— Ar tiesa, kad po Naujųjų „Nomedos“ gali nebelikti?
— Netiesa. Niekada nesakiau, kad traukiuosi.
— Tai kuo remiantis buvo sukurti tokie gandai?
— Buvo kilę tam tikrų vidinių nesutarimų. Žmonės mėgsta viską išpūsti. Taip žvirblis pavirto drambliu.
— Ką reiškia „vidiniai nesutarimai“?
— Negalėčiau patikslinti. Tuos dalykus aiškinomės akis į akį. Viešinti tokių dalykų nenorėčiau.
— Ar penkti metai televizijoje jus labai nualino?
— Nesijaučiu nuvargusi. Būna, kad nuo tam tikrų dalykų pavargsti, tačiau ne nuo to, ką mato žiūrovai. Bendrauti man patinka.
— Neapmaudu, kad jus labiau žino kaip laidų vedėją, o ne keramikę?
— Kai atėjau į televiziją, manęs dažnai klausinėjo, ką aš dariau iki šiol. Ir tai natūralu — televizija daug populiaresnė nei menai.
— O jeigu reikėtų rinktis vieną?
— Man pačiai būtų labai sunku nuspręsti. Dabar turiu ir viena, ir kita, kaip sakoma, vienu užpakaliu esu užsėdusi dvi kėdes.
— Pasinėrusi į televiziją, kokią gyvenimo sritį jaučiatės nuskriaudusi?
— Šiek tiek nuskriausta liko šeima. Tačiau tai stengiuosi kompensuoti kokybišku buvimu. Su vaikais nuolat kažką veikiame — piešiame, kalbame apie gyvenimą, skaitome. Jiems skiriu visą savo likusį laiką. Po vakarėlius nevaikštau, nes mieliau renkuosi šeimą. — Kas jus labiausiai stebina Lietuvoje, klausantis laidoje skambančių istorijų?
— Stebina bendražmogiški dalykai. Mes gyvename tarsi turėtume galimybę nugyventi kelis gyvenimus. Man atrodo tarsi žmonės rašo gyvenimo juodraštį, kurį kažkada norės perrašyti į švarraštį. Nemokame džiaugtis akimirka, artimo laime... Džiaugiuosi, kad mano laidoje žmonės darosi atviresni, drąsesni. Gal po truputėlį laisvėjame...
— Ką jums pačiai davė televizija?
— Be galo daug. Labai vertinu galimybę bendrauti su pačios įvairiausios patirties ir interesų žmonėmis ir juos pažinti. Man teko garbė dalyvauti daugelyje renginių. Ką reiškia vien „Išsipildymo akcija“? Ja labai džiaugiuosi ir galvoju, kad man gyvenime pasisekė.
— Kiek dar laiko duodate savo laidai?
— Aš nežinau. Arba šimtą metų, arba tuoj reikės baigti... Kol kas jos reitingai aukšti, atrodo, viskas lyg ir sekasi. Net jeigu mano laida gyvuos neilgai, manau, kad tokios pokalbių temos yra amžinos, jos bus aktualios tol, kol gyvuoja žmonija.
— Ar esate patenkinta savo laida tokia, kokia ji yra dabar?
— Visuomet randi priekaištų, turi visokių svajonių ir minčių, kaip padaryti geriau. Ypač aštriai kritikuoju save. Aš pati sau esu didžiausia kritikė.
— Kokių priekaištų sau dažniausiai randate?
— Kartais pažiūrėjus mane net supykina, silpna pasidaro — visai neleidžiu pašnekovams išsižioti. Dažniausiai save koneveikiu dėl poreikio dominuoti, staipytis, dėl nedėmesingumo, kategoriškumo, laikysenos. Ir kai apie save paskaitau kritinių minčių, tai manęs užgauti, žinokit, neįmanoma. Kad jūs žinotumėt, ką aš pati apie save galvoju!