Prieš 14 metų iš gimtojo Kauno į Airiją su draugėmis atvykusi moteris tikėjosi padirbėti ir įgyti gyvenimiškos patirties. „Tuo metu kaip tik buvau baigusi turizmą, norėjome patirties įgyti viešbučiuose, didelių planų neturėjau“, – laidoje „Emigrantai“ pasakos Evelina. Merginos atvyko į mažą, jaukų miestelį Kornelį dirbti keturių žvaigždučių viešbutyje. Kolega lietuves pasitiko žodžiais „sveikos atvykusios į pragarą“.
Merginoms niekas nepaaiškino, ką ir kaip reikia daryti, liepė žiūrėti į kitus ir mokytis, lietuvės negalėdavo sustoti nė minutėlei. Viešbutyje Evelina ištvėrė vos du mėnesius. Iš penkių draugių Evelina viena ryžosi išeiti, nes vadovas grasino pasistengsiąs, kad emigrantės nerastų darbo Airijoje. „Aš sakiau netikiu šitom pasakom, nesąmonė“, – savo tvirtą būdą rodys laidos herojė E. Šaduikytė.
Šiandien 36-erių moteris turi daug patirties ir tvirtai stovi ant kojų. Savo kailiu pragarą išgyvenusi lietuvė dabar kitoje barikadų pusėje – ji tapo reikalauti nebijančia, su įvairių kompanijų vadovais nuolat kovojančia profsąjungų atstove. Pačiame Dublino centre viename aukščiausių miesto pastatų įsikūrusi organizacija SIPTU vienija kone visas Airijoje veikiančias profsąjungas. Moteris yra vienintelė lietuvė, dirbanti šioje organizacijoje. „Kai įsidarbinau prieš septynerius metus kartu su dviem lenkais, tai buvo sensacija, apie mus rašė spauda, rodė televizija“, – pasakos įspūdingą karjerą padariusi lietuvė.
Per 14 Airijoje praleistų metų Evelina perprato šios šalies darbo įstatymus, puikiai žino, kaip bendrauti su vietiniais. Šios emigrantės dabar jau nepastumdytų net ir patys aršiausi kompanijų vadovai. Moteris šį interviu nusprendė duoti tam, kad paskatintų tautiečius netylėti, nebijoti stoti į kovą su neteisybe. „Tik tada galėsite džiaugtis visaverčiu gyvenimu, nes streso ir depresijos apimtas darbuotojas yra niekam nereikalingas“, – pasakos laidos „Emigrantai“ herojė.
