Prie jūros Klaipėdoje kalbinti žmonės teigė, jog tokiam orui apsirengė prastai, o ir vaikai bijo tokio vėjo, tad ilgai prie jūros neužsibuvo.
„Nuo smėlio slėpsiuosi su kapišonu, bet į kišenes vėjas smėlio vis tiek prineša“, - kalbėjo vienas vyras.
Kai kuriems toks stiprus pustymas panašėjo į smėlio audrą. Daugelis tikino, kad nieko panašaus į tokį smėlio šėlsmą nėra matę.
„Kažkaip reikia išsilaikyti ant kojų. O tos smėlio smiltys – visai malonu, kaip koks masažas“, - pasakojo kita moteris.
Kitas vyras pasakojo, kad vaikai atsisakė eiti prie jūros per tokį stiprų vėją.
Klaipėdos uosto tarnybos fiksavo, kad vėjas gūsiuose siekia iki 22 metrų per sekundę.
„Kadangi tas lietus pajūrį pasiekė vėliausiai, tai ryto valandomis, iki pietų tas gūsingas vėjas pradėjo pustyti smėlį, susidarė tokios kaip ir smėlio audros, bet jos nebuvo labai įspūdingos ar didelės“, - LNK pasakojo sinoptikė Ineta Daunoravičiūtė.
Bangos jūroje nebuvo labai aukštos, kilo iki pusketvirto metro.
Bet į audringą jūrą vis tiek nėrė kariai. Dauguma atėjusių į pajūrį iš emblemų suprato, kad tai Portugalai.
Melnragėje vyko portugalų rotacinių pajėgų pratybos, apie 100 portugalų karų treniravosi kaip išsilaipinti pakrante, bet tai darė tyliai – be pirotechnikos, ar imitacinių šaudmenų.
Gamtos šėlsmu klaipėdiečiai pamėgę gerėtis nuo šiaurinio bangolaužio Melnragėje, molai dar vadinami vartais į jūrą. Bet nuo penktadienio, liepos 15-osios laikinai nebus galima čia vaikščioti. Molas bus uždarytas iki spalio, Klaipėdos uoste vystant vadinamąjį amžiaus projektą – už kone 50 milijonų eurų rekonstruojant bangolaužius.
„Labai gaila, kad uždaro. Todėl ir skubam aplankyti“, - sakė viena moteris.
Pajūris antradienį irgi sulaukė lietaus, bet menko, kitur šalyje stipriai pylė, kelius skandino. Ignalinos rajone iškrito kone pusė mėnesio kritulių normos.
Gausų lietų lydintis stiprus vėjas spėjo ir žalos pridaryti – ant mašinų, pastatų, elektros laidų ir kelių versdamas medžius.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
Ūkininkai skundžiasi
Po liūties šios savaitės pradžioje vėl patvino gyventojų daržai ir ūkininkų laukai. Liūties vandens nespėja sugerti nei žemė, nei melioracijos šuliniai. Todėl ūkininkai negali privažiuoti į laukus pamatyti tikrų nuostolių. Žemės ūkio specialistai ragina žemdirbius, kad užmirkusius laukus fiksuotų ir turėtų įrodymus, kodėl neužaugino sutarto derliaus.
Panevėžio rajone Daukniūnų po gausaus lietaus vanduo stovi kaimo žmonių darže, viena moteris liūdėjo, jog dėl vandens nupuvo jurginai ir žydėjimo jau nesulauks.
„Tokie nuostoliai tai gal pirmi metai, kad taip apsemtų“, - sakė kaimo gyventoja Emilija.
Ji sakė, kad nei gėlių, nei daržovių prie namų neturės – viskas apsemta.
Anot daržo šeimininkės, vanduo po liūčių nei susigeria į žemę, nei subėga.
„Visi šulinėliai pilni“, - pasakojo ji.
Vieni pas kitus kaimo žmonės irgi plaukia. Panašumų yra ir ūkininkų laukuose, daug kur žemdirbiai net negali privažiuoti ir apžiūrėti nuostolių. Per vieną parą iškrito mėnesio kritulių norma.
Pasak ūkininko Juliaus, po ankstesnių liūčių jis atsėjo maždaug 60 hektarų kanapių, tačiau nespėjus visoms sudygti, vėl viskas prigėrė.
Juliaus ūkis – ekologinis. Vėl reaguoti į gamtos kataklizmus nėra kada – juk vidurvasaris.
Derlius apsemtas žemesnėse teritorijose, ypač ten, kur žemė sunkesnė. Esą ten, kur priesmėlis, tokios bėdos nėra.
Žemės ūkio specialistai ragina ūkininkus fotografuoti apsemtus savo laukus ir turėtų įrodymų, dėl ko negali įvykdyti įsipareigojimų.
Ypač po liūčių buvo išguldyta daug javų. Šiuo metu draudikai irgi skaičiuoja nuostolius – vėlavus pavasariui, maždaug 2 savaitėmis nusikėlė rugiapjūtė, pernai tokiu metu ji jau buvo prasidėjusi. Gal iki rugpjūčio spės pradžiūti javų laukai, kad kombainai galėtų įvažiuoti.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
