Veterinariją studijavęs Lukas Gricius per 6 metus tapo geidžiamiausiu fotografu: Lietuvoje jau pasiekiau kone viską

Veterinariją, o po to ergoterapiją studijavęs Lukas, apie fotografo karjerą niekada nesvajojo. Kol būdamas 20-ies netyčia pateko į fotosesijos užkulisius, kurie nuo pat pirmos akimirkos jį pakerėjo.

„Esu iš Šiaulių, todėl visas šitas pasaulis man atrodė kaip kosmosas“, – juokiasi jis.

Iki pripažinimo jam teko praeiti daug – dirbdamas asistentu jis prie paties fotoaparato beveik neprisilietė, vietoj to stumdė lempas, nešiojo kavą, tvarkė studiją. Tačiau po metų jam užteko viešumai pristatyti pirmą savo projektą „50 shades of red“, kad pasiūlymų dirbti jis nebeatsigintų iki šiol.

„Prisimenu, kad per tris pirmus mėnesius su T. Adomavičiumi nufotografavome visų įmanomų žurnalų viršelius, per pirmus metus turėjom iš viso 130 fotosesijų. Paskutiniu metu net nespėju visų užsakymų paimti. Ir dėl šito tikrai jaučiu, kad esu paklausus. Bet aš dėl to labai daug dirbu“, – prisipažįsta Lukas Gricius.

Nors save vadinančiais fotografais žmonių Lietuvoje tikrai netrūksta, o ir atrodo, kad konkurencija turėtų virti arši, tačiau Lukas sako jos niekada nejutęs. Prieš jo fotoobjektyvą net ir garsenybės pasiduoda bet kokioms jo idėjoms, nebijo nusimesti drabužių, nes Luku pasitiki.

„Su draugais yra daug paprasčiau dirbti. Pas mus nėra jokių tabu, tai ir apsinuoginti nėra taip sunku“, - sako jis.

Nors šiandien Lukas Lietuvoje pasiekė bene viską, tai nereiškia, kad jis nebeturi, kur stiebtis. Fotografas sau davė dar 7 metus kur kas didesniems tikslams įgyvendinti.

„Nemanau, kad pasiekiau viską apskritai kaip fotografas. Yra daug projektų, kuriuos dar noriu įgyvendinti ateityje, pradėti daugiau fotografuoti užsienyje, dirbti su pasauliniais žurnalais. Manau, kad gal tai yra tik laiko klausimas, o jeigu nepavyks, gal tiesiog reikės pakeisti kryptį“, – svarsto L. Gricius.

Apie kurioziškus vestuvinių fotosesijų užkulisius, fotografų uždarbius ir darbus, už kuriuos Lukas pats susimoka – šį pirmadienio vakarą, 20 val., laidoje „Nuo... iki…“ per LNK.