Kaip rašoma pranešime spaudai, posmai simbolizuoja juodąją pusę, o priedainis atskleidžia tą labai mažą kruopelytę vilties, kuri visada yra, kad ir kokia beviltiška situacija bebūtų.
„Šitas suvokimas man atėjo iš asmeninės patirties, įkvėpimas parašyti dainą - iš mamos istorijos. Iš draugų gyvenimo. Kolektyvinė sąmonė – kai kažkam blogai, tai visiems blogai,“ - teigia dainininkas.
Pasak jo, priedainis yra šaukimas, klausimas, palaikymo ieškojimas.
„Dažnai lieki vienas ir tiekiesi, kad kažkas kažkur tavęs galbūt laukia ir tai tampa didžiausias postūmis judėti į priekį,“ - sako jis.
Priklausomybių ratas yra užburtas. Vieną dieną viskas gali atrodyti gerai, o kitą jau krenti žemyn. Todėl dainos dalys išdeliotos kontrastingai – šviesu, tamsu. Problemų sprendimas prasideda nuo jų egzistavimo pripažinimo.
„Žmonės dažnai ieško atsakymo knygose, dievuose, tačiau bijo pažvelgti sau vidų ir pripažinti kokia yra situacija,“ - teigia Alen Chicco.
Dainos idėja kilo visiškai netikėtai, atlikėjas rėmėsi asmenine patirtimi: „Buvau vienas vidury ežero, vidurnaktį, švietė žvaigždės, labai ryškus mėnulis. Jaučiausi labai blogai, buvau prislėgas ir vienišas. Galvojau kad anksčiau kažkas buvo geriau. Vidury ežero norėjosi paklausti „Are you somewhere out there?“ ir visiškoje tuštumoje man atsakė mano paties aidas, tarsi viltis, kad kažkur toli manęs laukia – aš ne vienas.“
Daina sudėta iš skirtingų patirčių – beviltiškumo ir tikėjimo kovos.
„Eurovizijoje" yra labai daug kičo ir beprasmių tekstų. Aš einu norėdamas parodyti savo istoriją, kuri atspindi ir kitų žmonių istorijas. Aš žinau, kad yra labai daug klausytojų, kurie jaučiasi panašiai, kaip aš. Aš manau, kad tokios dainos truputį pakelia nuo žemės ir atveria akis. Tikiuosi, kad ji suteiks kam nors vilties – jūs ne vienas, aš čia ir šiuo keliu galime eiti kartu,“ - sako atlikėjas.
