Į „Eurovizijos“ atrankos finalą patekęs Jurijus sako to visai nesitikėjęs: „Patyriau šoką. Pamenu, žiūrėdamas laidos filmavimą pamačiau savo nuo šoko perkreiptą veidą po to, kai komisija skyrė daugiausia balų. Sąžiningai prisipažinsiu – to nesitikėjau.“
Iš kitų šiųmetės atrankos dalyvių 28-erių atlikėjas išsiskiria ne tik puikia daina, bet ir unikaliu, plataus diapazono bei švelnaus tembro balsu – tai įvertino ir komisija, ir žiūrovai.
Tačiau ne viename televizijos projekte dalyvavusį ir net laimėjusį dainininką dažniau sutiksime ne garso įrašų studijoje, o stikliniame dangoraižyje įsikūrusiame tarptautinės kompanijos biure. Čia jau ketvirtus metus Jurijus rūpinasi visame pasaulyje architektūros projektus įgyvendinančios įmonės informacinėmis technologijomis
„Mano pareiga – prižiūrėti kompiuterius. Rūpinuosi, kad visi gautų naujus, sugedę būtų pakeisti. Darbuotojų yra tūkstančiai, tad darbo turiu nemažai”, – sako jis.
Vyriškame kolektyve Jurijus jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Sako, čia niekam nerūpi, kad vakarais jį rodo per televizorių, o tūkstančiai gerbėjų dūsauja, klausydamos jo atliekamų dainų. Dainininkas šypsosi, kad, pamatę paskui sekiojančias kameras, vaikinai kokias tris dienas juokais trauks jį per dantį, o paskui ir tai pabos.
Didžiausi šio darbo privalumai – stabilus atlyginimas ir racionalumas. Žinoma, kartais tai tampa rutina, tačiau ją išsklaido muzika.
„Informacinės technologijos ir muzika žmonėms atrodo nesuderinami, bet jie puikiai dera, nes priešingybės išlaiko balansą. Kasdienis pilkumas ir ryškesnis įvaizdis scenoje man puikiai dera. Darbas biure leidžia nesusireikšminti, likti paprastu žmogumi“, – sako Jurijus.
Savęs žvaigžde Jurijus nevadina ir, nors gerbia sunkų atlikėjų darbą, apie tai turi griežtą nuomonę: „Esu paprastas žmogus, kuris, stovėdamas ant scenos, skleidžia garsus. Du vaikus auginanti mama yra didesnė žvaigždė, nei scenoje dainuojantis atlikėjas. Užauginti du žmones, dirbant per 2–3 darbus, o kartais net viskuo rūpinantis vienai, yra žymiai sudėtingiau, nei dainuoti.“
Tardamas šiuos žodžius, Jurijus puikiai žino, apie ką kalba. Klaipėdoje gimęs ir augęs atlikėjas savo mamai yra dėkingas ne tik už tai, kad viena užaugino juodu su trejais metais vyresniu broliu, bet ir už paveldėtą muzikalumą.
„Mano šeima labai domisi muzika, ypač mama. Ji iki šol dainuoja, groja akordeonu ir pianinu. Ji ir nuvedė į muzikos mokyklą, iš kurios bėgdavau. Galiausiai mamai iš jos paskambino, pasikalbėjo ir nutarėme, kad tos mokyklos aš nelankysiu. Tuo metu labiau domino kompiuteriniai žaidimai, langų daužymas, pabėgimai iš pamokų – berniukai yra berniukai“, – šypsosi Jurijus.
Jo talentas atsiskleidė vyresnėse mokyklos klasėse. Jurijų pastebėjęs muzikos mokytojas pasiūlė jaunuoliui dainuoti bažnyčios chore. O aistra dainavimui gimė piligriminėje kelionėje į Prancūzijos vienuolyną, kur paauglys išvyko kartu su vyresniu broliu.
„Atsimenu, brolis grojo gitara, aplink buvo susirinkę šimtai žmonių. Mane kažkas stumtelėjo ir atsidūriau šalia jo. Kai uždainavau, net pats nesupratau, kaip man pavyko tokiame aukštame registre dainuoti. Po to supratau, kad visai neblogai sekasi. Grįžęs į Lietuvą pradėjau daugiau dainuoti, koncertuoti mokykloje. Ėmiau klausytis įvairios muzikos, nes anksčiau patikdavo tik repas ir pikta muzika. Maniau, kad visa kita – nesąmonė“, – prisimena jis.
Kad ir kaip traukė scena, po mokyklos gimtojoje Klaipėdoje Jurijus studijavo rekreaciją bei turizmą ir tik laikydamas rankose diplomą persikėlė gyventi į sostinę. Čia iš pradžių įsidarbino skambučių centro operatoriumi, o netrukus gavo vietą dabartinėje darbovietėje.
Per tą laiką televizijos projektuose vis pasirodydavęs jaunuolis atkreipė į save ne tik žiūrovų, bet ir profesionalų dėmesį. Vis dėlto muzika ilgus metus tebuvo Jurijaus hobis.
„Mama visada sakydavo ir iki šiol sako: visada turėk planą B. Niekada negali žinoti, kas gyvenime nutiks. Ko gero, darbas ir yra mano planas B. Tiesa, šiuo metu tai planas A, nes yra pagrindinis pajamų šaltinis. Bet jei pamatysiu, kad turiu galimybę išvažiuoti į „Euroviziją“, nemirktelėjęs mesiu darbą“, – įsitikinęs Jurijus.
Praėjusiais metais, laimėjęs muzikinį televizijos projektą, dainininkas nustojo abejoti savo gebėjimais ir rimtai ėmėsi karjeros, kuriai reikia ne tik dainavimo, bet ir puikios fizinės formos, sveikos mitybos ir daugybės repeticijų valandų. Tarp darbo, vakarinių koncertų, keturių kartų per savaitę sporto salėje ir filmavimų Jurijus randa laiko ir hobiui, apie kurį iki šiol mažai kas žino.
„Savaitgaliais vaidinu kareivį. Niekada nėra tekę tarnauti kariuomenėje. Gal ir didelio noro nebuvo, nes, jei būčiau norėjęs, būčiau užsirašęs savanoriu kaip dauguma mano bendraminčių, susižavėjusių tuo pačiu hobiu. Lietuviškai tai vadinama šratasvydžiu“, – pasakoja jis.
„Tai įdomus užsiėmimas, reikalaujantis fizinio pasiruošimo. Tai susiję su sportu, todėl mane ir traukia. Po darbų norisi atsipalaiduoti, todėl einu į mišką pašaudyti. Tik turiu saugotis, kad neišmuštų dantų, nes negalėsiu lipti ant scenos. O per tuos žaidimus yra nutikę visko – net ir mėlynių po akimi“, – sako atlikėjas.
Dainininkas atskleidžia, kad jo širdis – laisva. Neseniai jųdviejų su drauge keliai išsiskyrė, o į naujus santykius stačia galva pulti nenori.
„Man su santykiais nelabai sekasi, net nežinau kodėl. Gal turiu susidaręs įsivaizdavimą, ko ieškau, ir kai to merginoje nematau, atsiranda trintis. Dažniausiai charakterių skirtumas ar skirtingi požiūriai į gyvenimą tampa išsiskyrimo priežastimi“, – sako Jurijus.
Atlikėjas neslepia, kad, bėgant metams, vis dažniau aplanko mintys apie šeimą. Juolab kad ir mama neleidžia pamiršti nuo vaikystės įskiepyto požiūrio, jog net labiausiai svaiginanti karjera neatstos šeimos.
„Ateityje tikrai norėčiau turėti šeimą. Dabar vis dažniau pagalvoju, kad norėčiau ant pečių užsikelti mažylį ir su juo pasivaikščioti“, – sako jis.
Tačiau dabar svarbiausia – muzika ir nacionalinė „Eurovizijos“ atranka. Ar Jurijus atstovaus Lietuvai gegužę Tel Avive vyksiančiame dainų konkurse, sužinosime jau šį šeštadienį.
