aA
Tęsiame vakarinį posėdį. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Darbo kodekso 162 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2572. Pateikimo stadija. Pranešėja – kolegė D.Teišerskytė. Prašom, gerbiamoji kolege.

D.TEIŠERSKYTĖ. Teikiu Darbo kodekso 162 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Visi labai gerai žinome, kad vasaros saulėgrįža yra vienas svarbiausių kalendorinio laiko atskaitos taškų. Ilgiausia metų diena ir trumpiausia naktis, pati gamtos pilnatvės bei klestėjimo šventė – saulėgrįža. Ji mūsų krašte ir kitose Europos šalyse švenčiama jau nuo 506 metų po Krikštytojas.

Joninių šventė yra tiek pat reikšminga ir svarbi, kaip žiemos saulėgrįžos šventė, tai yra Kalėdos, kurias mes švenčiame daug solidžiau ir daug pagarbiau. Abi šios šventės – Rasos ir Kalėdų – sudaro kalendoriaus ašį, ir jos nepaprastai išraiškingai manifestuoja pagrindinę mūsų etninės kultūros savybę – glaudų ryšį su gamta ir istorija. Todėl prašau jūsų pritarti po pateikimo ir įstatymiškai pripažinti Rasos, t.y. Joninių, šventę valstybės švente ir nedarbo diena.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti net 8 Seimo nariai. Kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, suprantu, kad ši įstatymo pataisa puikiai sutampa ir su visuomenine akcija “Laisvę Joninėms” bei yra viena iš pamatinių teisių žmonėms prasmingai paminėti dienas. Bet į jus norėčiau kreiptis ne tik kaip į pranešėją, bet ir kaip į Etikos ir procedūrų komisijos narę ir pirmininko pavaduotoją. Prašom pasakyti, ar dar bent penketas Jonų Seime ir viena Janina turėtų galimybę dalyvauti balsavime priimant šį prasmingą įstatymo pakeitimą?

D.TEIŠERSKYTĖ. Manyčiau, jeigu jie būtų vieninteliai Jonai šiame pasaulyje, tada ne. Kadangi Jonų yra Janyčių Lietuvoje yra labai labai daug, manyčiau, negalima atimti iš mūsų Jonų ir Janių tą galimybę reikšmingai prisidėti prie dar vienos šventės paskelbimo.

PIRMININKAS. Kolega S.Kružinauskas. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Mes visi žinome Joninių tradicijas; ir alus, ir laužai, ir padangų deginimas, bet yra ir su kitais vardais siejamų įvairių tradicijų. Pavyzdžiui, per Stasines rekomenduojama cibulius sodyti. Keista, kad mes šiandien išskiriame kalendorių… Šventesnis vardas už Jono būtų net Onos. Ar galiu aš paklausti? Gal jūs planuojate, kad ir kitam vardui jau ateina eilė? Koks tai galėtų būti vardas?

D.TEIŠERSKYTĖ. Jūs nebūtumėte pateikęs šio klausimo, jeigu būtumėte įdėmiai klausęs mano preambulės. Tai yra šventė, kurią švenčia visa vidutinė Europos žemdirbių… visos šalys, kuriose buvo pagrindinis amatas žemdirbystė. Ji yra užfiksuota rašytiniuose šaltiniuose jau 506 metais. Ji jau buvo švenčiama tada. Daugelyje, na, galbūt negalėčiau pasakyti daugelyje, bet keliose valstybėse tai yra nedarbo diena, net ir mūsų artimiausiems kaimynams latviams tai yra Lyguo diena.

PIRMININKAS. Kolega A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Gerbiamoji pranešėja, čia mes suteiksime mūsų valstybinių švenčių struktūrai tam tikros eklektikos. Iki šiol vyravo krikščioniškos katalikiškos šventės, dabar įvedame pagonišką. Galbūt reikėtų tą pagonišką šventę sukeisti su viena katalikiška, pavyzdžiui, su Žoline, kuri yra atostogų metu. Nežinau, ar kas nors švenčia, bet sukeisti reikėtų. Tačiau norėčiau užduoti kitą klausimą. Jeigu jūs nuosekliai laikotės Liberalų frakcijos pozicijos, ar jūs sutiktumėte su tokiu pasiūlymu, kad šio įstatymo priėmimo išlaidas padengtų įstatymą pateikę autoriai?

D.TEIŠERSKYTĖ. Jeigu jūs sutiksite padengti Gegužės 1-osios švenčių išlaidas, manau, taip. (Plojimai)

A.KUNČINAS. Mūsų pozicija kitokia. Čia Liberalų frakcijos pozicija. (Balsai salėje)

D.TEIŠERSKYTĖ. Manau, kad esame lygūs.

PIRMININKAS. Kolega P.Vilkas.

P.VILKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, jūs aiškinamajame rašte nurodote, kad 43% Lietuvos gyventojų mano, kad birželio 24 diena būtų paskelbta nedarbo diena. Ar jūs tikra, kad 43% Lietuvos gyventojų taip mano?

D.TEIŠERSKYTĖ. Ne, aš nesu tikra. Gali būti ir 42%, ir 44%.

PIRMININKAS. Kolega J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Iš tiesų, kolege, jūs minėjote, kad būtų labai svarbi ta šventė, juo labiau kad ji švenčiama nuo 506 metų. Tačiau siūlote birželio 24 dieną skelbti dviejų švenčių diena, t.y. vieną dieną būtų dvi šventės. Jūs turbūt puikiai suprantate, kad Rasos ir Joninės tai nėra tas pats. Nėra netgi… Mūsų tautai Rasos turi didesnę galbūt reikšmę, senesnę reikšmę, nes krikščionybė atėjo kur kas vėliau. Tos šventės yra visiškai skirtingos. Šv.Jono šventė yra visai kitaip švenčiama, negu mes įpratę švęsti. Faktiškai mes švenčiame Rasas, ne Jonines.

D.TEIŠERSKYTĖ. Taip jau sutapo, kad Rasos dieną gimė šv.Jonas Krikštytojas. Manau, tai nė kiek ne mažesnę svarbą turinti istorinė asmenybė negu, tarkime, Jonas Jučas ar kiti Jonai, gyvenantys Respublikoje. Aš tik galiu pasidžiaugti, kad šios dvi šventės yra sutapatintos. Joninių naktį mes einame kupoliauti, o kupoliavimas ir yra pripažinimas to, kad pačią ilgiausią dieną ir pačią trumpiausią naktį rasos turi gydomųjų savybių ir švęsdami Jonines mes galime prisirinkti rasos pašventintų žalių ir išsigydyti, kai kurie net nuo ypatingo primityvumo ir t.t.

PIRMININKAS. Kolega S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, aš, turėdamas švento Stanislovo vardą, nebūsiu pavydus. Tikrai žinau visuomenės nuomonę, tikiu, kad ne tik 40% visuomenės, bet, manau, dar daugiau palaiko šią idėją, nes nuo mažens girdėdavau tokį posakį: kai ko nors prašydavau, vis man atsakydavo, palauk, neskubėk, ne kiekviena diena švento Jono. Švento Jono yra tik birželio 24 dieną. Tai jau tada žmonės išskirdavo šią dieną. Kitas dalykas, ši diena yra ir krikščioniška, ir tautiška. Tai tikrai labai reta, kai suderinami tokie dalykai. Noriu jūsų paklausti, draugystė tarp lietuvių ir latvių pagerės ar ne, jeigu bus ši diena paskelbta nedarbo diena.

D.TEIŠERSKYTĖ. Ko gero, taip.

PIRMININKAS. Kolegė R.Juknevičinė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gera mintis, visi mėgsta švęsti. Bet sutiksite, kad tikrai nesame labai turtinga valstybė ir būtų prasminga tą dieną įteisinti kaip laisvą, jeigu, kaip jūs pati ir užsiminėte, būtų galimybė ištaisyti tą klaidą, padarytą prieš keletą metų, ir sukeisti vietomis su gegužės 1 diena. Tikrai žmonės labiau ir visuotiškiau švęstų. Gal jūs, kaip žmogus, sugebantis susikalbėti su kitų pažiūrų žmonėmis, galite padaryti įtaką Socialdemokratų frakcijai, iš tikrųjų nuoširdžiai sakau, susitarti, kad imtume ir ištaisytume tą klaidą ir padarytume Jonines vietoj Gegužės 1-osios, leistume žmonėms švęsti, neskirstydami jų pagal politines pažiūras.

D.TEIŠERSKYTĖ. Aš manau, kad Gegužės 1-oji yra darbo žmonių šventė ir tą dieną reikėtų, tai yra mano asmeninė nuomonė, dirbti dvi pamainas arba bent po darbo išsivalyti bendrus kiemus, išsikuopti šiukšles, padaryti daug gerų darbų. Aš būčiau už tai, kad net ir Seimas galėtų ilgesnį laiką dirbti tą dieną ir panašiai. Aš esu už tai, kad gegužės 1 dieną padarytume tikrąja darbo žmonių švente, pagerbtume ją darbu.

PIRMININKAS. Kolega G.Mikolaitis.

G.MIKOLAITIS. Ačiū. Labai teisingai pranešėja pasakė, darbas – tai šventė. Kuo toliau, tuo smagiau, kad darbas – tai šventė. Jeigu jūs dabar siūlote nedarbo dieną, tai norite atimti iš žmonių šventes, mažinat švenčių. Čia humoras. Kiek kainuoja viena diena, kiek valstybė gali turėti nedarbo dienų finansiškai, skaičiavote ar ne?

D.TEIŠERSKYTĖ. Aš manau, kad socialdemokratai paskaičiavo skelbdami gegužės 1 dieną, tai turit žinoti. Aš asmeniškai neskaičiavau. PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja, atsakėte į Seimo narių klausimus. Kviečiu kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nuomonė už – kolega V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Visai nebloga idėja. Aš gyvenu kaimynystėje, Latvijos pasienyje, tai latviai jau seniai švenčia, jie turi nedarbo dieną. Tik viena bėda, kad ten reikia ne vienos dienos, o vienos savaitės. Latvijoje švenčia visą savaitę. Lietuvoje irgi panašiai, kai jau švenčia, tai maždaug savaitę. Tai turbūt vienos dienos mažoka. Bet šiaip idėja nebloga, reikia pritarti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Kitą nuomonę turi kolega S.Kružinauskas. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad mes kuriame blogą tradiciją – pagal kalendorių, pagal saulės tekėjimą arba pagal vardines kurti šventes. Antra, noriu pasakyti, kad mes švenčių iš tikrųjų turime pakankamai, ir labai svarbių. Trečia, mes netrukus svarstysime kitą projektą, kuriuo siūloma pirmadienius ir penktadienius taip pat prijungti prie šventų dienų. Tai iš tikrųjų išeina, kad greitai švęsime ištisai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Kolegos, prašau dėl šio įstatymo apsispręsti balsavimu. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo šiam įstatymo projektui, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Už – 30, prieš – 5, susilaikė 13. Pritarta po pateikimo. Pradėjus nagrinėjimo procedūrą, skiriamas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar būtų dar siūloma komitetų? Siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Papildomas būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ir siūloma svarstyti… Prašom. Kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pasiūlyti, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, nes tai yra valstybiniai reikalai. Socialiniais reikalais čia niekaip nekvepia. Galbūt žemės ūkio, nes ten rasos, pabraidžiojimas po žalias rasas. Prašau, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas…

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome jūsų nuomonę. Kolegė R.Juknevičienė taip pat nori pasiūlyti komitetą?

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš tik repliką norėčiau.

PIRMININKAS. Po to. Jeigu galima, baikime su komitetais, po to suteiksime žodį. Ar bendru sutarimu galėtume sutarti, kad pagrindinis būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Kolegos, priimame svarbų sprendimą, o jūs čia migruojate iš vieno galo į kitą. Dėkoju. Bendru sutarimu pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Socialinių reikalų ir darbo ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetai. Dėkoju. Nusprendėme, kurie komitetai svarstys šį projektą. Siūloma svarstyti birželio 26 dieną. Simboliška, po Joninių. Birželio 26 dieną. Prašom. R.Juknevičienė. Replika po balsavimo.

R.JUKNEVIČIENĖ. Mano replika būtų kaip priedas prie balsavimo. Balsavau už, bet turėdama omeny vieną sąlygą, jog komitetai svarstydami rimtai pažiūrės į ekonominį aspektą. Iš tiesų nesame labai turtinga valstybė. Tik esant vienai sąlygai sutikčiau ateityje balsuoti už šią šventę: jeigu būtų atsisakyta kitos laisvos dienos, o būtent gegužės 1 dienos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Vašingtono sprendimas – JAV antausis Maskvai ar dar vienas smūgis Europos kariniam saugumui

Viena vertus, Vašingtonas aiškiai parodė Rusijai jos vietą. Kita vertus, tai rodo ir vis...

Veryga: karantiną bus siūloma pratęsti ir vasarą papildyta 15.15 (348)

Spaudos konferencijoje ministras Aurelijus Veryga sakė, kad karantiną bus siūloma pratęsti ir...

Aiškėja daugiau detalių apie Kelmėje mirusį kūdikį: šeima tarnyboms žinoma, mamos namie nebuvo 7 valandas prokuratūra prašo suimti motiną (143)

Šeštadienio vakarą į Kelmės ligoninę atvežtas kūdikis, ant kurio kūnelio buvo nubrozdinimų...

Darbdaviai per karantiną – dosnūs premijų: 23 įmonės darbuotojams mokėjo daugiau nei 10 tūkst. Eur (88)

Nors dauguma verslų karantino metu patyrė didelių nuostolių, kai kas ėmėsi ir drastiškų...

Anomalijas fiksuojantys Sibiro gyventojai kraipo galvas: kur dingo pavasaris? (11)

Vakarų Sibire fiksuojama neįprastai karšta gegužė, kai kuriose teritorijose virš poliarinio rato...

Medikai išgelbėjo COVID-19 sergančios 45 metų moters gyvybę: sėkmingai persodinti plaučiai (1)

Austrijos medikai Covid-19 pacientei sėkmingai persodino plaučius . Vienos medicinos universiteto...

Kare – kaip kare: Karbauskis, gindamas Narkevičių, taiko Prezidentūrai į silpną vietą (91)

Per savo Nacionalinio saugumo grupės patarėją Darių Kuliešių prezidentas Gitanas Nausėda per...

Sužadėtiniai Danielius Bunkus ir Viktorija Siegel pasiryžo rizikuoti ir pradeda naują verslą (27)

Gedimino prospekte esanti maisto halė „ Gastronomas Food Hall “ nuo šiol priklauso Viktorijos...

|Maža didelių žinių kaina