kaip tik ta Laure, ten vedė pamokas. Pamenu, galvojau, kad lengvai viską išmoksiu, bet judesiai buvo gana sunkūs, reikėjo išjudinti kūną. Tačiau aš labai užsidegiau.

Tuomet ir nusprendei viską sužinoti apie šį šokį? Iš karto išvykai į Jamaiką?

–Po vasarą vykusios stovyklos Čekijoje labai užsidegiau pamatyti vietinę kultūrą, kur gimė šis šokis. Todėl išskridau į Jamaiką.

Ar keliavai viena? Turėjai kažkokius vietinių žmonių kontaktus? Ar pavyko surasti tai, ko ieškojai?

–Iškeliavome dviese su buvusiu vyru. Tuo metu aš neturėjau visiškai jokių kontaktų Jamaikoje, bet norėjau šokti šį šokį. Buvau visiška turistė. Mes nuėjome į vakarėlį, aš parodžiau porą judesių. Visi labai nustebo, kad baltaodė taip gali šokti.

Visgi, tai buvo ne ta vieta, į kurią man reikėjo vykti. Mes buvome kurortiniame mieste, Negrile. Tai mūsų Nidą primenantis miestas. Ten buvo labai ramu, o tikrasis šokėjų gyvenimas virė visai ne ten.

Kaip mokeisi šokti paskui, jau grįžusi?

–Grįžusi namo pradėjau labiau domėtis vietine kultūra. Yra daug šokėjų internete: feisbuke, instagrame. Radau kontaktus Jamaikoje gyvenančių šokėjų ir labai laukiau, kada kitą kartą galėsiu važiuoti. Tai pavyko padaryti tik po dviejų metų.

Šokti dancehallą pradėjai būdama vyresnė. Ar nesulaukdavai kažkokių neigiamų komentarų, kad, neva, jau per vėlu?

–Man labai patinka būti scenoje ir gaila, kad gana vėlai pradėjau šokti, tik 18-os metų.

Tačiau galiu motyvuoti tuos, kurie ateina 25 metų ir sako, kad galbūt jau per senos šokti. Manau, amžius tikrai nesvarbus. Aš pati pradėjau rimtai dancehall'ą šokti tik 24 metų, o špagatą man pavyko padaryti tik būnant 25 metų. Nors kiti sakė, gal nebebandyk, reikėjo anksčiau bandyti.

Dar būdama naujoke šioje srityje iš karto pradėjai vesti šokių pamokas, kaip tau tai pavyko?

–Po kelionės į Jamaiką, pradėjau vesti šokių pamokas, nors prieš tai patirties neturėjau.

Būdama Jamaikoje nufilmavau šokių video. Tas įrašas visiems labai patiko. Žmonės klausdavo, ar galiu pamokyti šokti ir aš pradėjau vesti pamokas. Iš karto supratau, kad man reikia didelės salės, nes tikėjau, jog pas mane bus labai daug žmonių.

Kiek žmonių susirinko pirmojoje treniruotėje, ar bijojai?

–Mano pirmojoje treniruotėje buvo 54-uri žmonės, iki šiol atsimenu. Neturėjau treniruočių vedimo patirties, o atėjo tiek žmonių, pajutau didelę atsakomybę. Kasdien keldavausi 4-tą ryto ir panikuodavau. Internete ieškodavau informacijos, mokiausi judesius. Rodydavau, ką per tą dieną išmokau. Žinoma, dabar jau taip niekas nebedaro. Bet tada aš neturėjau jokių mokytojų, tik save.

Kiek laiko jau vedi dancehall'o pamokas?

–Aš vedu pamokas jau šeštus metus. Kiekvienais metais tie žmonės keičiasi. Tačiau vis dar turiu žmonių, kurie penkis metus šoka su manim, nuo pirmų dienų.

Ar nesuklysiu sakydama, kad tai gana provokuojantis šokių stilius? Kokia jo prasmė, kas norima pasakyti?

–Šis stilius yra provokuojantis. Taip yra dėl jamaikietiškos kultūros. Ten visada karšta, kiekvieną dieną vyksta vakarėliai.

Žemesnei gyventojų klasei, kurie gauna mažai, arba išvis negauna pinigų, šokis yra praktiškai vienintelė pramoga ir galimybė ištrūkti iš kasdienės rutinos, pabėgti nuo blogų minčių. Dancehall'as yra vakarėlių šokis. Merginos šoka vaikinams, o vaikinai merginoms, todėl jis viliojantis ir provokuojantis.

Ar mėgsti taip šokti lietuviškuose klubuose, galbūt tik tam tikrose vietose? Kaip reaguoja vaikinai?

–Anksčiau mėgdavau eiti į hiphopo, r&b vakarėlius. Atrodo, tai kaip tik ta vieta, kurioje gali atsiskleisti ir parodyti, ką moki. Bet supratau, kad dancehall'as, ypač moteriškoji dalis, mūsų lietuviškam temperamentui yra per daug. Nešoku taip, tarsi Jamaikoje būčiau. Čia žmonėms sunku priimti ir suprasti, kad gali kitaip kažką daryti. Suprasti, kad tas šokis nereiškia, jog nori permiegoti su tuo žmogumi. Vaikinai nelabai žino, ką daryti, jei mergina šalia jų seksualiai šoka, kad jie tiesiog gali pasižiūrėti.

Per pastaruosius dvylikta mėnesių tu jau du kartus lankeisi Jamaikoje, abu kartus ten praleidai po tris savaites. Ar šios kelionės atsieina brangiai?

–Taip, šios kelionės išeina brangiai. Lėktuvo bilietai kainuoja, reikia kažkur gyventi. Iš tiesų, kainos ten yra didelės, didesnės, nei Lietuvoje. Maistas, taksi, vanduo, elektra, dujos – viskas kur kas brangiau, nei Lietuvoje. Tai man buvo keista. Kainas palyginčiau su vakarų Europos valstybėmis. Jau esu lankiusis Jamaikoje penkis kartus nuo 2012 metų Kiekvieną kartą, kai ten išlipu, jaučiuosi kaip savo vietoje. Aš norėčiau ten gyventi.

Žmonės nesistebi, kad taip dažnai keliauji taip toli? Kokios būna aplinkinių reakcijos?

–Manęs klausia iš kur turiu tiek pinigų, jog sugebu į Jamaiką du kartus per metus nuskristi. Bet aš į Jamaiką tik ir skrendu. Nevažiuoju į jokius Birštonus savaitgaliais, Palangas, neperku brangių drabužių, batų. Mano drabužiai paprasti, galiu taip pat eiti į prekybos centrą ir paskui į šokius. Mano visas biudžetas skiriamas šokių kelionėms, praktiškai niekam kitam neskiriu pinigų.

Kaip į tokį tavo pomėgį reaguoja tėvai? Palaiko?

–Tėvai sako, kad man Jamaika yra kažkokia manija. Jie turbūt norėtų, kad aš banke dirbčiau užaugusi, tai aišku buvo klausimų, kai mečiau darbą, bet paskui, kai mato, kad gerai sekasi, tai palaiko. Tėtis žiūri mano visus video, komentuoja feisbuke.

Kokiame mieste gyveni, kai važiuoji į Jamaiką?

–Kingstonas yra didelis miestas, ten dabar važiuoju, nebe į kurortus. Ten netgi nėra paplūdimio, tiesiog yra dulkės, betonas. Jūra yra, bet ten stovi uostai, vanduo užterštas, niekas nesimaudo. Žinoma, yra rajonai, kuriuose žmonės laksto su lagaminėliais, kostiumais, kaklaraiščiais ir baltais marškiniais. Tačiau yra downtown, kur gyvena šokėjai ir vyksta vakarėliai.

Iš tų žmonių galima ne tik šokio, bet ir požiūrio į pasaulį pasimokyti. Pavyzdžiui, aš išmokau lėčiau vaikščioti, nes visi kreivai žiūrėdavo į mane. Išmokau mažiau galvoti apie tai, ko tu negali pakeisti. Leidau sau pabūti akimirkoje. Mėgautis mažais dalykais: kokosu, saule, muzika. Jie kiekvieną dieną šoka nuo ryto iki vakaro ir muzika jiems neatsibosta.

Ar pavyksta susirasti draugų tokiose kelionėse? Kokie žmonės gyvena Jamaikoje?

–Su draugais ten yra sudėtinga, nes vis tiek visi į tave žiūri, kaip ne į savą. Ten niekada nebūsi savas, o kažkas iš kito pasaulio. Man Jamaika taip pat yra kitas pasaulis ir kitaip mes žiūrime į dalykus.

Ten draugystės paremtos kažkokia nauda, yra tekę ne kartą nusivilti. Galvoji, kad čia yra draugai, bet pasirodo, kad jiems kažko vis tik reikia.

Tada viską baigiu ir lieka tik toks dalykiškas bendravimas. Mes šokame kartu, gal video kokį filmuojame, bet nereikia jokių didelių draugysčių, nes, vis tiek, visi nori į Europą, visiems reikia vadybininkų, pinigų. Bet, žinoma, yra ir gerų žmonių.

Ar mėgsti dalyvauti įvairiuose televizijos projektuose? Galbūt tai ne tau?

–Norintys išgarsėti šokėjai dažnai siekia pasirodyti didelėse scenose, TV šou, pasirodyti per televiziją. bet aš, su savo šokėjų komanda niekada nėjau į televiziją. Aš šoku ne dėl like'ų ir peržiūrų, bet dėl to, kad darau tai, kas man patinka.

Jeigu nueičiau į televiziją ir sulaukčiau kritikos iš neįsigilinusių į šio šokio subtilybes žmonių, manau, supykčiau. Dėl to ir neinu. Televizijos šou yra labai trumpalaikis dalykas, tai nieko nekeičia, viskas priklauso tik nuo tavęs.

Tačiau esi pasirodžiusi didelėje M.A.M.A. apdovanojimų scenoje kartu su Jazzu, kaip įvyko ši pažintis? Tu ją susiradai, ar ji tave?

–Mano pasirodymas M.A.M.A. apdovanojimuose, kai kuriems atrodo didelis pasiekimas, nes ten didelė arena, tūkstančiai žmonių. Jazzu turi daug gerbėjų, buvo smagu šokti su ja.

Ir anksčiau su Jazzu turėjome kelias privačias treniruotes. Mes susipažinome, nes Jazzu gavo rekomendaciją iš kito šokėjo.

Paskui atėjo M.A.M.A., buvo įdomu labai, nes repetavome su merginomis, kurios šiuo metu šoka Anglijoje. Jos profesionalios labai, nusifilmavusios daugybėje užsienio klipų, todėl ir mes labai patobulėjome su jomis.

Kaip sekėsi dirbti su Jazzu, koks ji žmogus, ar buvo lengva?

–Aš manau, kad kiekvienas žmogus daro savo darbą: kažkas dainuoja puikiai, kažkas šoka gerai, piešia gerai. Tiesiog tai yra darbas. Visi mes žmonės esame. Nuo pat pradžių bendravau su Jazzu lygiai taip pat, kaip bendraučiau su bet kuriuo kitu žmogumi. Visų pirma, pagarbiai, stengiausi būti draugiška, bet, tuo pačiu, ir profesionali. Man ji paliko labai gerą įspūdį. Labai paprasta, labai greitai prisileidžia prie savęs ir labai profesionaliai dirba.

Tenka tave pamatyti ir kai kuriuose dainų klipuose, ar tai irgi nutinka savaime?

–Kartais pasirodau kokiame nors klipe. Iš tikrųjų, ne dėl to, kad kažkur einu, o dėl to, kad kažkas susiranda, parekomenduoja. Gana seniai esame su „Skamp“ Galapagų festivalyje šokę, taip pat pasirodžiau Kaios klipe.

Ar pasidalini savo scenine patirtimis su mokinėmis? Kokio amžiaus mergaitėms vedi šokių pamokas?

–Aš vedu treniruotes mergaitėms nuo 14 metų. Matau, kaip jos tobulėja. Per vienus metus jos gali šokti geriau, nei aš, pirmaisiais mokytojavimo metais.

Dancehall'as labai padeda atsiskleisti mergaitėms, kurios nepasitiki savimi. Dainų žodžiuose visuomet giriamas merginos grožis, sakomi komplimentai. Šiuo metu pas mane ateina merginos su šortais, su sportinėmis liemenėlėmis, nes yra karšta. Šokdamos norime matyti, kaip juda klubai, kaip juda kūnas, nes dancehall'as yra užpakaliukų šokis. Tokiu būdu išmoksti mylėti save.

Treniruočių metų mėgsti pakalbėti su mergaitėmis, pamokyti jas. Ko mokai, apie ką pasakoji?

–Mėgstu pasikalbėti ne tik apie šokį, bet ir apie pasitikėjimą savimi, gyvenimą. Mokau, kad reikia ne tik šokyje pasistengti, bet ir apskritai gyvenime. Jeigu jau kažką darai, tai reikia daryti gerai. Kai žmogus ateina į treniruotę, tai man nepatinginiaus.

Mane net nervina, kai pagalvoju, jog žmogus gali gaišti savo laiką, juk sumokėjo pinigus. Daryti reikia viską iki galo. Jei ir gyvenime taip darysi, tai nieko nepasieksi. Kiekvieną dalyką, kurio ėmiesi, reikia daryti iki galo. Nes tai bus blogas įprotis, kiekvieną kartą puse kojos daryti. Todėl mums puikiai sekasi ir mes laimime įvairiausius konkursus, tikiuosi taip bus ir toliau.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
3.1429
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Drink’n’draw“ vakarėlių Vilniuje pozuotojai tikina: apsinuoginimas gydo ir įkvepia (5)

Kada paskutinįkart į barą keliavote piešti? Piešti nuogo žmogaus? Niekada? Tada turite progą...

Translytė investavo tūkstančius, kad taptų panašesnė į 97-erių Sylvesterio Stallone mamą Jackie (53)

Translytė moteris iš Australijos investavo daugiau nei 5 tūkst. 600 svarų (apytikriai 6,5 tūkst....

Pirmąkart Vilniuje surengto festivalio metu išrinkta Lietuvos „Drag queen": nugalėti padėjo charizmatiškas pasirodymas (139)

Penktadienio ir šeštadienio vakarus Vilniuje esančioje „Avant-Gard“ kūrybinėje erdvėje buvo...

Deimantės šokio judesiai atkeliavo iš Jamaikos: lietuvių temperamentui to būna daug (30)

Deimantė Mikėnaitė – šokėja, trenerė ir labai charizmatiška asmenybė. Prieš šešerius...

Baltarusiai rungėsi karinės technikos muziejuje po atviru dangumi (1)

Netoliese Minsko esančiame karinės technikos muziejuje po atviru dangumi balandžio 6 dieną vyko...

Top naujienos

Siaubo naktis netoli Vilniaus: taip žiauriai nužudyto žmogaus dar nebuvo matę (160)

Taip žiauriai nužudyto vyro nei policijos pareigūnai, teismo medicinos ekspertai dar nebuvo matę...

Kirkilas ir Kubilius: į Zelenskio pergalę žiūrime viltingai, kaip ir į Ukrainos narystę ES 2027-aisiais (191)

Vienas pirmųjų iššūkių naujai išrinktam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui bus...

Iš Zelenskio – griežtas atsakas Rusijai (749)

Išrinktasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino paskelbti Maskvai...

Vasara artinasi: su 24 laipsniais šilumos atkeliaus ir lietaus debesys (4)

Ketvirtadienį pietų oro srautas į Lietuvą toliau plukdys šiltus orus. Tačiau jau pasirodys ir...

Liūdniau nei „Žalgiriui“: katalonai sutrypti savo pačių tvirtovėje (13)

„Barcelona“ tapo penktąja komanda, pralaimėjusia Eurolygos atkrintamųjų varžybų dvikovą...

Sunkūs laikai Lietuvos bitininkams: dėl išgyvenimo ir kainų kovoja su ukrainiečiais (189)

Lietuvos bitininkai , spaudžiami pigesnio importo ir vidaus konkurencijos, ieško būdų, kaip...

Daugybės žmonių ieškotas dingęs 19-metis rastas negyvas (36)

Trečiadienį, apie 14 val., Alytaus apskrities policija gavo pranešimą, kad žvejodamas Ilgio...

Fotografas įamžino pažastų plaukų nešalinančias moteris: tai gali būti labai gražu (115)

Iš Londono kilęs fotografas Benas Hopperis nufotografavo galybę pažastų plaukų nešalinančių...

Neurochirurgas žino, ką reiškia būti tarp gyvenimo ir mirties: dabar gelbėja žmonės, kuriuos ištinka panašios problemos papasakojo įsimintiniausią operaciją (27)

„Malonus, rūpestingas ir atidus ligoniams gydytojas. Jis savo energija, dėmesių ir šypsena...

Klasiškas De Colo pastūmė baskus prie prarajos krašto (4)

Eurolygos finalo ketverto šeimininkai rizikuoja virsti žiūrovais. Vitorijos „ Baskonia “...