- Tavo tėtis – buvęs garsus futbolininkas, dabar futbolo treneris. Ar turi ką nors bendro su futbolu?
- Taip, mane labai domina futbolas! Visada seku pasaulio, Europos čempionatus ir, beabejo, Vokietijos Bundeslygą.
- Kuo skirasi lietuviai nuo vokiečių?
- Vokiečiai nemoka lietuviškai, lietuviai – vokiškai. (šypsosi)
- Kokia tavo įprasta diena?
- Keliuosi 7 valandą, papusryčiauju ir važiuoju į universitetą. Praleidžiu ten daug laiko, nes noriu daug pasiekti gyvenime. Jei turiu laisvo laiko, repetuoju su savo grupe arba einu šokti baleto.
- Ar kada galvojai apie nuolatinį gyvenimą Lietuvoje?
- Gyvenimas pilnas surprizų. (šypsosi)
- Nors gimei ir augai užsienyje, lietuviškai kalbi neblogai. Gal lankei lietuvišką mokyklą Vokietijoje?
- Deja, niekada nelankiau lietuviškos mokyklos. O rašau tik taip, kaip girdžiu. Labai didžiuojuosi, jog kalbu lietuviškai.
- Jei rytoj būtų pasaulio pabaiga, ką norėtum nuveikti šiandien?
- Ar stebi krepšinio varžybas, kuriose žaidžia Lietuvos rinktinė? Domiesi krepšiniu?
- Taip, žinoma. Labai džiaugiuosi, kad lietuviai yra tarp pasaulio krepšinio elito.
- Įsimintiniausia tavo kelionė buvo...
- Kelionė į JAV, į Los Andželą. Tikrai sugrįšiu ten dar kartą!
- Lengviau sutari su vaikinais ar su merginomis?
- Su vaikinais, jie ne tokie sudėtingi. (šypsosi)
- Kuo vaikystėje svajojai būti užaugusi?
- Norėjau būti astronaute! Svajonė dar neišsipildė... (juokiasi) Veliau norėjau būti dainininke. Gal ši svajonė dar išsipildys (šypsosi).