Augusta – užsispyrusi ir tikslo siekianti smuikininkė, sėkmingai koncertuojančio orkestro įkūrėja. Jos tėvai menininkai, tačiau meilę muzikai moteriai įskiepijo močiutė.
„Aš augau su močiute, nes mama mokėsi akademijoje. Močiutė apsiėmė rūpintis mano išsilavinimu, jai tai buvo labai svarbu. Ji mane nuvedė į Čiurliono menų gimnazijos paruošiamąją grupę, – apie muzikinio kelio pradžią pasakojo Augusta Jusionytė. – Labai nenorėjo, kad sekčiau jos pėdomis, nes mediko darbas itin sunkus. Močiutė penkiasdešimt metų dirbo tuometinėse Antakalnio klinikose, kur įkūrė neišnešiotų naujagimių skyrių, patį pirmą tuometinėje TSSR.“
Paklausta, ar močiutė buvo labai griežta, Augusta atsakė: „Ji buvo labai disciplinuota ir reikli, bet ir labai mylinti.“
Laidoje „Pas Editą“ politiko žmona trumpai užsiminė ir apie savo vaikystę bei kaip puoselėjo savo muzikantės talentą.
„Būdama maža susižavėjau smuiku. Instrumentas gražiai atrodė, bet niekas nesakė, kad juo reikės ir groti. Pradžioje bandžiau fortepijoną, bet man pasakė, kad mano rankos tinkamos smuikui. Gavau nuostabią smuiko mokytoją, kuri buvo tarsi inkaras, – mane išlaikė visus tuos metus, nes buvo visko: juk buvau vaikas, nenorėjau groti, pavargdavau, norėdavau žaisti kieme“, – atviravo laidos viešnia.
A. Zuokė patikino, kad profesionalaus muzikanto paruošimo kelyje 50 procentų indėlio įdeda tėvai, ne tik mokytojai ir mokykla.
„Nenuostabu, kad dalis tėvų pasiduoda, nes tam reikia skirti be galo daug laiko, bet darbas namuose yra visa ko pagrindas. Man labai pasisekė, kad turėjau močiutę, o ji turėjo laiko, kantrybės ir visą dėmesį skyrė man“, – šypsojosi moteris.
Paklausta, kokia buvusi močiutės reakcija į naujus santykius, smuikininkė atsakė: „Ji tik paklausė, ar aš jį myliu, ir viskas.“
Augusta visada žavėjosi Artūru kaip politiku, kaip visuomenės veikėju. Moteris pridūrė, kad visuomenės reakcijų po santykių paviešinimo tikėjosi įvairių, tačiau jai svarbiausia buvo artimųjų nuomonė, o šie ją labai palaiko ir šiandien.
„Artimi žmonės man suteikia šimtaprocentinį palaikymą – aš jaučiuosi saugi“, – tikino ji.
„Jausmai atsirado iš lėto, neskubant, nieko nesitikint ir nieko nespaudžiant. Viskas labai ilgai buvo formalu, nes tu iki galo nesupranti, ar jis tiesiog mandagus, ar čia kažkas giliau, – apie santykių pradžią su Artūru Zuoku pasakojo Augusta Jusionytė. – Pradėjome bendrauti. Bet tai nebuvo į romantiką vedantis bendravimas. O paskui pajutome, kad mums įdomu. Žiūrėjom, kas bus. Tiesiog pasidavėme tam. Su Artūru gera būti, nes jis neturi jokios kaukės. Aš supratau, kad jis yra tas žmogus, kuriuo galiu besąlygiškai pasitikėti.“
Apie buvusią A. Zuoko santuoką moteris taip pat kalbėjo atvirai ir patikino, kad jų dabartinei santuokai visuomenėje kylantys atgarsiai netrukdo.
„Aš tai priimu kaip jo gyvenimo dalį, ilgai trukusią ir labai svarbią, nes yra trys nuostabūs vaikai. Ir aš tikrai su pagarba šį gyvenimo epizodą priimu. Tai yra jo gyvenimo dalis ir aš negaliu to atriboti. Gyvenimas yra vientisas“, – kalbėjo moteris.
Su mylimuoju Augusta sakė besijaučianti labai laiminga.
„Labai džiaugiuosi, kai kas nors pasako: oi, Artūras puikiai jaučiasi, matyti, kad jis laimingas. Aš galvoju, kad santykiai turi teikti džiaugsmą. Žmogus, puoselėdamas santykius, turi jaustis geriau, o ne blogiau. Pageidautina. Žinau, kad būna visaip. Jeigu jis jaučiasi geriau, yra labiau pakylėtas ir įkvėptas, man tai labai geras ženklas“, – pokalbio metu šypsojosi moteris.
Nors tarp sutuoktinių gana nemažas amžiaus skirtumas, paklausta apie tai Augusta nesutriko.
„Apie amžiaus skirtumą negalvoju. Bendraamžių poroms kyla įvairių iššūkių, mes nė vienas nesame garantuotas, kiek mums yra duota ir kiek liko, todėl labai svarbu džiaugtis kiekviena diena. Kuriu gražius įpročius, kurie sukurtų bazę ir paruoštų gyvenimo audroms“, – sakė pašnekovė.
Pasisukus kalbai apie piršlybas, Augusta nusišypsojo.
„Buvo taip kosmiškai romantiška, kad man net gėda pasakoti, nes turbūt sakys, kad aš primelavau. Buvo magiška diena Romoje. Aš nieko nenujaučiau ir taip nenujaučiau, kad sugebėjau net apie tai pajuokauti, – juokėsi A. Zuokė. – Man būtų pakakę gyvenimo sykiu, man santuoka niekada nebuvo siekis, tačiau Artūras parodė man santuokos svarbą. Po jo gražaus gesto aš jį dar labiau pamilau.“
Laidos įrašą galite pažiūrėti laidoje „Pas Editą“, kurią rasite straipsnio viršuje.
