„Lietuvos ryto“ laidos „Gyvenimas versle“ herojė – visiems puikiai pažįstama atlikėja ir drabužių kūrėja Simona Nainė. Daugelis ją pamena nuo tada, kai moteris dar paauglystėje koncertuodavo su grupe „Mokinukės“, todėl muzika Simoną lydėjo visą gyvenimą ir apie posūkį į mados pasaulį ji niekada negalvojo, tačiau pasikapsčiusi atminty, prisimena pasirinkusi išties netradicinius įvaizdžius išleistuvėms bei šimtadieniui. Stiliaus pajautimą ji visad turėjo, bet pats siuvimas moters gyvenimas atsirado kiek daugiau nei prieš aštuonerius metus, kai su drauge apsilankė audinių parduotuvėje.

„Aš suvalkietė, tad kai pamačiau, kiek daug yra įvairiausių medžiagų, susimąsčiau, jog jeigu tik mokėčiau siūti, kiek daug visko galėčiau sau pasisiūti. Ir taip nusprendžiau, kad man žūtbūt reikia to išmokti“, - prisiminimais laidoje dalinosi Simona.

Siuvimo amato moteris mokėsi iš draugės ir naujai aistrai negailėjo nei laiko, nei energijos. Matydamas tokį žmonos užsidegimą, būtent vyras Jonas Simonai padovanojo pirmąją siuvimo mašiną bei išmanų manekeną, nuo ko ir užsikūrė visas „Nunu“ verslas.

„Pirmiausiai aš pasisiuvau juodą tuniką su dirbtinės odos kišenėmis, nuėjau su ja į darbą ir visos kolegės ėmė prašyti pasiūti ir joms. Taip pradėjau važiuoti su tomis suknelėmis. Iš karto nusprendžiau, kad net jeigu nieko ir nedarysiu, vis tiek turiu sugalvoti kažkokį pavadinimą, jį užpatentuoti. Taip susikūriau socialinių tinklų puslapį, sukėliau drabužių derinių nuotraukas ir nors maniau, kad jie niekam tikę, vos po dienos išsižiojusi stebėjau augančius sekėjų skaičius“, – pirmųjų pardavimų istoriją pasakojo Simona.

Ištikus tokiai neplanuotai sėkmei, žinomai moteriai teko labai greitai rasti profesionalius siuvėjus, kurie galėtų įgyvendinti gausybę užsakymų. Deja, beveik dvejus metus Simona klientams pirmiausiai išsiųsdavo drabužius ir tik tuomet, jei viskas tikdavo, žmonės atsiskaitydavo. Visgi, šiandien „Nunu“ prekės ženklas jau skaičiuoja aštuonerius gyvavimo metus ir nuolat pristato ne tik klientų bemat išgraibstomus drabužius ar aksesuarus, bet neseniai pradėjo vystyti dar ir kosmetikos liniją.

Tačiau greitai aplankyta sėkmė pažėrė ir nelengvų iššūkių, kuriems kaupiantis Simona patyrė ne vieną sudėtingą etapą. Moteris atvirauja, kad būta ir visai arti užsidarymo ar verslo pardavimo ribos, tačiau išlipimas iš komforto zonos padovanojo genialių naujų minčių, o galiausiai drabužių kūrėjai pavyko atrasti harmoniją tarp puoselėjamo verslo ir laiko sau.

„Buvo etapas, kai siūliau nupirkti verslą, kurį visada savinausi, mat jeigu suklystu, žinau, jog aš kalta, jeigu pasiseka – žinau, kad mano dėka, jeigu pardaviau – žinau, kad aš tą padariau. Tačiau buvo situacija, kai įmonės sąskaitoj liko vos 1000 eurų, o tam, kad pagaminčiau bent kelis drabužių derinius ir užsisiūčiau jų į priekį, reikėjo turėti bent 10 000 eurų. Pamenu, tuomet prisiėmiau labai daug nuotakų, siuvau joms vestuvines sukneles, kad galėčiau atstatyti finansinę padėtį, bet už tai sumokėjau iš savo sąskaitos.

Jonui sakiau, kad man reikia eiti pas psichologą, nes nebesusitvarkau su savimi. Viskam sakydavau „ne“, atsisakydavau dalyvauti projektuose, į žmonės ėjau tik tam, kad išlaikyti prekės ženklą. Tačiau greitai viskas pasitaisė. Kai išėjau iš komforto zonos, aš sugalvojau kad reikia nupiešti „Nunu“ simboliu tapusią lėlytę ir per laiką viskas atsistatė į įprastas vėžes, bet vienu metu gyvenau dėl kitų, visiškai pamiršusi save ir savo poreikius“, – apie nematomą verslo pusę laidoje kalbėjo Simona.

„Gyvenimas versle“ – jau antrą sezoną skaičiuojanti laida, kurioje vedėja Dovilė Urbanaitė pristatys ir atskleis šalyje veikiančių įdomiausių, populiariausių bei netikėčiausių verslų istorijas. Lietuva koja kojon žengia su pasauliniais inovacijų pokyčiais ir savo šalyje turi būrį kūrybingų, sumanių ir savo sritį išmanančių verslininkų, kurie suburdami profesionalias komandas gali didžiuotis atradę raktą į verslo sėkmę. Apie visą tai – kiekvieną sekmadienį, 10:30 val., tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)