Krauju paženklintos garsių šeimų istorijos: klanai, kurių nuodėmės nusipelnė patekti į ekranus

Juodojo aukso paieškos seriale „Sūnus“

Amerikiečių rašytojo Philipp Meyer romanas „Sūnus“ (angl. „The Son“) tapo pagrindu to paties pavadinimo serialui, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka garsusis „agentas 007“ Pierce'as Brosnanas. Vesterno stilių atgaivinantis serialas nukelia į XIX-XX a. sandūrą, žiūrovą supažindindamas su įtakinga Teksaso McCullough gimine.

Bandydami sukurti naftos imperiją, McCullough kovoja su vietiniais meksikiečiais, bandančiais atgauti istoriškai priklausiusias žemes. Vaizdo transliacijų internetu platformoje viaplay.lt rodomo televizijos serialo siužetas narplioja ne tik juodojo aukso ieškotojo, Elio McCullough kasdienybę, tačiau ir sugrąžina į sunkumais paženklintą vyro praeitį, suformavusią atšiaurų charakterį. Šiandien jis – niūrus kaubojus, nesibodintis regzti intrigų ir, esant reikalui, susitepti rankas kelią pastojusių miestelėnų krauju.

Apie netradicinę McCullough giminę ir toli gražu ne eilinius serialo vingius pats už save kalba ir serialo šūkis - „Mano likimas iškaltas krauju“. Kritikai jam negaili pagyrų dėl puikiai sukurtos atmosferos, drąsos ir realistiškai žiaurių filmo scenų, žiūrovų akyse rezgamų intrigų ir sąmokslų bei nuolatinio parako ir kraujo kvapo.

Kostiumuoti Birmingemo gangsteriai

Steve Knight parašytas serialo „Birmingemo gauja“ (angl. „Peaky Blinders“) siužetas pristato 20-ųjų Birmingemą, kurį valdo miestelėnams siaubą keliantis čigonų Šelbi klanas. Supama komunistų, airių teroristinių grupuočių ir nusikalstamą pasaulį valdančių italų šeimų, laviruodama santykiuose su policija, šaltakraujiškų brolių Šelbi šeima valdo nelegalų lažybų verslą, mėgaujasi moterų draugija, jaučia silpnybę narkotinėms medžiagoms bei ginklams ir negailestingai žudo.

Gatvės banditais laikomi broliai Šelbiai tvirtai kontroliuoja aukso gysla laikomą Birmingemą, vieną po kito šalindami ant kulnų minančius konkurentus, tačiau stiprėjantys priešai diktuoja savas žaidimo taisykles.

Vienas įdomiausių gangsterių gyvenimą apnuoginančių serialų pasirodo esąs dalinai paremtu tikra istorija – tarpukario Birmingemą iš tiesų valdė „Peaky Blinders“ vadinta gauja, laikoma viena žiauriausių ir įtakingiausių nusikalstamų grupuočių šio miesto istorijoje. Nusikalstama grupuotė nesibodėjo šaltakraujiškai žudyti ir žiauriai talžyti kelią jiems pastojusių priešų, vertėsi nelegalia veikla ir drauge su kitomis gaujomis kovojo dėl vietos po saule.

„Peaky Blinders“ – įtaigus, gyvas ir ypač stilingas serialas, kuriame skamba tokių atlikėjų kaip The White Stripes, Tom Waits ar Nick Cave muzikiniai kūriniai. Vos pasirodęs jis buvo laikomu vienu ryškiausių kūrinių britų televizijos istorijoje, o Tomo Šelbi vaidmuo tapo bene pagrindiniu aktoriaus Cillian Murphy karjeroje. Viena žiauriausių šeimų televizijos istorijoje laikomi Šelbiai neatsilieka nuo kitų čia aprašytų giminių – jų šeimos istorija užrašyta šimtų nekaltų žmonių krauju ir televizijos ekranuose skaičiuoja jau penktąjį sezoną

Afrikos magija ir Londono slėpiniai seriale „Tabu”

Stevenas Knightas pasirodo esąs šiuolaikinių serialų krikštatėviu – sukūręs stilingą ir šaltakraujišką serialą „Peaky Blinders“ vyras ėmėsi mini serialo „Tabu“ (angl. „Taboo“), kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka žmogumi – orkestru vadinamas aktorius Tomas Hardy.

Beje šis aktorius vaidino ir minėtame „Birmingemo gaujos“ seriale. Platformoje viaplay.lt rodomas serialas „Tabu“ žiūrovą nukelia į 1814-ųjų Londoną, į kurį iš klajonių po Afriką sugrįžta seniai mirusiu laikytas Džeimsas Dileinis (akt. Tom Hardy). Pasitikęs žinią apie tėvo mirtį, vyras sužino paveldėjęs žemės lopinėlį JAV ir Kanados pasienyje. Iš pirmo žvilgsnio nieko verta atrodanti žemė pasirodo esanti strategiškai patrauklioje vietoje – į kovą dėl jos stoja Anglų valdoma Rytų Indijos kompanija, vardan Džeimso paveldėtos salos pasiryžusi padaryti viską. Net nužudyti jos savininką. Džeimso laukia sunki užduotis – vyrui tenka ne tik narplioti šeimyninių intrigų pinkles, atkeršyti už tėvo mirtį, tačiau ir stoti į kovą su galingu konglomeratu.

Nepaisant pavadinimo, seriale neegzistuoja jokie tabu. Žiūrovai tampa ypač žiaurių žudynių scenų liudininkais, o kiekvienoje serijoje meistriškai auginama įtampa ir sėjama baimė verčia serialą žiūrėti įsitempus. Įtampą kelia ir T. Hardy personažas – šaltas ir pragmatiškas žmogus, pasižymintis ypatinga uosle piktiems kėslams.

Jis naudojasi tais, kurie jam gali būti naudingi, o priešams pasirodo esąs negailestingu žudiku, Londono gatvėse pelniusiu demono pravardę. Krauju paženklinęs šeimos istoriją vyras nė neketina sustoti ir ryžtasi atkeršyti už tėvo mirtį geriausiu jam žinomu keliu – žudynėmis.

Cosa nostra įpėdinių kovos seriale „Gomora“

Itališku „Krikštatėviu“ vadinamas serialas „Gomora“ (angl. „Gomorrah“, 2014) žiūrovus nukelia į šių dienų Neapolį, valdomą Savastanų klano. Nusikalstamos grupuotės vadeiva Pietro beatodairiškai pasitiki savo dešiniąja ranka Čiro ir kovoja su konkurentais laikoma Konte šeimos grupuote. Šešėlyje lieka išlepintas narkotikų barono sūnus Dženaro Savastano, drauge su Čiro trokštantis valdžios ir pripažinimo.

Keli neatsargūs veiksmai ir Savastano klanas įsisuka į Neapolį krečiančias nusikalstamų grupuočių kovas, pareikalausiančias ne vienos gyvybės. Reikalams patekus policijos akiratin, vadovauti įtakingiausiai Neapolio grupuotei imasi Dženaro – nepatyręs, arogantiškas vaikis, netrukus tampantis didžiausia Čiro kliūtimi kelyje į valdžią.

Įspūdingos kovų scenos, efektingi susišaudymai, intrigos ir netikėti siužeto posūkiai – taip atrodo šiuolaikinės italų televizijos pasididžiavimu vadinama „Gomora“. Įspūdingas ne tik ekrane besivystantis serialo veiksmas, tačiau ir už jo slypinti istorija.

Šiandien Neapolį valdo nusikaltėlių grupė, vadinama kamora, savo veiklą skaičiuojanti nuo XIX a. pradžios. Žiauresniais už legendinę cosa nostra laikomi gaujos nariai prekiauja ginklais, narkotinėmis medžiagomis ir garsių dizainerių kūrinių klastotėmis, užsiima reketu, žmonių grobimu ir užsakomomis žmogžudystėmis. Daugiau nei pusė italų palaiko šalies vyriausybės siūlymą Neapolyje dislokuoti kariuomenės padalinį, kovojantį su šiuo mafijos klanu.

Įkvėptas nusikaltėlių istorijų, žurnalistas Roberto Saviano 2006-aisiais išleido knygą „Gomora“, kurioje pažvelgė į kamora vidų - detaliai aprašė nusikaltėlių klano veiklos schemas, nusikaltimus ir hierarchiją. Remiantis ja, 2014-aisiais sukurtas šis serialas „Gomora“.

Pasipiktinusi knygos išleidimu, kamora paskelbė rašytojo medžioklę, už jo galvą žadėdama milijoninę sumą, tad vargu ar galima rasti įtaigesnį ir realistiškesnį serialą apie mafijos klanus. Šiandien rašytojas R. Saviano priverstas slapstytis, yra nuolat lydimas apsaugos darbuotojų bei tikina, jog šis kūrinys atėmė iš jo laisvę gyventi, tačiau ir toliau publikuoja straipsnius, atskleidžiančius Neapolyje siaučiančių gaujų veidus.