Gražinos ilgokai nebuvo matyti ne tik televizijoje, bet ir renginiuose, kuriuose buvo galima sutikti ją anksčiau. Pernai ji dar vedė edukacinę televizijos laidą vaikams, o nuo sausio visą dėmesį skyrė vien rašomai disertacijai. 2011 m. ji kaip žurnalistė pradėjo tirti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą epopėją ir jau kitąmet išplėtojo mokslinį tyrimą, tapo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorante.
Artėja svarbaus etapo pabaiga: rugsėjo gale ji gins savo darbą humanitarinių mokslų daktaro laipsniui gauti. Tad „pabaigtuvių“ proga ir atsirado galimybė trumpam susitikti su televizijos kūrėjais ir žiūrovais.
„Tebėra įtemptas metas: tyrimas buvo sudėtingas, finišuojant tenka stengtis iš visų jėgų – kaip ir daugeliui kolegų doktorantų. Tiesa, kai kurie profesoriai įspėjo nebepersidirbti, net liepte liepė man ilsėtis. Tad šia prasme pasiūlymas vesti laidą buvo tarsi savalaikis. Akademinė veikla šiuo metu man yra svarbiausia. Bet štai susidūriau su SOS vaikų kaimo Vilniuje darbuotojomis ir, kai iš jų išgirdau ne skundus ir verkšlenimus, o užsidegimą ieškoti sprendimų, prisiimti atsakomybę ir drąsiau diegti naujoves – negalėjau nesutikti pabūti kartu ir pamėginti padėti.“
Projektas „Pasaulis priklauso vaikams“ vyks jau šį šeštadienį 19.30 val. tiesiogiai per BTV. Jo tikslas – sutelkti kuo platesnę paramą SOS. vaikų kaimų globotiniams. Projektas supažindins su aštuoniais herojais, kurių istorijos – ir sukrečiančios, ir įkvepiančios. Vieniems iš aštuonetuko skubiai reikia pagalbos, o kiti iš jų patys teikia pagalbą nukentėjusiems ir savo pavyzdžiu įrodo, kad nėra padėties be išeities.
„Atrodo racionali ir palaikymo verta pagrindinė idėja, kuria savo veiklą grindžia SOS vaikų kaimai Lietuvoje ir visas šis tarptautinis labdaros fondas: identifikuoti problemą, ieškoti sprendimų čia ir dabar, siekti pagalbos šeimoms ir ginti vaiką, kaip sakoma, nuo pradžių iki galo – rūpintis juo tol, kol jis sugebės savimi pasirūpinti. Man patinka žmonės, kurie ne šiaip laukia naujovių, bet jų ieško ar jas kuria. Jei aš neklystu ir jei tikrai tokie bendraminčiai buriasi SOS vaikų kaimuose – tuomet galiu tik džiaugtis, kad šiek tiek prisidėsiu ne tik prie darbuotojų siekių, bet ir prie „nematomo“ palaikančiųjų būrio –įtėvių, vadinamų profesionalių globėjų, o taip pat ir nuolatinių rėmėjų, kurie padeda pinigais ar idėjomis. Labai svarbu ieškoti išeičių, veržtis iš krizių ir judėti priekin.“
