„111 merginų“ (111 girls)
Vertas Jūsų dėmesio filmas ne vien dėl to, kad viena filmo kūrėjų yra garsaus Irano režisieriaus Bahmano Ghobadi sesuo Nahida Ghobadi, bet dar ir todėl, kad režisierė, pasirinkdama tokią temą, gali tarp eliučių pasakoti apie nelegvą žmonių situaciją Irane. Filmo pagrindinės herojės iš tiesų yra šimtas vienuolika moterų, kurios atokiame Irano kaime gyvena be vyrų ir vilties, kad kada ištekės. Moterys siunčia pagalbos prašymą prezidentui, kuriam išdėsto, kad jei į laišką jis nereaguos, po keturių dienų jos visos nušoks nuo skardžio. Prezidentas liepia specialiajam tyrėjui vykti pas moteris. Tai komiška, satyrinė istorija apie keturių dienų kelionę pas šimtą vienuolika kurdų merginų siekiant atkalbėti jas nuo masinės savižudybės. Juosta puikiai įrodo, kad moterims nereikia karo ar ginklų, kad kažką laimėtų.
„Pilnos rankos pistoletų“ (A gun in each hand)
Kaip teigia režisierius Cesc Gay, šis filmas labiausiai turėtų patikti moterims. Jos galės pasijuokti iš vyrų tapatybės krizės. Dažniausiai emocijos siejamos tik su moterimis, tačiau kokie būna vyrai, jų užvaldyti? Per pastaruosius dešimtmečius vyrų vaidmuo pasikeitė visuomenėje, tačiau būtent jie tą suvokia paskutiniai. Filme aštuonių keturiasdešimtmečių istorijos susilieja į vieną jausmų mozaiką. Vienas neišsikapsto iš depresijos, nors jam lyg ir nieko netrūksta. Kitas, atvirkščiai, nieko neturi, bet miega kaip kūdikis po to, kai grįžo gyventi pas motiną. Trečias bando susigrąžinti buvusią žmoną. Ketvirtas geria raminamuosius ir bando suvokti, kodėl jo žmona užmezgė romaną. Penktas bando suvilioti savo kolegę. O kitų draugų žmonos nusprendžia pasikeisti vyrais, kad nesugebantys atsiverti pastarieji išsiaiškintų vienas kito paslaptis.
„Moteris yra moteris“ (A woman is a woman)
Nors vertėtų pasižiūrėti visus Jeano-Luco Godardo filmus, kurie bus rodomi „Kino pavasario“ retrospektyvoje. Visi šio prancūzo kūrėjo filmai labai stilingi. Tačiau būtent šioje juostoje akivaizdžiai parodoma, ko gali griebtis moteris, kai kažko užsimano. Tai istorija apie egzotišką šokėją Andželą ir jos meilužį Emilį. Moteris nori kūdikio, tačiau vyras tam dar nepasiruošęs. Emilio geriausias draugas Alfredas, kurį įkūnija žavingasis Jean-Paul Belmondo, taip pat myli Andželą ir nuolat ją kantriai sekioja. Andžela ir Emilis susipyksta dėl kūdikio, o kai nusprendžia vienas su kitu nebesikalbėti, iš lentynos ima traukti knygas ir rodydami jų pavadinimus tęsia barnį. Kadangi vyras užsispyrusiai nenori vaiko, moteris pasiduoda Alfredo maldavimams ir su juo permiega. Anždela pasiryžusi padaryti viską, kad turėtų kūdikį.
„Mamos liūdesys“ (Baby blues)
Sukrečiantis filmas apie paauglę motiną. Kyla klausimas, kada moteris tikrai yra pasirengusi motinystei? „Sužinojau, kad dauguma paauglių nori kūdikio tik dėl to, jog tai madinga. Tačiau yra ir kita medalio pusė: tos merginos gimdo vaikus ir dėl to, kad galėtų ką nors mylėti ir būti mylimos. Tai filmas apie egoizmą ir iš dalies jis reprezentuoja dalį Lenkijos visuomenės,“ - apie savo kūrinį pasakoja lenkų režisierė Kasia Roslaniec. Be to, kūrėjai filme pavyko puikiai perteikti ir šiuolaikinę, taip mėgstamą jaunimo „hipsterišką“ madą. Ryškios spalvos tiesiog prikausto prie ekrano.
„Kasdienybė“ (Everyday)
Puikus paprastos moters portretas. Žiūrint tokius filmus kartais apima netikėtumo jausmas susimąstant, kiek moterys turi kantrybės ir stiprybės, kurios vyrai gali tik pavydėti. Kai vyras už smulkų chuliganizmą sėdi kalėjime, moteris viena prižiūri keturis vaikui ir dar dirba. Nors vyras ir praleidžia tam tikrą laiką nelaisvėje, atsakomybės neišsiugdo ir savo žmonai tampa... penktu vaiku. Garsusis britų režisierius Michaelas Winterbottomas, kurio įspūdingą filmą „Trišna“ pernai rodė „Kino pavasaris“, šią juostą kūrė penkerius metus. Filme jaučiamas pasikartojantis kasdienybės ritmas bei analizuojama, kaip gali išgyventi šeima, kai jos nariai ilgą laiką būna atsiskyrę.
„Amžinas sugrįžimas“ (Eternal return)
Filme vaidina vieni garsiausių rusų aktorių: Olegas Tabakovas, Ala Demidova, Renata Litvinova ir kiti. Juostos tema amžina: vyras blaškosi tarp dviejų moterų. O kam daugiau jis gali pasiguosti ir sulaukti protingo patarimo, jei ne iš kitos moters? O moralas paprastas – iš klaidų beveik niekada nepasimokome. „Berods egzistencialistai teigė, kad atsidūrę identiškose situacijose žmonės elgiasi lygiai taip pat. Tačiau labiausiai mane domina individualūs charakteriai. Jie tokie pat įvairūs, kaip ir pirštų atspaudai. Pirštus išvagojusios linijos primena mūsų asmenybių psichologinius mechanizmus. Dažnai sakoma, jog praeitis neturi tariamosios nuosakos. Mūsų istorija – tai bandymas paneigti šią aksiomą,“ - apie filmą kalba režisierė Kira Muratova.
„Galutinis montažas: Ponios ir ponai“ (Final cut: Ladies and gentlemen)
Romantikos ir klasikinio kino mėgėjoms. Populiarusis vengrų režisierius Giorgy Palfis eilinį kartą įrodė savo originalumą. Jo naujame filme atrinkta penki šimtai ištraukų iš garsiausių filmų, sukurtų per visą kino istoriją. Garsūs vyrai ir moterys susitinka naujomis, režisieriaus sukonstruotomis aplinkybėmis. Režisierius šį savo darbą apibūdino kaip „tikrą filmą apie tikrą vyrą ir tikrą moterį“. Naujos poros formuojamos iš garsiausių aktorių. Rita Hayworth, Liza Minelli, Marlene Dietrich gundo, Alainas Delonas apsikeičia žvilgsniais su Marilyn Monroe, o Jackie Chanas skuba gelbėti iš bėdos Jeanne Moreau. Šią originalią juostą galima pavadinti filmu-koliažu, filmu-galvosūkiu ar filmu-viktorina.
„Hannah Arendt“
Filmas apie vieną iškiliausių XX a. mąstytojų. Ne viena H.Arendt knyga yra išversta ir į lietuvių kalbą: „Žmogaus būklė“, „Totalitarizmo ištakos“, „Tarp praeities ir ateities“. Ši moteris įrodė, kad gali įsitvirtinti ir konkuruoti su vyrais srityje, kuri dažniausia traktuojama kaip vyrų domenas – filosofija. Jos gyvenime įtampos tikrai netrūko: pabėgimas iš nacistinės Vokietijos, draugystė ir romanai su garsiaisiais pasaulio mąstytojais (vienas jų - M. Heideggeris), taip pat dalyvavimas kontroversiškuose politiniuose įvykiuose. Filmas apima vieną šios iškilios asmenybės gyvenimo epizodą. H.Arendt dalyvavo Niurnbergo procese, kai už Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus (žydų genocidą) buvo teisiamas Adolfas Eichmanas, ir ji turėjo parašyti šio teismo ataskaitą žurnalui „New Yorker“. Vėliau tie straipsniai virto knyga-polemine studija „Eichmanas Jeruzalėje. Apie blogio banalumą“, kuri supykdė ne vieną. Ir ypač jos mintis, A.Eichmanas buvo ne monstras, o banalus biurokratas.
„Kitoje šalyje“ (In another country)
Kiek veidų gali turėti moteris? Pietų Korėjos meistro Hongo Sang-soo filme garsioji aktorė Isabelle Huppert įkūnija tris moteris. Tris Anas arba tą pačią moterį ir jos poelgius skirtingomis gyvenimo aplinkybėmis. Pirmoji Ana yra sėkminga kino režisierė (kalbama, kad ši personažė sukurta pagal prancūzų režisierės Claire Denis prototipą). Ją į svečius pajūrio kurorte pakviečia kolega korėjietis Jong-soo. Šis nepaiso savo nėščios žmonos, nes trokšta intymiau pabendrauti su kino festivalyje sutikta viešnia iš užsienio. Antroji Ana - ištekėjusi moteris, tačiau palieka buržuazinius namus, nes nori pasilinksminti su slaptu meilužiu iš Pietų Korėjos. Trečioji yra savotiška antrosios priešingybė. Ją palikęs ir skyrybų paprašęs sutuoktinis turi romaną su moterimi iš Pietų Korėjos. Kiekviena Ana bendrauja su tais pačiais žmonėmis, tačiau kiekvienas susitikimas vis suteikia kažką naujo ir intriguojančio.
„Nenustok šypsotis“ (Keep smiling)
Absurdiškas grožio konkursų portretas. Kas slypi už išnaudojamų moterų šypsenų? „Prieš kelerius metus, filmuodama dokumentinį filmą Bediani prieglaudoje šeimoms sutikau gražią ir inteligentišką septynių vaikų motiną Tamarą. Ji papasakojo apie desperatiškus bandymus išgyventi Tbilisyje ir dalyvavimą mamų grožio konkurse dėl pinigų. Ši patirtis ją nuvylė ir pažemino. Tragiškai skausminga sutiktos moters istorija skambėjo taip absurdiškai, kad net norėjosi juoktis pro ašaras,” - pasakoja juostos režisierė Rusudan Chkonia, po šio susutikimo nusprendusi sukurti filmą. Tai tragikomiška istorija apie nuožmią dešimties moterų konkurenciją daugiavaikių mamų grožio konkurse dėl solidaus prizo - buto ir 25 tūkst. JAV dolerių. Kiekviena dalyvė pradeda kovą, turėdama daug vilčių ir didelių lūkesčių, bet jų gražios svajonės greit dūžta į šipulius. Naivios moterys patenka į nesąžiningų konkurso organizatorių ir pigios žiniasklaidos pinkles.
Rekomenduoja festivalio „Kino pavasaris“ programos sudarytoja, kino kritikė Santa Lingevičiūtė
