Vienas šviesus asmeninis prisilietimas prie tremties paliktų žaizdų – Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanotas režisierės Giedrės Beinoriūtės 2007 m. dokumentinis filmas „Gyveno senelis ir bobutė“. Šeštadienį 16.10 val. kviečiame žiūrėti šio filmo premjerą per Lietuvos televiziją.
Tai dokumentinis-animacinis pasakojimas apie režisierės senelius, sovietmečiu ištremtus į Sibirą. Filmas sukurtas naudojant fotografijas iš asmeninio archyvo, animacinius ir kino kronikų intarpus.
Istorijos pasakotoja – maža mergaitė, savaip suprantanti ir įsivaizduojanti to meto įvykius.
„Kai buvau maža, bobutė daug pasakodavo apie savo gyvenimą. Ten būdavo ir baisių, ir nuotaikingų siužetų. Mama irgi yra pasakojusi apie Sibirą įstabiausių dalykų, pvz., vieną naktį virš jų barako praskriejo kometa... Atsinešiau tas pasakas iš vaikystės. Dabar užaugau. Galėčiau ir su kitais pasidalinti." (režisierė Giedrė Beinoriūtė)
Filmo dailininkė animatorė Gabrielė Baltrušaitytė, kompozitorė Indrė Stakvilė, garso režisierius Saulius Urbanavičius.
„Gyveno senelis ir bobutė“ apdovanotas Kinematografininkų sąjungos premija „Už autentišką santykį su pasauliu“ kaip geriausias 2007 m. lietuviškas dokumentinis filmas. Nominuotas geriausio lietuviško dokumentinio filmo kategorijoje pirmajam lietuviško kino apdovanojimui „Sidabrinė gervė 2008“.
Šviesios atminties kino kritikas Saulius Macaitis pernai po G. Beinoriūtės filmo peržiūros rašė: „Per maždaug 20 pastarųjų metų ne vien lietuvių kine atsirado galybė dokumentinių juostų apie stalininius lagerius. Bet – drįstu manyti – G. Beinoriūtės filmas unikalus.“ („Mūzų malūnas“, „Lietuvos ryto“ priedas, 2007 m. kovo 6d.)
Kino kritikė Živilė Pipinytė: „(...) viliuosi, kad filmas „Gyveno senelis ir bobutė“ sudomins ir jaunuosius žiūrovus, kuriems istorija yra viskas, kas vyko prieš jiems atsirandant pasaulyje. „Gyveno senelis ir bobutė“ akivaizdžiai įrodo, kad kiekviena istorija yra gyva, kai ją pasakoja mokantis išgirsti kitus ir smalsus įspūdžių žmogus.“ ( „7 meno dienos“, 2007 m. kovo 9 d.)
16.40 val. kviečiame žiūrėti dokumentinį filmą apie lietuvių tremties kelius nuo pirmųjų trėmimų iki šių dienų – režisierės Agnės Marcinkevičiūtės 2007 metais sukurtą juostą „Ilgas kelias namo“. Filmas pasakoja ne tik apie tremtinių gyvenimą lageriuose, bet ir kalba apie pareigą grįžusiems ar norintiems sugrįžti. Kuo mes, nepatyrę tremties, galime padėti norintiems sugrįžti į Lietuvą tremtiniams ar jų vaikams, ir ką dėl to daro valstybė?
Tremties istorijos filme skamba pačių herojų lūpomis, o apie trėmimo metodus, mastus ir trėmimo vietas pasakoja istorikas Algirdas Jakubčionis.
