Konkurencija Lietuvos muzikos pasaulyje išties yra milžiniška, o anksčiau ne kartą esame girdėję ir faktą, kad iš muzikos pragyventi neįmanoma. Tačiau ar tai yra tiesa?

Kaip rašoma pranešime spaudai, anot M.A.M.A muzikos apdovanojimų organizatoriaus Martyno Tylos, jei atlikėjas yra „ant bangos“, jis dabar gali uždirbti nors ir milijoną. Tiesa, visa tai turi savo kainą.

„Depresija, pergyvenimas, vienatvė…. Neslėpsiu – ir alkoholis, narkotikai bei daug psichologinių problemų. Tai yra populiarumo kaina. Ant scenos atlikėjas visus linksmina, o nulipęs nuo scenos turi ir kitą pusę“, – tvirtino jis.

Tiesa, pasiekti populiarumą ir pragyventi iš muzikos – ne taip paprasta. Anot dainininkės Jessicos Shy vadybininko Lino Strockio, iš savo muzikinės veiklos atlikėjas gali išgyventi tada, jei vienas jo kūrinys internete surenka bent milijoną peržiūrų, socialiniuose tinkluose jis turi virš 100 tūkst. sekėjų, o į jo koncertus ateina bent 1000 žmonių.

„Visa kita iki tol yra tik žaidimas“, – neslėpė jis.

Progos paironizuoti šia tema nepraleido ir Justės Arlauskaitės-Jazzu vadybininkas Lauras Lučiūnas.

„Vaizdo klipai dažnai būna tik savęs patenkinimo rodiklis. Bet su „clickais“ nupirksi tik sviestą. Ikrų – jau nebe. O ką valgyti, jei ikrų nėra? Padorus artistas turi misti austrėmis“, – sakys jis.

Kaip pastebėjo M. Tyla, viena populiariausių atlikėjų Lietuvos muzikos pasaulyje šiuo metu yra Natalija Bunkė – bilietai į jos koncertą „Žalgirio“ arenoje buvo tiesiog iššluoti. Tačiau, anot M. Tylos, tai – didelio darbo ir atsidavimo rezultatas.

„Ji važinėjo po Lietuvos kaimus, rajonus, provincijas. Jai nebuvo gėda ar kažkas blogai. Ir štai, brangieji – dabar ji arenoje turi surinkusi apie 13-15 tūkstančių žmonių“, – sakė M. Tyla.

Tačiau ar koncertas didžiulėje arenoje atneša turtus? „Norėjau skristi iš Vilniaus į Palangą, tai man tas 30 tūkstančių buvo daug. Jei nori skristi verslo klase, turi būti areninis atlikėjas. Turėtum būti tarp tokių, kurie pilnas arenas renka nuolatos“, – sakė pati N. Bunkė.

Tačiau ne visi atlikėjai Lietuvos pramogų pasaulyje džiaugiasi vieni kitų sėkme. Trečiosios filmo dalies žiūrovai išgirs ir nemažai kritikos, kurią muzikos kūrėjai dalino vieni kitiems.

„Aplink yra daug snobų, pavydžių zarazų. Ką čia vynioti į vatą? Kol visi kalba už akių, aš kalbu tiesiai į kamerą, nes man vienodai. Kiti gali skųstis, gali verkti, o man per tą laiką kyla peržiūros“, – sakė neseniai su N. Bunke populiarų hitą išleidęs Remis Retro.

O ir sukurti hitą – ne taip paprasta. Jau šį šeštadienį atlikėjai atskleis, kad vieno recepto, kaip tą padaryti, tikrai nėra. „Iš pradžių mums sekėsi daryti dainas, kurios tapo hitais, nes mes tai darėme nemokėdami“, – pripažino Remio brolis Gamka.

Kitas populiarus atlikėjas Vaidas Baumila pasakojo, kad prie jo dainų, tampančių hitais, kartais prisideda ir mama.

„Mūzų ieškojimas yra fainas dalykas, nes tada viskas pasirašo per 5 sekundes – taip, kaip „Kunigunda“. O kitą kartą tu tiesiog sėdi ir galvoji – o ką rašytų mano mama Nijolė, kuri yra lietuvių kalbos mokytoja?“ – šypsojosi jis.

Tačiau ne visiems muzika – vien hitai.

„Daug kas gali sakyti, kad meluoju, ir žmonės man tai yra sakę ir tiesiai šviesiai: „Negali būti, kad tu negalvoji, kaip sukurti hitą ar gauti didžiulį kontraktą“. Bet ne – ne visi taip gyvena, ir ne todėl daro muziką“, – kalbėjo Monika Liu.

Kaip ir kada įvyko pirmieji M.A.M.A muzikos apdovanojimai? Kokią įtaką kūrėjams ir atlikėjams šie apdovanojimai turi šiandien? Kada M.A.M.A muzikos apdovanojimus palydėjo daugiausiai skandalų? Visi atsakymai – jau šiandien.

Trečioji filmo „M.A.M.A kas toliau?!“ dalis – jau šį šeštadienį, 20 val. per TV6.

Renginio raudonojo kilimo akimirkos:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją