25-erių A. Ramoškienė pasakos, kad dvimetį jos sūnų atėmė Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“. Prieš metus jauna moteris išgirdo ir teismo sprendimą, pagrįstą tuo, kad vaikas globėjų šeimoje gyvena ilgiau nei su savo biologine mama.
„Man pasakė, kad sūnui grįžti pas mane būtų didelė trauma. Dabar sūnų galiu matyti tris kartus per metus“, – atskleis A. Ramoškienė.
Vaiko teisių apsaugos specialistų elgesys sulaukė didelio Norvegijoje gyvenančių lietuvių pasipiktinimo, aistros neslūgsta. Visuomenė kelia klausimus: kodėl Lietuva negina savo mažųjų piliečių? Už ką, kodėl atimami lietuvių vaikai? Koks jų likimas? Kalbama, kad ne viena šeima kartu su vaikais jau grįžo į Lietuvą iš baimės, kad vieną gražią dieną ir į jų duris pasibels „Barnevernet“ tarnybos atstovai.
Šios dienos „TV Pagalboje“ A. Ramoškienė prisimins vyro smurtą, pabėgimą su vaiku ant rankų ir priverstinį grąžinimą namo.
„Netrukus buvau apskųsta vaiko teisių specialistams, o šie ilgai netrukę paėmė iš manęs vaiką. Ketverius metus kovoju, tačiau veltui: išverkiau visas ašaras, išvaikščiojau visas valdiškas įstaigas, tačiau vaiko neatgavau. Dabar vienintelę išeitį matau, jei nepadės teisinės priemonės, – savo vaiką pasivogti“, – atviraus A. Ramoškienė.
„TV Pagalbos“ laidoje pasisakys ir žinomas privatus Lenkijos detektyvas Krzysztofas Rutkowskis. Jis neslėps: jam yra tekę vogti atiduotus Norvegijos šeimoms imigrantų vaikus.
„Vogiau ir lietuvių vaikus. Taip, tai – rizika, nes nesėkmės atveju – vaiką tėvai gali prarasti visam gyvenimui“, – atvirai kalbės K. Rutkowskis.
Norvegijos teismuose vertėjaujanti Neringa Ozolina įsitikinusi, kad vaikų atėmimas yra plataus masto verslas. Pasak jos, „Norvegija tėra paskirstymo punktas“. Ji ragins tėvus nelaukti, kol vaiko teisių tarnyba suras pretekstą atimti vaiką. „Gali būti, kad atims dėl kokios smulkmenos, dėl menkniekio“, – tikins N. Ozolina.
Speciali „TV Pagalbos“ laida apie Norvegijos lietuvius – šiandien, antradienį, per televiziją TV3.
