Viduramžių raganos ir raganiai dėl savo progresyvaus mąstymo buvo deginami ant laužų, kai, tuo tarpu, šių laikų raganystės atspindi naujų žinių ir išminties troškimą. Šiemet „Yaga Gathering“ festivalis buvo pasiryžęs sklaidyti mitus ir išlaisvinti kūrybiškumą. Pakalbėkime plačiau, kaip pavyko šią misiją įgyvendinti.

Vieta

Ežeraičio miškas, be abejonės, unikali vieta rengti festivalį. Malonu čia kasmet sugrįžti ir kelioms dienoms ištirpti gamtos glėby. Šiemet maloniai nustebino automobilių stovėjimo aikštelėje sutiktas miškininkas, besirūpinantis, kad vairuotojai nestatytų automobilių ant samanų paklotės – tai rodo, kad organizatoriams ir miško sargams rūpi palikti šią stebuklingą vietą nenuniokotą, tokią, kokia ji buvo iki praūžiant keturias paras trukusiam susibūrimui.

Šiemet, skirtingai nei praeitais metais, visus susirinkusius lepino šiltas saulėtas oras, todėl dienomis „Yagos“ gyventojai gausiai pasklisdavo po ežero pakrantę. Naktimis pagrindinis veiksmas persikeldavo į miške įsikūrusias scenas.

Svarbu padėkoti beveik savaitę iki festivalio teritorijoje plušėjusiems apšvietimo specialistams, kurie pasirūpino, kad nė vienas festivaliautojas nepaklystų nakties prieblandoje – subtiliai įrengtas apšvietimas leido sklandžiai keliauti iš vienos scenos į kitą (vien jau ko verti į „Duskwood“ sceną vedę šviečiantys grybai) ir suteikė jaukumo.

Muzika

Pastaraisiais metais „Yaga Gathering“ smarkiai papildė muzikinę selekciją ir anksčiau tik į ambient, idm ir psy trance muziką orientuotame renginyje užaugo eksperimentinės muzikos ir pagrindinė scena, kurioje savaitgalį tilpo viskas – nuo turkiško psichodelinio roko iki progresyvo ar disco ritmų. Atsižvelgdama į savo ausų poreikius, kaip ir praeitiemet, laiką leidau eksperimentinėje erdvėje, pavadintoje „Outmost“ vardu, ir chill, ambient bei idm muzikos prieglobstyje, pavadintame „Pinegrove“.

Nemanau, kad nauji scenų pavadinimai pasiteisino, nes viso festivalio metu teko ne kartą sutikti sutrikusius dalyvius, nežinančius, kur kokia muzika bus grojama. Taigi, mano nuomone, būtų užtekę ir senųjų scenų vardų, duotų atsižvelgiant į jose grojamus muzikinius žanrus. Kita vertus, šiemet žanrinį vientisumą išlaikė tik „Duskwood“ ir „Outmost“ erdvės, kai, tuo tarpu, „Pinegrove“ ir „Valley“ scenose buvo girdėti visko.

Nustebino tai, kad šiemet „Yaga“ buvo piktesnė ir intensyvesnė nei įprastai, atspindinti, ko gero, labiau juodąją, nei baltąją, raganysčių pusę. „Outmost“ erdvė gerokai skyrėsi nuo prieš porą metų gimusios „Concept“ paparčių paunksmės. Buvo džiugu matyti, kad ši scena gerokai išaugo, bet dalis pasirodymų sunkiai įsiliejo į bendrą festivalio atmosferą dėl ypatingai tiršto, sunkaus ir tamsaus emocinio krūvio.

Pozityvo ieškojau mylimoje „Pinegrove“ aikštėje, savo nuotaika primenančioje Edeno sodą, bet ir jos veidas šiemet buvo kitoks, nei įprasta.

Tik išvydusi renginio programą supratau, kad festivalyje turiu atsidurti dar nepasibaigus penktadienio popietei, mat 15 valandą „Pinegrove“ už pulto turėjo stoti labai laukti „Circular“, kuriuos spėjau pamilti dar praėjusiais metais. Nustebau, kad šiam legendiniam duetui paskirtas dieninis laikas; jų arktiniams dronams žymiai tinkamesnis vakaro metas. Nė nepasistatę palapinių bėgte nulėkėme prie „Pinegrove“, bet netrukus supratome, kad lėkti nebuvo ko – šį kartą „Circular“ išstojimas buvo blankus ir banalus, saldžiais lipniais garsais primenantis melodramų garso takelius.

Ištįsusiais veidais nukiūtinome ręsti palapinių.

Bet ne visi pasirodymai paliko tokį kartėlį. Buvo smagu pamatyti, kaip už pulto darbuojasi Karsten Pflum, kurio pasirodymas šiemet labiausiai įstrigo į atmintį. Nors sužinojusi, kad šis atlikėjas atvyksta į „Yaga“ slapčia tikėjausi, galbūt jis atliks miego koncertą, kuriais ir garsėja (tai būtų nepriekaištinga tikę „Pinegrove“ erdvei), jo atsivežta idm programa taip pat buvo godžiai ir su pasimėgavimu išklausyta.
Gaila, nuklydusi į „Duskwood“ salelę praleidau Pjusk išstojimą, apie kurį taip pat girdėjau daug gero, bet nesigailiu – „Duskwood“ net ir nemėgstantiems psy trance muzikos jau vien dėl dekoracijų būtina pamatyti kiekvienam, atsidūrusiam „Yagoje“.

Lietuviai taip pat parodė turį parako ir buvo džiugu pasitikti sekmadienio rytą liūliuojamai Horn Drone (ačiū jiems už Carbon Based Lifeforms „Photosynthesis“) ir Shnaresio selekcijų. Kelios valandos su jais priminė tą tikrąją pirmapradę chill‘o sceną, kurios kasmet taip laukiu.

Summa summarum, „Yaga“ šiemet pakeitė pavidalą, kuris seniesiems festivalio gerbėjams greičiausiai patiks mažiau, naujai atrandantiems renginį taps maloniu siurprizu. Šį kartą ne visi garsai buvo malonūs, trukdė ir per didelis nuo scenų sklindantis garsas (norisi priminti, verčiau daugiau kokybės, nei kiekybės) lėmęs tai, kad skirtingi pasirodymai maišėsi tarpusavyje, o ambientiniai išstojimai liko visai užgožti pašalinio triukšmo.

Dekoracijos

Apie „Yagą“ daugiausia pasako vaizdai, mažiau – žodžiai, tad dekoracijos – reikšminga renginio dalis. Šiemet jose man pritrūko gamtos (su kuria neišvengiamai šį festivalį sieju) atspindžių.

Kai kurie motyvai – blyškią šviesą skleidžiantys grybukai, perregimais siūlais išsidraikęs pasakų medis, vaikus trikdęs didžiulis voras ir raudonosios skruzdės (tėvelis veda mažąją mišku ir moko „O į vorą mes nežiūrim“) – jau buvo matyti iš ankstesnių renginių, kiti – fluorescenciniai „Pinegrove“ scenos kubų stulpai, „Valley“ scenos tinkliniai miestai su galybe skirtingas idėjas skleidžiančių švieslenčių – įspūdžio nepaliko ir rodėsi esą taip nutolę nuo pagrindinės festivalio idėjos (ekranuose bėgančias raides fantazija nemaloniai susiejo su reklamomis, skelbiančiomis apie parduotuvių išpardavimus), kad jie buvo taip, kad galėtų jų ir nebūti.

Į ką buvo malonu žiūrėti? „Outmost“ scenos kandeliabrai atrodė ekstravagantiškai ir įdomiai ir, mano nuomone, puikiai atspindėjo intelektualų scenoje skambėjusios muzikos pradą; smagiausia buvo paganyti akis „Duskwood“ scenoje, nakty pražydusioje melsvais fluorescencinių dažų atspalviais, kuri it egzotiška tropikų gėlė skleidėsi tarp upelio vingių. Tikėjimą magija gražino ir trapių raštuotų plaštakių, sutūpusių netoliese tos pačios „Duskwood“ scenos, pievelė.

Rūpestėliai

Rūpestėliais šį kartą pavadinsiu festivalio patogumus, kurie net ir stovyklaujant toli nuo civilizacijos yra neįtikėtinai svarbūs. Šiuo atžvilgiu „Yaga“ lenkia daugelį kitų festivalių Lietuvoje. Pradedant tuo, kad renginyje visokeriopai pasirūpinta festivaliautojų užimtumu – koncertai vyksta ir dienos metu, taip pat galima dalyvauti įvairiose dirbtuvėse, šiemet festivalyje veikė „Discovery“ erdvė, kurioje vyko paskaitos aktualiausiomis temomis, įrengta atskira erdvė vaikams ir t.t., baigiant lengvai prieinamu geriamu vandeniu (renginio teritorija apdovanota šaltiniu, kuriame galima pasipildyti vandens atsargas).

Mėgstančius skaniai pavalgyti gamtoje lepino daugybė festivalio teritorijoje įsikūrusių kavinių, tarp kurių ir krosnyje picas kepusi augalingo maisto picerija „Casa La Familia“.

Be to, kad šiemet oras leido dienas leisti Spenglos ežere, „Yagos“ teritorijoje veikė ir dušas, o bio tualetai (kas festivaliuose nutinka retai) buvo valomi net vakarais.

Rašydama apie praėjusių metų renginį jau esu gyrusi „Yagos“ genties sąmoningumą ekologijos atžvilgiu. Smagu, kad kai kurie dalykai nesikeičia ir šiemet samanų paklotės taip pat neprislėgė šiukšlės, Ežeraičio miškas paliktas toks, koks ir buvo, teisėtiems jo gyventojams – gyvūnams. Tiesa, sumišimo įvėlė šiukšlių maišų ženklinimas visomis įmanomomis simbolių sistemomis – ir ženklais, ir žodžiais, ką ir kur galima ir ko negalima ten mesti. Matyt dėl šios priežasties, patingėjus gilintis į užrašus, rūšiavimo sistema suveikė ne iki galo ir šiukšlės buvo sumaišytos, paklydusios ne savo maišuose.

Džiugu, kad plastiko kiekis festivalyje smarkiai sumažintas pasitelkus firminius daugkartinio naudojimo „Yaga“ bokalus, kurie kai kuriems lai taps priminimu to, ko verta laukti iki kitų metų vasaros. O kad laukimas taip smarkiai neslėgtų, siūlome pasigrožėti renginio akimirkomis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)