Tokiose Holivudo juostose kaip „Misija neįmanoma“ ar „Plačiai užmerktos akys“ nusifilmavęs R. Šerbedžija taip pat filmuojasi ir nekomerciniuose filmuose.
Paklaustas, kur įdomiau filmuotis – Holivude ar Europos kūrėjų filmuose kroatų aktorius prisipažino, kad jis jaučiasi laimingas tada, kai gali nusifilmuoti tiesiog geruose filmuose. „Galiausiai visi filmai yra vienodi, finale tu stovi prieš gerus aktorius ir gerą režisierių“, - kalbėjo „Kino pavasario“ svečias.
Tiesa, rytoj, trečiadienį aktorius muzikiniame klube „Tamsta“ surengs savo gyvo garso koncertą. Kaip R. Šerbedžija prisipažino DELFI, muzikinis pasirodymas pradžioje ir buvo pagrindinė viešnagės Vilniuje priežastis.
„Mano muzikos prodiuseris sakė, kad suorganizavo mano koncertą kino festivalio metu. Tačiau prieš porą dienų sužinojau, kad „Kino pavasaryje“ bus rodomas ir mano sūnaus sukurtas filmas. Dar vienas siurprizas buvo tas, jog programoje taip pat pristatomos juostos, kuriose vaidinau aš pats („Šun Li ir Poetas“ bei "Išganymo gatvė", - DELFI). Galiausiai paaiškėjo, kad aš dar būsiu ir komisijoje. Tad išėjo taip, kad važiavau koncertuoti, o dar teks pristatyti tris filmus, - juokėsi kroatas. - Tačiau man labai patinka keliauti, pamatyti naujas šalis. Tai labai svarbu. Patikėkite, jūs, kurie kuriate filmus šiame žiauriame pasaulyje, atliekate be galo svarbų darbą. Todėl aš visada pasirengęs remti festivalius.“
Beje, aktorius užsiminė, kad koncerte savo dainų jis neketina dainuoti, nes jos, anot paties autoriaus, nuobodokos. „Dainuosiu romų dainas, sukurtas pagal labai gražią ir gilią makedoniečių muziką“, - žadėjo R. Šerbedžija.
Šiandien beveik visi 18-ojo „Kino pavasario“ konkursinės programos „Nauja Europa – nauji vardai“ filmų kūrėjai atvyko į festivalį. Specialiai surengtoje spaudos konferencijoje režisieriai ir aktoriai atskleidė šios festivalio programos filmų sėkmės idėjas ir nupasakojo jų kelią į šį bei kitus pasaulio kino festivalius.
Susitikime taip pat dalyvavo Mira Fornay - filmo "Mano šuo Kileris" režisierė, apdovanota už šį filmą Roterdamo kino festivalyje pagrindiniu prizu. Igor Drljaca - filmo "Krivina" režisierius, už šį filmą pelnęs nominaciją Toronto kino festivalyje Tudor Giurgiu - filmo "Apie sraiges ir žmones" režisierius, apdovanotas už šį filmą Varšuvos kino festivalyje. Slawomir Fabicki - filmo "Myliu" režisierius - "Oskaro" nominacijos savininkas, Kanų festivalio prizininkas, už šį filmą nominuotas Varšuvos ir Talino kino festivaliuose. Olga Babluani - filmo "Nenustok šypsotis" aktorė bei Kristina Buožytė - filmo "Aurora" režisierė.
Režisierius Slawomir Fabicki spaudos konferencijoje pasakojo, kad filmą „Myliu“ inspiravo realybėje nutikę įvykiai, užfiksuoti Lenkijos mieste Olstene. „To miesto meras seksualiai priekabiavo prie savo darbuotojos. Pagalvojau, kad tai yra puiki priežastis papasakoti tikrąjį įvykį, atskleisti poros santykius, atradimus meilėje. Filme liko tik vienas procentas tikrų įvykių, tačiau iš šios istorijos atėjo įkvėpimas sukurti scenarijų,“ – dalinosi mintimis režisierius, prisipažinęs, kad sukūręs šį filmą, ėmė ir savo šeimoje dažniau kalbėtis, stengiantis išsaugoti meilę.
Filmo „Mano šuo Kileris“ režisierė Mira Fornay pabrėžė, kad jos kino darbas yra apie rasizmą. Prieš du metus atlikdama tyrimą šia tema ji nusprendė sukurti ir filmą. „Aš neturėjau ketinimų įžeisti nacionalistinę ideologiją pripažįstančių žmonių ar jais manipuliuoti, elgiausi labai sąžiningai ir tiesiog paprašiau jų atskleisti savo gyvenimą bei jausmus. Juk tai – opi socialinė problema,” – pasakojo režisierė, kurios juosta padarė svarbių postūmių ir gimtojoje šalyje – filmo herojai peržiūroje jau sėdėjo draugiškai vienoje kino salėje kartu su romais.
Lankomiausio Rumunijos filmo, paremto tikrais faktais, „Apie sraiges ir žmones“ režisierius Tudor Giurgiu pasakojo, kad tada žmonės buvę naivūs ir pasimetę. „Niekas netikėjo, kad kažkas gali pakeisti jų gyvenimą. Man tai nebuvo nostalgija, bet jaučiau poreikį suartėti su tais žmonėmis,“ – pripažino kūrėjas.
Garsus kroatų aktorius Rade Šerbedžija, suvaidinęs Miroslavo Terzič juostoje „Išganymo gatvė“, džiaugėsi darbu gerame filme. „Viskas priklauso nuo gero scenarijaus. Kartais tenka vaidinti dideliuose Amerikos filmuose, bet pabaigoje viskas priklauso nuo gero režisieriaus, – pasakojo R.Šerbedžija. – „Svarbiausia yra istorija, ypatingai, jei ji tikra. Šiuo atveju filme atskleidžiami karo nusikaltimai ir žiaurūs įvykiai prieš Kroatijos, Bosnijos ir Kosovo piliečius.“
Filmo „Rokeris“ režisierius Marian Crisan pasakojo, kad ši juosta ne apie roką, o apie tėvą, kuris bando susitvarkyti su prie narkotikų pripratusiu sūnumi. „Norėjau parodyti tą pasaulį iš skirtingų kampų. Tai išgalvota istorija, pagrįsta mano paties tyrimu,“ – teigė režisierius, pridurdamas, kad jo nuomone, filmą svarbu kurti kaip meną, o ne kaip komerciją.
Dar būdamas jaunas iš Bosnijos ir Hercegovinos išvykęs režisierius Igor Drljaca pasakojo tebejaučiantis ryšį su ta šalimi. „Kartais atrodo, kad aš ten priklausau. Nors išvažiavau 10-ies metų, visada jaučiau poreikį grįžti ir išspręsti problemas. Filmas tapo tarsi visko tęsinys, kurį naudoju kaip terapiją, nes nesijaučiu nei pilnai kanadietis, nei vietinis Bosnijoje ir Hercegovinoje,“ – atskleidė režisierius I.Drljaca.
Konkursinę programą „Nauja Europa – nauji vardai“ sudaro 12 įspūdingų Rytų ir Centrinės Europos bei Balkanų regiono kino debiutų ar antrųjų režisierių darbų, atrinktų „Kino pavasario“ komandai lankantis daugiau nei 20–yje didžiausių pasaulio festivalių: Kanuose, Berlyne, Toronte, San Sebastiane, Sandanse, Venecijoje, Roterdame, Sarajeve ir kituose.
Šiais metais dėl pagrindinio festivalio prizo rungsis 12 filmų iš Rumunijos, Lenkijos, Serbijos, Bulgarijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Ukrainos, Slovakijos, Lietuvos bei pirmą kartą į „Kino pavasario“ statulėlę pretenduosiantis filmas iš Gruzijos. Konkursinę programą šiais metais globoja ERGO draudimo grupė. Programos „Nauja Europa – nauji vardai“ nugalėtojas bus iškilmingai paskelbtas ir apdovanotas kovo 28 dieną, festivalio „Kino pavasaris“ uždarymo ceremonijos metu.
