„Tai (skyrybos) nėra taip skausminga kaip netekti artimo žmogaus ar matyti sergantį vaiką. Skyrybos yra daug paprasčiau, nors (taip pat) nelengva.
Buvo labai daug išgyvenimų, mano vyrui mestų kaltinimų. Tai išgyventi buvo labai sunku ir ne kiek man, o kiek vaikams. Tikrai nebuvo lengva“, – pasakojo ji LNK laidoje.
Tačiau, kaip sako A. Zuokienė, joks išbandymas jos gyvenime neprilygo mylimos sesers mirčiai. Su tuo žinoma moteris negali susitaikyti iki šiol ir nors kitus moko išgyventi gedulą, pati jį jaučia jau 15 metų.
Dar vienas itin Agnę sukrėtęs įvykis buvo sūnaus patirta avarija. Šešiolikmetis vaikinas važiavo iš Antakalnyje gyvenančių senelių į namus Užupyje ir netikėtai buvo partrenktas automobilio. Kaip prisimena Agnė, motoroleriu važiuojančio jos sūnaus nepastebėjo garbaus amžiaus vairuotojas ir vaikiną partrenkė.
„Maniau, kad jis ilgai gulės lovoje, bet, nepaisant to, kad daug metų dirbau su ligoniais ir medicina, nemaniau, kad taip ilgai gulės. Šešiolikos metų vaikas pragulėjo metus laiko ant patalo. Ačiū Dievui dabar jo kūne nebelikę jokių žymių. Labai juo džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Dėkoju Dievui, kad turiu sūnų. Esu išsaugojusi ir avarijos metu jo turėtą šalmą. Jei ne jis, tikrai neturėčiau vaiko.
Jis praktiškai neteko kojos ir patyrė septynis atvirus lūžius bei dešimt uždarų. Praktiškai turėjome surinkti iš gabaliukų...“, – neslėpdama emocijų tęsė A. Zuokienė.
Tačiau ji neslepia, jog vis dar ir pačiai sunku suprasti, kodėl sesers netektis tapo tokiu sunkiu išbandymu. „Per sesers laidotuves nei vienos ašaros neišliejau. Esi toks sukrėstas ir nėra jokių ašarų ir raudų. Kai jau susitaikai, gali sau leisti verkti. Nuo jos mirties praėjo jau 14 metų. Tėvai tai išgyveno dar sunkiau.
<...> Mes praradome džiaugsmą po sesers mirties. Tik per šias Velykas pirmąkart dainavome. Man buvo taip gražu, kad sesers dukra ir mano vaikai visi dainavome. Su tėvais santykiai puikiausi. Jie labai sunkiai išgyvena ir tai, kas dabar vyksta mano šeimoje, nes esu jiems vienintelis vaikas“.
Tačiau jautri moteris svarsto, jog išgyventi dėl kitų skausmo ją verčia ir dar vaikystėje patirta jos liga. Būdama vos devynerių Agnė susirgo osteomielitu. Tuomet jai teko ilgus metus praleisti ligoninėse ir matyti ne tik savo, bet ir kitų skausmą, neviltį, išgyvenimus bei kovą už sveikatą ir gyvenimą.
„Vis galvojau, kodėl Dievulis man pasiuntė tiek bėdų. Viskas prasidėjo kai susirgau tokia liga, kurios metu pūliuoja kaulai. Tai visiškai imuninė liga ir ilgus metus pragulėjau ligoninėse.
Tai pažadina jautrumą kitiems ir sunkiai gali susitaikyti tiek su kito žmogaus nelaimėmis, tiek su savomis <...>“, – kalbėjo LNK laidos herojė.
Anot žinomos moters, visuomeninė veikla bei darbas su sunkiai sergančiais žmonėmis ją išmokė, jog kritikuoti metodų, kuriuos kovai su savo liga pasirenka kitas žmogus, nevalia.
Eteryje ji prisiminė ir skaudžią santuokos akimirką, kai vis dar oficialiai jos vyru esantis A. Zuokas pareiškė, jog į namus žmona „partempė vėžį“. „Taip buvo pasakyta. Kai buvo pati projekto „Nedelsk“ pradžia, mūsų namuose tikrai buvo begalė lankstinukų, daiktų ir net draugams nusibodau su tomis kalbomis... Aš be galo tuo tikėjau. Man buvo skaudu, bet kartu ir pamoka, kad namuose nereikia kalbėti apie vėžį“, – kalbėjo A. Zuokienė.
Tačiau visiems išgyvenantiems sunkų laiką ji turi ir patarimą. Veiksmingu priešnuodžiu skausmui gali tapti kelionės. Dar šiemet ji įveikė „Santiago de Compastela“ kelią Ispanijoje, kurio metu nuėjo net 340 km. Pasak žinomos visuomenės veikėjos, tai buvo tikrų tikriausia atgaiva ir geriausia terapija.
