Ar kriminalinė organų donorystė Lietuvoje įmanoma, ar žmonės, turintys donorų korteles, turėtų baimintis, kad už kampo jų tyko inkstų vagis su peiliu, žiūrovams atsakys profesorius Balys Dainys.
Laidoje nuskambės ne viena skaudi istorija. Dvi jaunos moterys laukia inkstų, kasdien joms atliekamos dializės – valomas kraujas. Liga pakeitė abiejų gyvenimą, abiems ligos pradžia susijusi su didžiausia moteriai laime – gimdymu.
Kita jauna motina, laukianti kepenų savo trimečiui sūnui, negalės nulaikyti ašarų. Ji mielai apsikeistų vietomis su bet kuo, kad tik liga tektų jai, o ne jos vaikui. „Be grimo” laidoje dalyvaus ir žmonės, jau patyrę sėkmingas transplantacijas – širdies, plaučių, inkstų. Ne vieną studijos svečią, ko gero nustebins jų prisipažinimas, kad naujų organų jiems prireikė persirgus tokia, regis, įprasta liga – gripu.
„Be grimo” kūrėjų atlikta apklausa gatvėje parodys – kalbėdami apie donorystę žmonės vadovaujasi prietarais ir baimėmis net tada, kai kalbama apie kito gyvybės išgelbėjimą. Ne vienerius metus donoro kortelę turintis laidų vedėjas Gediminas Jaunius konstatuos: „Yra daug žmonių, kurie nori į „grabelį” atsigulti su visais viduriukais ir visom akytėm.”
Ne vieną turėtų nustebinti ir praeivių gatvėje prisipažinimai – jei prireiktų, jie norėtų pirkti reikalingą organą.
