Skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

Projekto iniciatoriai VšĮ „Pax et Bonum“, rengdamiesi Lietuvai svarbaus įvykio minėjimui, kreipėsi į kompozitorių Vaclovą Augustiną su prašymu sukurti mišias. Po dviejų metų darbo gimė kūrinys ,,Missa pro centesimo anno restitutionis Lituaniae”.

Tiesa, nors kūrinys proginis, jis tiesmukai neiliustruoja šimtmečio įvykių ar istorijos. ,,Atsisakiau bet kokių bandymų kūrinį pritempti prie temos. Kūrinys turi intenciją, kuri neįtakojo kūrinio formos. Tai, greičiau, malda už Tėvynę”, – sakė kompozitorius Vaclovas Augustinas.

Projektui sutelktos geriausių Lietuvos kūrėjų ir atlikėjų pajėgos: Vilniaus savivaldybės kamerinis choras ,,Jauna muzika”, Klaipėdos kamerinis orkestras ir Kauno šokio teatras ,,Aura”.

Muzika priverčianti nutilti viduje

Mišių premjera, kurios užmanymas priklauso VšĮ ,,Pax et Bonum” įvyko pernai metais sostinės Bernardinų bažnyčioje. Pasirodymas buvo sutikta gausios publikos ir palydėta griaudžiančiomis ovacijomis bei ,,bravo” šūksniais. Tai stambios formos, septynių dalių vokalinė-instrumentinė kompozicija, tradiciniais mišių tekstais mišriam chorui, styginių orkestrui, dviems solistėms, skaitovui, fonogramai ir judesiui.

Nors mišios sukurtos laikantis tradicijos ir kanonų, jos turi šiuolaikišką skambesį, gerąja šio žodžio prasme. Į kanoninę mišių struktūrą inkrustuoti subtilūs ,,Veni Sancte Spiritus” ir ,,Tėve mūsų” muzikiniai inkliuzai, subtiliai atsiveriantys intertekstai paliečia, sujaudina, užgniaužia kvėpavimą ir priverčia nutilti viduje.

,,Tikiuosi, kad mano kūrinys leis patirti ne tik gilų estetinį išgyvenimą, bet ir sutelks maldai už Tėvynę”, – sakė V. Augustinas.

Kurdamas galvojo apie klausytoją

Žavu tai, kad mūsų pastarųjų metų kultūroje įsisukus šiuolaikinio meno skersvėjui kompozitorius turi imunitetą. Vaclovas Augustinas – ištikimas sau, sugeba išlikti autentišku, bet ir tuo pat metu rasti aktualų skambesį, atliepiantį tiek profesionalų, tiek muzikos mylėtojų lūkesčius. Ne atsitiktinai kompozitorius yra vienas dainuojamiausių chorinės muzikos autorių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

,,Kurdamas mišias Aš turėjau aiškų adresatą – kas klausys ir kokioje aplinkoje. Šiuo atveju, mano muzika labai nesunkiai suvokiama ir lengvai klausoma. Atidus klausytojas mano kūrinyje išgirs net ir roko muzikos atgarsių, bet tai visiškai sąmoningas pasirinkimas”, – sakė V.Augustinas.

Šokiu atausta muzika

Festivalio atidarymo vakarą susirinkusi publika turės unikalią galimybę ne tik išgirsti, bet ir pamatyti, pajusti, išgyventi muziką. Susibėgus draugėn šokiui, šviesoms ir muzikai, išsitrina riba tarp rituališkumo ir koncertiškumo. Projekte susibūrę skirtingų žanrų atlikėjai kuria atmosferą, nardinančią į kontempliaciją ir maldą.

Kauno šokio teatro ,,Aura” šokėjai iš Belgijos, Brazilijos, Japonijos, JAV, Norvegijos, Prancūzijos, P. Korėjos, Škotijos ir Lietuvos, kūnais ataudžia muzikinę faktūrą, tačiau ne iliustruodami muziką, bet kurdami istorinį naratyvą ir gyvuosius paveikslus.

,,Šios Vaclovo Augustino kūrinio versijos neįsivaizduoju teatre ar koncertinėje salėje. Jei tas kūrinys būtų pristatomas ne bažnyčioje, žinoma, jis būtų visiškai kitoks ir choreografiniais sprendimais. Žodžiu, laukia, iškilminga, su nuostabia muzika, festivalio pradžia. Gal kažkam pasirodys keista, kad šiuolaikinio šokio festivalis prasidės mišiomis. Bet kodėl gi ne?”, – sakė choreografė Birutė Letukaitė.

Du ryškūs kompozicijos poliai - klasikinės mišios ir jų daugiaplanis išpildymas yra tarsi aliuzija į kiekvieno iš mūsų dvasinį būvį apsuptą šiuolaikinio pasaulio atspindžiais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją