Vis dėlto, šiandien mirtininkės kalba krypsta jau į priešingą pusę. Mamai Reginai – taip Alma vadino R.Dumbliauskienę – nuteistoji grąžino visus jos laiškus. Ką tai reiškia? Kodėl Alma Bružaitė nutraukė bemaž visus ryšius su žmonėmis, kurie ja rūpinosi?
Nuteistoji staiga susigėdo, kad reikalavo per daug? Ar globėjai ir užtarėjai jai tapo tiesiog nereikalingi? O gal tai ženklas, kad jokios kitos tiesos ieškoti nebereikia, ir kad Alma pripažįsta savo kaltę?
„Alma lepinama super dideliu dėmesiu. Ir tas super didelis dėmesys ją gadina... – aiškinti padėtį mėgins Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas Jonas Stašinskas. – Neužmirškite, jog Prezidentė priėmė dekretą, kad nuteistieji iki gyvos galvos gali prašyti malonės po 10-ies kalėjime praleistų metų. Anksčiau terminas buvo dvigubai ilgesnis...“
Beveik penkerius metus A.Bružaitė jau praleido už grotų. Ar gali būti, kad ji pasiryžo tyliai išlaukti dar tiek pat, o po to prašyti malonės? Ar gali būti, kad ji sieks grįžti pas savo vaikus ir į buvusius namus?
Šiuo metu Jonaičių namas Petrališkėje – tuščias. Kaip sako kaimynai, ant jo kamino gandras jau lizdą susikrovė. Virgilijus Jonaitis su vaikais persikėlė į Šeduvą ir įsidarbino vilkiko vairuotoju. O vyriausia Almos ir Virgio dukra išvyko į Londoną, kur su draugu praeitą gruodį susilaukė dukters.
Apie dideles permainas močiute tapusios A.Bružaitės kameroje ir Jonaičių šeimoje – jau antradienį, 19 val. 10 min. laidoje „Abipus sienos“ per LNK.
