aA
„Jaučiu didelį nusivylimą tuo mėgavimusi svetimomis bėdomis, drabstymusi purvais ir lindimu į asmeninį gyvenimą. Užuot savo darže normaliai gyvenę, dirbę ir puoselėję, visi kapstosi svetimose bėdose", – su apmaudu balse kalbėjo ilgametė TV ir radijo diktorė Regina Jokubauskaitė. Pokalbis su ja apie vaikystę, sudėtingą karjeros pradžią ir meilę – dokumentinėje apybraižoje „Gimę tą pačią dieną".
Regina Jokubauskaitė
© DELFI montažas
Skaudvilės miestelyje (Tauragės raj.) Marijos ir Alekso Jokubauskų šeimoje 1949 metų sausio 2 dieną gimusi televizijos laidų vedėja R. Jokubauskaitė iš televizijos ekranų yra pažįstama daugeliui. Tačiau retas žino, kaip augo ir gyveno ši žinoma moteris iki tapo populiari. Televizijoje laidoje ji pasakojo, jog jos mama sukosi nedideliame šeimos ūkyje kol tėvas dirbo batsiuviu.

„Visą laisvą laiką jis (tėtis) atiduodavo muzikavimui, o mama laikė visą ūkį. Žiūrėjo, kad daržai žolėm neužeitų, o mes utelėm neapeitume. Jiedu buvo dvi skirtingos asmenybės. Mama visiškai toli nuo muzikos, o jis visiškai toli nuo žemės ūkio.

Mūsų šeima niekada neskurdo. Buvau visada aprėdyta, pavalgydinta. Viskas buvo per tėvų darbą. Jie nežinojo tokio daiktavardžio kaip poilsis. Plušėdavo jie nuo aušros. Prie visų ūkio darbų buvau ir aš pristatyta. Visiems rūpėjo dirbti uoliai, kad išgyventum ir ubagais neišeitum, nes buvo gėda. Į ubagus visi žiūrėjo ne su užuojauta, o panieka, kad tinginys“, – sakė LRT laidos herojė.
Žinoma moteris prisiminė, jog labai nemėgo ravėti daržų, nors tai buvo jos darbas nuo mažens. „Jau kai išeini iš pat ryto, atrodo, kad galo nebus. Tos lysvės ilgų ilgiausios, o griežti kokie tėvai buvo... Jei nešvariai nuravėdavau, gaudavau niuksą į nugarą. Tokia situacija ir būdavo, kad žodis labai griežtas. Ir žioplė, ir jokių tenai pataikavimų, švelnumo ar dar ko. Kai buvau visai maža, svajodavau apie tą valandą kai ateis kaimynė, aš nusiplausiu bliūde kojas, apsimausiu baltas kojines iki kelių, užsidėsiu sandalėtus ir mane ves į bažnyčią. Jaučiausi, kad ne prie Dievo arčiau einu, o toliau nuo daržų.

Mama pervargdavo, tėvas nepadėdavo jai niekaip, todėl, kad jam reikėdavo muzikuoti, o mamai ta muzika baisiai nepatiko. Sakydavo, kad katinus pjauna. Ji tiesiog visai nepakanti buvo tiems katinų pjovimams. Ypač smuikui“.

Anot R. Jokubauskaitės, jos tėvui muzikavimas buvo tarsi šventas dalykas. Jis net ją varydavo iki daržinės paklausyti jo muzikos skambesio. Mama norėjo, kad ji taptų ūkio darbininke, o tėvas dukrą matė kaip būsimą muzikantę.

Ji pasakoja visada bijojusi tėvų, kurie negailestingai mergaitę bausdavo už menkiausius nusižengimus. „Už tai, kad lipdama per tvorą suknelę susiplėšiau, sudaužiau puodelį. Pats juodžiausias ir skaudžiausias vaikystės prisiminimas yra tas, kad labai norėjau eiti į mokyklą. Po eglute norėjau rasti portfelį ir spalvotų pieštukų, o radau į laikraštį suvyniotą rykštę. Tėvai pasakė, kad Kalėdų senelis matė, kad esu negera ir atnešė rykštę.

Niekada nepamiršiu, kaip buvo baisu. Norėjau kaip nors nusiraminti. Eglutė buvo papuošta saldainiais. Siekiau to saldainio ir nuverčiau visą eglutę. Ir dar gavau į kailį su ta pačia rykšte", - šluostydama ašaras tęsė ji.

Kalbėdama apie žemaitišką charakterį ir grubumą ji sakė, jog visuomenėje sklandę mitai buvo tiesa. Moteris prisiminė ir pirmą dieną mokykloje kai jai priskynus gėlių puokštę mama įdavė ir liepė eiti į mokyklą. Tačiau pirmokei niekas nepasakė, ką su puokšte daryti vėliau. Ji ne tik visą dieną mokykloje buvo su gėlėmis, tačiau nešina savo puokšte sugrįžo namo.

„Buvau tikrai verta to žodžio žioplė. Mokiausi aš taip, kad nei pirmūnė buvau, nei paskutinė. Labiausiai nesisekė aritmetika. Už kiekvieną trejetą gaudavau į kailį. Tada tėvai tarpusavyje susibardavo spręsdami mano aritmetikos uždavinius.

Nebuvau prie tų išskirtinių gražuolių. Buvau kaip visi. Nei stora, nei plona. Nei šleiva, nei kreiva. Kaip visos. Tačiau kai nueidavome į šokius, visos išsirikiuodavo, o aš ir likdavau prie sienos. Pagalvodavau, kad durnė, kiek namie būdavau numezgusi ir nustojau vaikščioti į šokius. Su kavalieriais taip pat buvo, kad mama visada stovėdavo už jazminų krūmo man grįžtant iš šokių ir žiūrėdavo, ar nieko blogo nedarysiu. Tai ar neapkabins, ar nepabučiuos, pavyzdžiui", - prisiminė laidoje herojė.

Vėliau, išvykusi studijuoti ji stojo į universitetą, ji įstojo į pedagoginį institutą, nors, kaip pati sako, talento mokytojavimui neturėjo niekada. Tik išvykusi į Betygalos miestelį atlikti praktikos vietinėje mokykloje ji pasitiko ir savo likimą.

Laikraščio „Kalba Vilnius“ skiautėje kita praktikantė rado skelbimą, kur buvo rašoma, kad skelbiamas radijo diktorių konkursas. Skelbime buvo pabrėžta, kad ieškoma žemo tembro ir suvalkietiškai kalbanti diktorė. Kaip juokauja pati laidų vedėja, nugalėjo jos žemas tembras.

Kiek vėliau į jos gyvenimą atėjo ir meilė. Tiesa, ir tai buvo netikėta. Penkiolika metų už ją vyresnis pionierių vadovas Algirdas Gintautas padėjo jai rasti gyvenamąją vietą išsikrausčius iš bendrabučio. „Vaikystėje man pats baisiausias vardas buvo Algis. Taip ir nutiko tokia šunybė, kad vyras Algirdas“, - juokėsi R. Jokubauskaitė.

Regina Jokubauskaitė ir Ignas Krupavičius
Regina Jokubauskaitė ir Ignas Krupavičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Metų skirtumo ji sakosi niekada nejautusi ir šiandien jaučiasi labai dėkinga už dukrą, nors vyras, anot jos, visada svajojo apie sūnų. Ramiai gyvenusi radijo diktorės gyvenimą ji sako net nesidažiusi. To nenorėjo ir jos vyras.

Tik staiga kažkam prireikus skaityti žinias televizijoje ji sakė, kad atsitiktinumo dėka pateko į ir ekranus. Taip ji pastebėjo ir padidėjusi dėmesį, susidomėjimą bei pagarbą. Tačiau pirmoji jos pasikeitimus įvertino dukra Jurgita. Namuose matydama nepasidažiusią ir nevaldingą mamą ji susižavėjo jos įvaizdžiu televizijoje.

Tačiau gyvenimas ir po skaudžios vaikystės jai nepagailėjo sunkių išgyvenimų. 50 metų sulaukęs mirė jos vyras. Likusi viena su dukra ji stengėsi laikytis ir gyventi bei dirbti toliau, atrasti naujas gyvenimo spalvas ir naują meilę.

„Grubiai tariant, aš išardžiau turbūt normalią šeimą. Taip atsitiko, kad įsiveržiau į žmogaus, turinčio šeimą, gyvenimą. Visai tuo nesididžiuoju. Galbūt tik tokia paguoda, kad puikūs jo santykiai su vaikais. Tik su žmona išsiskyrė, bet vėl save guodžiu, kad žmona susirado geresnį gyvenimą. Mes pragyvenom trisdešimt metų ir nusprendėm, kad pavargom vienas nuo kito. Aš nusprendžiau, bet išlikom draugais“, – prisiminė ji.

Regina Jokubauskaitė
Regina Jokubauskaitė
© LRT

Vėliau – dar vienas smūgis. Pasibaigusi diktorių era ją paliko be mylimo darbo. Kolega jai pasakė, kad ji – tik atlikėja ir nors pati su tuo sutinka, sako, kad tiesa visuomet buvo skaudi. Nuo tada jos balsą girdėdavo tik prekybos centro lankytojai.

Tuomet ir vėl į gyvenimą atėjo atsitiktinumas. Laidoje „Duokim garo“ kartu su savo kolektyvu dalyvavęs jos tėvas ją ir vėl atvedė į televiziją. Mat atėjusi pasveikinti mylimo tėčio ji buvo pastebėta ir buvusių kolegų, kurie ir pakvietė vėl dirbti ekrane.

Pati dar neseniai pajutusi, kas yra gniuždanti visuomenės pasipiktinimo jėga, šiandien TV legenda sako nurimusi: „Man žmonės yra labai atlaidūs. Gyvenime paslydus ne visi smarkiai nuteisia. Po to „nuotykio“ su vairavimu, mane labiausiai palaikė dukra: esu labai dėkinga už jos tvirtą pagalbos ranką.

Pati pirmoji paskambino Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė ir pasakė, kad mane palaiko visi žmonės su regėjimo negalia. Paskui paskambino iš televizijos ir patikino, kad darbą irgi turėsiu. O tarp to ir tarp to atsitiko taip, kad aš smarkiai susirgau: liga, kuria visi gąsdino nuo pirmų darbo dienų tvankioje, apšvietimo lempų nutviekstoje TV studijoje. Bet gydytojai pažadėjo, kad dar pagyvensiu. Dabar vėl grįžau į televiziją, o prie vairo daugiau niekada nesėsiu, persiorientavau į autobusus, vaikštau pėsčiomis – daugiau pamatau pasaulio. Viskas yra kitaip, aš jau kita...“

Regina Jokubauskaitė
Regina Jokubauskaitė
© Stopkadras

Prisimindama savo nueitą gyvenimo kelią, R. Jokubauskaitė neslepia – buvo ir sunkių, ir linksmų dalykų: „Tėvai auklėjo griežtai – dažnai būdavau išvadinama „žiople“ ir „baile“. Pradėjusi dirbti televizijoje iš aplinkinių irgi susilaukdavau „komplimentų“: tai plaukai blogai, tai suknelė, tai spalva ne ta, tai veidas per daug įkritęs – tai gal vatos prisikišk, paskui staiga išsipūtę skruostai – reikia sublogti. Daug smagiau yra būti už kadro, kai nevaržo įpareigojimas atrodyti gerai. Tačiau turiu pripažinti, kad gyvenimas persivertė sulig ta diena, kai pasirodžiau ekrane. Tik išeinu iš žinių studijos ir visi nusilenkia: „laba diena“. Vakar su siena susiliejau, niekas net nepastebėdavo, kad esu, o čia staiga „laba diena“, – kvatojasi ilgametė televizijos žvaigždė.

„Apie svajones negalima kalbėti – juk norai pildosi. Bijau netekčių, bijau skausmo, noriu dirbti, jei ne ekrane, tai už kadro, noriu toliau skaityti akliesiems. Mama paliko kryželiu siuvinėtus paveikslus, įskiepijo meilę žemei; po tėvo liks daugybė raštų, padėkų už jo įnašą į kultūrinį gyvenimą. O po manęs liks įgarsinti filmai, ir, svarbiausia, audioknygos žmonėms su regėjimo negalia“, – svarsto R. Jokubauskaitė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sklandytuvu rekordinį atstumą įveikęs aktorius Sakalas Uždavinys: stiprūs žmonės dažnai net neįtaria, kad juos valdo jų silpnybės (8)

„Stiprūs žmonės dažnai net neįtaria, kad juos valdo jų silpnybės. Koks stiprus žmogus...

„Lietuvos balse" to dar nėra buvę: kuris iš mokytojų ryžosi sulaužyti projekto taisykles? (37)

Šį sekmadienį LNK televizijos eterį pasieks paskutinė „Lietuvos balso" „aklųjų perklausų"...

„Mongolo“ našlė atskleidė švelniąją mafijos boso pusę: tai, ką jis padarė nebuvo įprasta to meto vyrams (26)

Penktadienio vakarą LNK laidoje „KK2 Penktadienis“ buvusio vieno iš Kauno mafijos bosų...

Kitas Ritos Miliūtės veidas: apie mokyklos laikų išdaigas ir paauglišką maištą, iš kantrybės vedusį tėvus (9)

„Aš atsimenu tą pirmąjį bučinį, kai aš stovėjau ir man tikrai sukosi galva, ir aš supratau,...

Elgsenos ekspertas: Nigelas Westas žinojo, kad Sandra Grafinina dirba eskorte ir galimai gavo už tai pinigus (22)

„Ar gali būti taip, kad vyras, gyvendamas kartu su moterimi nežinojo, kad ji teikia eskorto...

Top naujienos

Sirijoje žuvusio „Vagner“ samdinio artimieji: neleido net karsto atidaryti (130)

Šių metų balandžio viduryje į Rusijos miestą Čitą iš Sirijos buvo pargabentas privačioje...

Žemės ūkio turizmas Baltarusijoje: mitologija, „dalelė SSSR“ ir savininkai-pensininkai (16)

Šiuolaikinis Lietuvos žemės ūkio turizmas dešimtmečiu vyresnis už Baltarusijos: ši verslo...

Prasidės tikrieji rudens nemalonumai: Lietuvą skandins lietus (20)

Anticiklonas savo pozicijas užleidžia labai nenoriai. Šiandien jis dar žada nepastoviai debesuotus...

Krepšinio aikštelėse – smurto proveržis: nokautai Lenkijoje ir Austrijoje epizodų įrašai (11)

Šeštadienio vakaras buvo neramus Europos krepšinio aikštelėse. Net dviejų šalių – Lenkijos...

Pasipiktinusi mama beda pirštu į savivaldybės apsukrumą: tai vaikų luošinimas (204)

„Neverkite, mamytės, jeigu jūsų vaikas negavo vietos valstybiniame darželyje. Jums pasisekė“,...

Rapšys įspūdingai pagerino rekordą ir laimėjo auksą – visus varžovus pralenkė net 6 sek. (22)

Vroclave (Lenkija) vykstančiose XXIX Marka Petrusewicza atminimo plaukimo trumpajame (25 metrų)...

Į Lietuvą grįžusi ir mažą miestelį pamilusi lietuvė: atrodo, čia net vaikai gimsta kitokie (136)

Monika Peldavičiūtė gyvenimą kūrė milijonus gyventojų skaičiuojančiuose miestuose, tačiau...

Indijoje viešėjusi kaunietė: šią šalį rekomenduoju tiems, kurie pasiryžę daug ištverti (64)

„Oro uoste, Amsterdame, sutikau pasaugoti paryžiečio, skrendančio į Indiją, lagaminą. Kai jis...

Ispanijoje – skausminga Messio trauma, kuri užtemdė svarbią pergalę (1)

Šeštadienio vakarą buvo žaidžiamos trejos Ispanijos „La Liga“ čempionato 9-tojo turo...

Apie modelių tragedijas ryžosi prabilti ir manekenė Radvilė Labutytė: pasinaudoti merginomis siekia ne vienas (159)

Iš Lietuvos kilusiam modeliui Radvilei Labutytei jau seniai ne naujiena darbotvarkė, kurioje –...