Pirmas žvilgsnis į „Klaipėda Sound Festival“ grojaraštį ne vieną melomaną ar etatinį festivalininką privertė aiktelti ir skubiai pasitikrinti regą oftalmologo kabinete. Tik šiemet gimęs renginys driokstelėjo taip, kaip niekas iki šiol nedrįso.
Techno scena – Ellen Allien, Boddika, Answer Code Request, Randomer, Boston 168 ir kiti; stiprus vietinės scenos sąstatas su Anna Hanna, Moon Disco, Mantas T, Alex Krell...
Drum‘n‘Bass scena – LTJ Bukem, Dj Marky, Commix, Seba, Endian, Paradox...
Perskaičius maždaug pusę vardų išvados buvo aiškios: važiuosim. O dabar apie viską nuo pradžių.
Vieta
Tolėliau nuo Klaipėdos nutolusi Kuršių marių pakrantė, vėjo nešamas smėlis, „burning man‘išką“ dykumą primenančios lygumos ir nuo medžio prie medžio nusidriekę tinklų patalas, skirtas tiems, kurie nakties įkaršty pailso. Tik atvykus (o atvykome naktį) visa kas atrodė klaidu ir tamsu, tad jautėmės lyg kosmonautai, pirmą kartą išsilaipinę mėnuly. Nepaisant to, gana greitai smėlyje apšilom kojas, scenos spėriai atgijo, atverdamos savo burnas fantastiškais garsais, o akis – kokybiškomis projekcijomis.
Dauguma Lietuvos vasaros festivalių vyksta Aukštaitijoje, todėl buvo netikėtai malonu ir įdomu pakeisti aplinką. Dėl vietos nuošalumo nesijautėme niekam trukdantys, o kopos neužgožė nei saulėtekių, nei saulės laidos, todėl vietai galima drąsiai skirti 10 balų – estetiška, patogu, jauku.
Scenos
„Klaipeda Sound Festival“ pasiūlė aplankyti tris scenas – naktines „Arena“ ir „Beach“ bei dieninę „Boat“. Žmonių srautai aiškiai parodė, kad festivalis subūrė daugiau drum‘n‘bass muzikos gerbėjų (renginio organizatorius sekmadienį taip pat pasirodė „Beach“ scenoje ir ją uždarė).
Mes, gi, beveik visą savaitgalį buvome prilipę prie masyviosios „Arena“ tvirtovės, sukurtos pagal geriausias reivo tradicijas – puikiai prisitaikant prie pajūrio aplinkos. „Arena“ scena įsirėžė į horizontą it ekstravagantiškas kortų namelis, sustatytas iš senų jūrinių konteinerių.
Gerų žodžių nusipelno ir puikūs efektai – scenoms netrūko šviesų ir dėmesį prikaustančių vizualizacijų, kurios puikiai atsiskleidė jūrinių konteinerių plokštumoje.
Naktiniams raganavimams pasibaigus vis tikėjomės pagauti mariomis plaukiančią „Boat“ sceną. Deja, ji įsispyrusi į pakrantės nendres liko stovėti krante, bet kai viskas ir taip gerai fantazija diktuoja siekti dar šiek tiek geriau, tad per daug skųstis nėra kuo – neįpareigojančios house ir drum‘n‘bass selekcijos maloniai atpalaidavo ir pasufleravo jaukiai įsitaisyti ant medžių kamienų pakibusiuose tinkluose.
Dekoracijos
Nieko pernelyg įmantraus, nieko nereikalingo. Kelią nuo vienos didžiosios scenos iki kitos žymėjo, vėlgi, „burning nan‘išką“ Nevados dykumą primenantys švytintys ratilai, o visa kita buvo sutelkta pasirodymams. Atvykus naktį pabijojom tamsos, tad kol prisijaukinome erdvę, žibintuvėliai tikrai pravertė.
Muzika
Festivalio grojaraštis papildomų komentarų nereikalauja. Pamačius visus atlikėjus kurį laiką dar buvo sunku patikėti, kad jie iš tiesų pasirodys čia, Lietuvoje. Atvykus į renginio vietą ir pamačius prie scenos trypčiojančią saujelę žmonių norėjom apsisukti ant kulno ir keliauti namo, nes šansai išvysti, kas buvo žadėta, rodės, dar labiau sumažėjo. Klydom. Visi žadėti atlikėjai, išskyrus skrydį praleidusį Stamina MC, sugrojo ir tai galima pavadinti didžiausia muzikine dovana Klaipėdos miestui. Garsas, set‘ų ir live‘ų kokybė niekuo nenusileido didiesiems užsienio festivaliams, o jauki kamerinė aplinka nuteikė taip, lyg visi šie nuostabūs atlikėjai groja tik tau vienam.
Patogumai
Pirmą kartą organizuojant festivalį sunku išvengti klaidų. Šį kartą renginiui koją pakišo šiukšlės ir šiukšlintojai. Festivalio teritorijoje akivaizdžiai trūko šiukšlių maišų ir atskirų konteinerių depozitui.
Žinojome, kad kažkur erdvėje jie egzistuoja, tačiau vien tas faktas kad šių civilizacijos išradimų reikia ieškoti menkai apšviestose smėlio pievose trikdė. Žinoma, koncertams pasibaigus visi erdvėje pasklidę popieriukų, skardinių ir butelių artefaktai buvo surinkti, bet šį darbą be jokių dūsavimų galėjo nudirbti ir pati publika (paprastai tokių renginių lankytojai gamtą myli ir saugo) gavusi reikiamus įrankius.
Daugiau prikibti nėra ko, festivaliautojais buvo puikiai pasirūpinta, kempingas – buvo, šilto maisto – buvo, gėrimų – buvo, vietų poilsiui – buvo. Žmonių buvo mažiau, nei tikėtasi. Kaip užsiminė festivalio organizatorius, „Klaipeda Sound Festival“ pirmiausia norėjo prisistatyti tikslinei savo auditorijai, tai, kuriai programoje įrašyti vardai neatrodė it nesuprantamų hieroglifų rinkinys. Prisistatymas stiprus ir vertas visokeriopos pagarbos, tad patingėję pasinerti į elektroninį Klaipėdos sapną gali graužti nagus ir prieš miegą sukalbėti mantrą, kad festivalis įvyktų ir kitamet.
