Donatas neslepia – augti tarp agresyviai nusiteikusių jaunuolių buvo nelengva. „Gyvenau Vilniaus rajone „Krasnūchoje”. Ten buvo taisyklė – arba tu muši, arba tave muša. Ir buvo tik šie du variantai”, – laidoje atviraus D. Montvydas.
Pašnekovas pripažįsta, kad tikriausiai dėl to daugiau laiko praleisdavo merginų kompanijoje, kur rasdavo žymiai daugiau bendraminčių. Rajone augančio meniškos prigimties vaikino daug kas nesuprato. „Man buvo gėda, kad aš moku dainuoti. Visą laiką tai mokykloje slėpiau”, – pripažino garsus vyras.
Tiesa, situacija pasikeitė per lemtingą dainininko pasirodymą mokykloje 12-toje klasėje. Daugelis negalėjo patikėti tuo, ką išgirdo, skelbiama pranešime spaudai.
Donatas tikina, kad šis įvykis ne tik leido jam įgyti daugiau pasitikėjimo, bet ir parodė, kaip gali veidmainiauti žmonės. „10 metų buvau stebėtojo pozicijoje. Niekam manęs nereikėjo. Aš turėjau du draugus. O po to uždainavimo mokykloje viskas pasikeitė. Staiga manęs visiems prireikė. Požiūris pasikeitė radikaliai, tik dėl to, kad uždainavau, bet aš juk nepasikeičiau”, – sunkiai emocijas tvardė jis.
