Rytą Tbilisio gatvėse ausis užplūsta nuolatinis, lietuvio ausiai labai neįprastas mašinų pypsėjimas. O eidamas per gatvę turi būti itin budrus, nes eismas ten chaotiškas, atrodo, kad gruzinai vadovaujasi kažkokiomis vidaus nerašytomis taisyklėmis. Būtent todėl iš pradžių sunkoka atsipalaiduoti ir grožėtis miestu, stebėti praeivius, nes nuolat turi dairytis, kad kas nors neužvažiuotų. Toji įtampa nuslūgsta per pusdienį.
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)
Legendinis gruzinų vaišingumas

Patekus tradicinėn gruzinų užstalėn, lietuvišku protu sunku suprasti, kaip galima pirmąsyk gyvenime matomą žmogų iš mažos Rytų Europos šalelės iš karto sodinti prie stalo tarsi labai garbų ir kilmingą svečią. Naujos draugystės užtvirtinimo proga ištraukiami geriamieji ragai, merginos šoka tautinius šokius.

Vėliau užstalės ir tostai nustoja stebinti. Ilgainiui teko priprasti ir prie kur kas platesnių svetingumo mostų: vieną vakarą beveik nepažįstamas žmogus mus nuvežė į garsiąsias Tbilisio sieros pirtis, o ten sužinojome, kad už viską (net ir pirtininko masažuotojo paslaugas) iš anksto sumokėta.

Velykų šventė kapuose

Viešnagė Gruzijoje sutapo su ortodoksų Velykomis. Šventės nuotakos tiesiog tvyrojo ore, cerkvės pilnos besimeldžiančiųjų. Mtschetoje – viename iš pagrindinių senosios Gruzijos religinių centrų kartu važiavęs pagyvenęs gruzinas padovanojo velykinį pyragą ir palinkėjo gerų Velykų. Tuo tarpu mano kolega, užklydęs į nuošalią Tbilisio cerkvę, dovanų iš popo gavo... penkis litrus vyno.

Nuošaliame kaimelyje Kachetijos regione, rytinėje šalies dalyje matėme velykines mirusiųjų paminėjimo apeigas kapinėse. Liejosi vynas, skambėjo iškilmingi tostai protėviams, čia pat, tarp antkapių, buvo pjaustomas maistas. Ir tai - ne tik Velykų proga. Gruzinai labai religingi. Miesto autobusui važiuojant pro cerkvę, dauguma keleivių, net ir vairuotojas, persižegnoja. Cerkvė gali stovėti kad ir pavojingai siauro kalnų kelio vingyje – vairuotojas vis tiek trumpam paleis vairą, kad atliktų iš amžių atėjusią šventą priedermę.

Čia pat – ir vasara, ir žiema

Gruzinai sako, kad jų šalyje vienu metu sutinkami visi metų laikai ir galima atsidurti visose klimato juostose. Maždaug Lietuvos plotą užimančioje valstybėje esama ir lygumų, ir pelkėtų žemumų, ir tankaus miško, ir plokštikalnių, kalnų, netgi gabalėlis dykumos. Tiesiog neįtikėtina: vakarinėje dalyje, Adžarijoje, šalia Juodosios jūros, gegužės 3-iąją dieną matėme pernokusius mandarinus ir jautėme svilinantį karštį, o po keturių dienų šalies šiaurėje pro mikroautobuso langą lėtai slinko sniegu verste užverstos pakelės.

Prieš kelionę būta būgštavimų dėl neįprasto maisto. Tačiau visi milteliai ir tabletės nuo skrandžio negalavimų taip ir liko nepaliesti. Minkštutėlė, tiesiog burnoje tirpstanti virta veršiena, atnešama į stalą paprasčiausiame dubenyje; „lobiani“ – papločiai su virtų pupelių įdaru. Sunku būtų viską išvardyti. Atskirai derėtų užsiminti apie visur plačiai išgirtą gruzinišką vyną.

Jeigu gersi tamsiai raudoną vyną, kurį ir patys gruzinai vartoja „vaistams“ (jų žodžiais), – bėdos neišvengsi. Tačiau šviesūs vynai, kurių spalvos spektras įvairuoja nuo balto, kone permatomo iki sodriai oranžinio bei rožinio, yra lengvi, maloniai atrišantys liežuvį ir gausiai vartojami kiekvieno susitikimo proga.

Snieguotas gražuolis Kazbekas

Kalnų apsuptame Kazbegi miestelyje vingiuoja siauros kaimietiškos gatvelės, nuklotos kasryt pragenamų karvių mėšlu. Čia vaikšto paprasti kaimo žmonės, nuoširdžiai besidalijantys savo kasdieniais vargais bei džiaugsmais, prieš akis stūkso amžinu sniegu padengta Kazbeko viršukalnė. Netoliese - XIV amžiaus Gergeti cerkvė ir vienuolynas.

Ankstyvas rytas, iš cerkvės sklinda vienuoliškas giedojimas – vyksta pamaldos. O aplink ūžauja žvarbus vėjas, ant plyno kalno košdamas viską kiaurai. Per kalnus greitai juda grėsmingi debesų šešėliai, kol nurims stichija ir galėsime saugiai leistis atgal į slėnį.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Legendinis NBA milžinas – apie du Sabonius, Valančiūno padėtį ir Ballų šeimos klaidą specialiai DELFI iš Londono (3)

Ką reiškia būti vidurio puolėju NBA lygoje? Atsakymas į šį klausimą per pastaruosius 20...

Perspėjimas stambiesiems – melavusiems teks atsisveikinti su žeme imsis ir miškų

Kilus skandalui dėl žemės ūkio paskirties žemės pirkimo nepaisant visų ribojimų paaiškėjo,...

Alma Adamkienė atsidūrė ligoninėje (107)

Prezidento Valdo Adamkaus žmona 90 m. Alma nuo penktadienio gydoma Vilniaus universiteto ligoninės...

Minėdama Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį, Vanagaitė Izraelyje prašys žydų atleidimo (372)

Rašytoja Rūta Vangaitė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį minės Izraelyje, kur pristatys...

Jasaičio sesuo Aistė – apie patiriamą psichologinį smurtą iš Oksanos Pikul: mūsų šeima su ja nebendrauja (180)

Vėlyvą sekmadienio rytą Jasaičių šeimoje kilęs konfliktas pasiekė žiniasklaidą – Simo...

Šiaurės Korėjos dainininkei – akibrokštas Seule (10)

Seule pirmadienį įvyko protesto akcija, susijusi su Šiaurės Korėjos muzikinio moterų kolektyvo...

Smurtu šeimoje kaltinamam Jasaičiui „Lietkabelis“ skyrė piniginę baudą (51)

Panevėžio „Lietkabelio“ klubo puolėjas Simas Jasaitis sekmadienį pateko į nemalonią...

Daugybė lietuvių daro klaidą, dėl kurios gali permokėti už būsto kreditą (57)

Daugiau nei pusė lietuvių, imančių būsto kreditą, tai daro pirmame pasitaikiusiame banke ir savo...

Dakaro atgarsiai: dvigubas lietuvių rekordas velniškai sunkiame maratone (32)

Dakaras baigėsi, prasideda Dakaras. Tai – Benedikto Vanago frazė, puikiai iliustruojanti...

Alvydas Unikauskas apie medaus stiprybes: nustebsite, kur dar jį galima panaudoti (3)

Medus slopina bakterijų ir grybelių veikimą bei veikia kaip antioksidantas, tai idealiai tinka...