Pastarosios savaitės man buvo itin įtemptos ir kupinos nuotykių. Turbūt visi jau matėte ir oranžinį kilimą. Kad įsivaizduotumėte, kaip aš jaudinausi! Tačiau viskas praėjo puikiai ir buvo smagu švęsti muziką ir būti savo šalies atstovu, pasakoti apie ją užsienio žurnalistams ir delegacijoms. Pasididžiavimas ir laimė, kad visa tai oficialiai prasidėjo, nugalėjo visas mano baimes.
Jūsų visų žinutės man suteikia tą energiją, kurią jau rytoj Europa išgirs, kai ateis eilė pasirodyti Lietuvai. Kaip visada ir tikėjau, gyvenime daugiausiai pasiekti galime tik įdėdami daug darbo. Šią taisyklę žinau nuo mažens ir ja vadovaujuosi dabar. Nors neįmanoma dabar keletu eilučių papasakoti, koks buvo mano kelias, kurį nuėjau link šios dienos ar kaip sunkiai dirbau iki šiol, patikėkite, padarysiu viską, kas mano galioje ir „Run with the Lions“ skambės garsiau nei skambėjo iki šiol.
Į sceną lipsiu su visų jūsų palaikymu ir tomis nerealiomis žinutėmis, kurios skrieja man tiesiai į Tel Avivą. Sakoma, kad savos sienos visada padeda, bet iš tiesų ne sienos, o žmonės ir palaikymas yra tikroji jėga.
Dabar sėdėdamas savo kambaryje ir klausydamasis muzikos jaučiu, kad pasiekiau finišo tiesiąją. Tarsi verčiu paskutinį dienoraščio puslapį, kurio pabaigoje skamba „there's no need to be afraid,You don't got to hurt away...“.
