Dabar šiuose rūmuose, kurie vadinami vienu iš Sankt Peterburgo architektūros šedevrų, dirba miesto vyriausybė ir administracija. Tačiau paprasti gyventojai gali pabuvoti patalpose, kuriose 1917 metais Vladimiras Leninas paskelbė Spalio revoliucijos ir sovietų valdžios pergalę, ir pamatyti kambarį, kuriame kelis mėnesius gyveno revoliucijos vadas su žmona Nadežda Krupskaja.

Italų architekto Giacomo Kvarengi suprojektuotas Smolnis ant Nevos kranto iškilo 1806-1808 metais. Klasikinio stiliaus rūmai buvo statomi kaip Gailestingųjų mergelių instituto patalpos. Tai buvo ne tik pirmoji Rusijoje moterų mokslo įstaiga – nieko panašaus neturėjo ir kitos Europos šalys. Daugiau kaip šimtą metų – iki XX amžiaus pradžios įvykių – šis institutas buvo laikomas viena iš prestižiškiausių Rusijos šiaurinės sostinės mokymo įstaigų.

Tačiau po 1917 metų vasario revoliucijos, kai buvo nuversta Pirmojo pasaulinio karo susilpninta caro valdžia, Smolnis tapo audringų istorinių įvykių, apėmusių Petrogradą (taip tuomet vadinosi miestas) ir Rusiją, arena. Tų metų rugpjūtį laikinoji vyriausybė pastate įkūrė Petrogrado tarybos vykdomąjį komitetą, o rudenį čia pradėjo veikti karinis revoliucinis komitetas. Smolnis virto socialistinės revoliucijos štabu.

Po Spalio revoliucijos pastate įsikūrė pirmoji sovietų vyriausybė ir dirbo čia iki 1918 metų kovo, kol sostinė buvo perkelta į Maskvą.

Antrojo pasaulinio karo metais Smolnis tapo blokadą išgyvenusio Leningrado (tai – dar vienas miesto pavadinimas) širdimi. Čia veikė miesto gynybos štabas, Leningrado fronto karo taryba.

Dabar pastate įsikūrusi Sankt Peterburgo vyriausybė ir administracija. Tiesa, pačiame Smolnyje dirba tik 1,5 tūkst., arba ketvirtadalis šių struktūrų darbuotojų, likusiųjų kabinetai įkurti kituose pastatuose.

Be to, čia nuo 1991 metų veikia Smolnio muziejus, kurio pagrindą sudaro dar 1927 metais sukurta memorialinė ekspozicija, laikoma vienu seniausių Rusijoje lenininiu muziejumi.

Ekskursija po Smolnio muziejų dažniausiai prasideda aktų salėje, beveik nepasikeitusioje nuo tų laikų, kai čia posėdžiavo Rusijos tarybų suvažiavimo dalyviai ir V. Leninas paskelbė Spalio revoliucijos pergalę. Iki tol šioje patalpoje vykdavo Gailestingųjų mergelių instituto pokyliai, šventiniai renginiai ir ceremonijos.

Smolnio lankytojai gali išgirsti pasakojimų apie pastato architektūrą, moterų mokslą Rusijoje, Leningrado blokadą ir V. Lenino gyvenimą. Tačiau daugumą labiausiai domina nedidelis kambarys, kuriame audringų 1917 metų įvykių dienomis buvo įsikūręs pats revoliucijos vadas.

Vienos iš instituto vadovių kambarys, kur kampe buvo įrengtas ir nedidelis muzikinis salonas, 1917 metais virto V. Lenino darbo kabinetu. Čia pat stovi sofa, pora fotelių ir staliukas, už neaukštos sienelės – dvi lovos, kuriose miegodavo sovietų vadas ir N. Krupskaja. Beje, geležinės lovos stovi ne greta, o prie priešingų sienų, tarp jų – naktinis staliukas. V. Leninas su žmona šioje patalpoje pragyveno lygiai keturis mėnesius – nuo 1917 metų lapkričio 10-osios iki 1918 metų kovo 10-osios.

Bene įdomiausia detalė mums – vienas iš šį kambarį saugojusių sargybinių buvo lietuvis Jurgaitis. Jo kolega buvo atvykęs iš Latvijos.

Iš viso muziejaus fonduose saugoma per 51 tūkst. eksponatų: sovietų valdžios dokumentų, Gailestingųjų mergelių instituto auklėtinių apdovanojimų, knygų, asmeninių daiktų, baldų, visų Sankt Peterburgo vadovų galeriją.

Už trumpą „kelionę“ į praeitį ir galimybę bent trumpam pasijusti istorinių įvykių dalyvių bei užmesti akį į dabartinės Sankt Peterburgo valdžios darbą tenka suploti nemažą pluoštą pinigų. Rusijos piliečiams bilietas į Smolnį kainuoja 250 rublių (maždaug 25 litus), užsieniečiams – 700 rublių (maždaug 70 litų).

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją