Tuo tarpu pabėgele iš miesto save vadinanti Ieva Šidlaitė ne tik glėbiais renka naudingas žoleles, kurias naudoja gydymui ar sveikatos stiprinimui, tačiau ir iš jų ruošia maistą.
Patarė, ką reikėtų turėti namų vaistinėlėje
„Miškuose šiuo metu galima prisirinkti čiobrelių, žemuogių, mėlynių, aviečių lapelių bei uogelių, kurias sudžiovinus gaunasi puiki vitamininga, kosulį bei karštį mažinanti ir vasara kvepianti arbata. Pievose dabar pats žydėjimas – gamtoje Joninės pasivėlino. Galima prisirinkti kraujažolių, dobilų, siauralapių gauromečių, jonažolių, rugiagėlių, dilgėlių, asiūklių ir gysločių, pradeda žydėti liepos ir vingiorykštės“, - pasakojo su žolelėmis dirbanti specialistė.
Pasak jos, norint pačiam susikurti vaistinėlę, reikia žinoti bent pagrindinius augalus ir netingėti išvykti toliau miestų bei kelių.
„Visada pravartu turėti čiobrelių, liepų žiedų, žemuogių lapelių, siauralapių gysločių nuo peršalimo ligų. Aviečių lapų ir uogienės bei pelkinių vingiorykščių žiedų nuo temperatūros. Ramunėlių, medetkų žiedų, jonažolių ir gysločių lapų bėrimams, tinimams, paraudimams ir kitiems odos negalavimams gydyti. Truputis raudonėlių, apynių spurgų ir valerijonų nervams nuraminti ir miegui gerinti irgi nepakenks. Dilgėlių lapų arbata tinka nuo vis gausėjančių alergijų bei stiprina imunitetą. O jei jau šiemet prisirinksite šių augalų, tai kitamet tikrai sužinosite ir prisirinksite daugiau“, - mokė I. Šidlaitė.
Atranda vis naujų valgomų augalų
„Dabar visur žydi raudonieji dobilai, ir žmonės stebisi, kai vaišinu jų arbata – ji ir skani, ir sveika, ir dar – labai gražiai atrodo užplikyta stiklo inde. O dobilų lapus bei žiedus galima dėti į salotas bei kepinius. Taip pat veltui pamiršome visus laukinius prieskonius, nereiktų jokių sudulkėjusių pirktinių mišinių, jei prisirinktume raudonėlių, čiobrelių, kraujažolių, kiečių, mėtų lapelių, kmynų bei dirvinių čiužučių sėklyčių“, - pabrėžė žolelių specialistė.
Tačiau ji priminė, kad vaistinių augalų negalima rinkti užterštose vietose – prie miestų, judrių kelių, šalia tręšiamų laukų, gamyklų bei fermų. Naudojant tokias žoleles galima ne pasigydyti, o apsinuodyti.
Žoleles galima net ir užšaldyti
Labai svarbu ir atižvelgti į oro sąlygas. Šlapių augalų rinkti negalima – jie blogai išdžiūna. Žiedus geriausia rinkti, kai nudžiūna rasa – iki pietų, o lapus, ūglius ir sėklas – visą dieną.
„Tačiau kai turime tokią lietingą vasarą kaip dabar, retai kada šiomis taisyklėmis vadovaujuosi. Tik pamatau, kad žolė kiek pažiūna ir einu į pievą“, - atviravo moteris.
Ji priminė, kad renkant vaistažoles reikia turėti aštrų peiliuką arba žirklutes augalams nupjauti. Taip pat negalima surinkti visų ten augančių vienos rūšies augalų. Geriausia – pusę nurinkti, o kitą pusę palikti nužydėti ir subrandinti sėklas. Jei planuojate rinkti pumpurus ar ūglius tiesiai nuo medžių, palikite esančius šakos gale, pumpurus rinkite tik iš šonų.
„Augalus geriausia susidėti į drobinį maišelį ar pintą krepšelį. Surinkę žoleles galite palaikyti jas kelias valandas ant saulės, kad apvystų ir visi (ar bent jau beveik visi) vabaliukai išbėgiotų. O tada reikia juos džiovinti sausoje, tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje, geriausia – palėpėje. Galima žoleles džiovinti paskleistas ant audeklo ar popieriaus arba surištas „pundeliais“ ir pakabintas palubėje – taip jos dar ir patalpas papuošia. O kai kuriuos augalus, pavyzdžiui, pienių žiedus, pienių, garšvų, dilgėlių lapus ar kitas prieskonines žoleles galite užšaldyti. Maistui skirtus laukinių augalų lapus dar galima užsisūdyti ar užsiraugti“, - kaip išsaugoti surinktus augalus pasakojo I. Šidlaitė.
Būna, kad ir apsipažįsta
Tiesa, ji pastebėjo, kad net ir jau kiek besidomintys augalais žmonės neretai apsipažįsta ir supainioja visai skirtingus augalus. Todėl moteris patarė visada reikia rinkti tik gerai žinomas žoleles, o jei nesate tikri – pasitikrinti žinynuose ar internete.
„Svarbu labai norėti, domėtis bei jausti malonumą iš to kas daroma. Ir neskubėti, suprasti, kad vienam augalui pažinti reikia ištisų metų – reikia žinoti kaip jis atrodo išdygęs, kur mėgsta augti, kaip žydi, kada subręsta sėklos bei kur slepiasi žiemą šaknys. Ir kam, kada, kuo jis naudingas, kaip jį valgyti ar juo gydytis. Augalų pažinimas – ilgas procesas, ne veltui žolininkėmis galėjo būti tik jau gerokai pagyvenusios moterys, sukaupusios didelę patirtį šiuose dalykuose“, - patikino I. Šildaitė ir sutiko pasidalyti keliais pamėgtais patiekalais, kurių sudėtyje yra žolelių.
Pienių pyragas
Tešla:
Stiklinė ruginių miltų
Pusė stiklinės kvietinių miltų
100g sviesto
1 kiaušinis
Vandens
Įdaras:
0.5 kg varškės
Stiklinė cukraus
1 kiaušinis ir 2 tryniai
Stiklinė pienių žiedų (tik geltonų, visos žalios dalys turi būti nupjautos, nes bus kartu)
Šaukštelis cinamono.
Eiga:
Iš tešlai skirtų produktų užminkyti trapią tešlą ir valandą palaikyti šaldytuve. Varškę ištrinti su kiaušiniais, cukrumi ir cinamonu, baigiant įmaišyti pienių žiedlapius.
Pienes geriau rinkti priešpiet, kol dar gražios, kvapnios ir neperžydėjusios. Tada reikės nupešioti arba nupjaustyti žiedlapius, kad į tešlą nepakliūtų žalių karčių dalių. Jeigu pyragą žadate kepti kitą dieną, tai nupešiotus žiedus dėkit į maišelį ir dėkite į šaldytuvą.
Tešlą iškočioti, įkloti į pyrago formą, ant viršaus supilti varškės įdarą. Kepti apie valandą 180 – 200 lapsnių tempertatūroje. Jeigu norit galit išplakti likusius baltymus ir likus 15 minučių iki kepimo pabaigos, sudėti ant pyrago, sumažinti temperatūrą iki 170 laipsnių ir kepti kol baltymai gražiai paruduos. Atvėsinti ir valgyti.
Raugintų daržovių ir žolelių pagardas
Rauginti galima bet kokias daržoves, pagardinti jas irgi galima įvairiai. Taip pat galima užsiraugti ir įvairias prieskonines žoleles: bazilikus, petražoles, krapus, įvairius žolelių mišinius. Sernovėje šeimininkės raugindavo laukinių barščių lapus, garšvas, dilgėles. Tokias raugintas žoleles galime šaldytuve išlaikyti ištisus metus – jos bus šviežios, tik įgavusios rūgštumo, papildomų vitaminų ir gerųjų bakterijų (kurias mes kartais perkame vaistinėse kapsulėmis). O naudoti irgi galima įvairiai – baigiant virti dedame į sriubas ir troškinius, į padažus, marinuodami mėsą ar žuvį, galų gale kaip paprastą salotų užpilą.
Šį daržovių ir žolelių mišinį galima valgyti kaip padažą ar pagardą prie mėsos, užsidėti ant duonos su sviestu, taip pat tinka į sriubas ir troškinius.
Reikės:
Pusė nedidelio kopūsto
Pora svogūnų
Česnako galvutė (t.y. daug česnako)
Čili pipiriuko (jei nemėgstate, galite ir nedėti)
Pora saujų įvairių smulkintų žolelių
1 litras apyšilčio virinto vandens ir šaukštas druskos
Eiga:
Viską susmulkiname virtuviniu kombainu arba smulkiai smulkiai supjaustome ir gerai išmaišome. Dedame į stiklainį arba molinį ar emaliuotą indą. Tada pasidarome sūrymą – į litrą drungno virinto vandens įmaišome šaukštą druskos ir jį užpilame ant daržovių ir žolelių mišinio. Jeigu raugiame plačiame inde, tai paslėgiame kokia lėkštute, o jei stiklainyje, tai tiesiog pridengiame servetėle ar dangteliu (bet neuždarome, nes gali šauti). Ir pastatome šiltesnėje vietoje, pavyzdžiui, virtuvėje ant darbastalio – tada įdomu stebėti kaip ir kada atsiranda rūgimas, t.y. atsiranda burbuliukai. Ir paliekame 3 – 7 dienoms. Kai paragavus bus skanu, vadinasi, galima indą uždaryti ir kišti į šaldytuvą.
Jeigu raugiate stiklainyje, tai kasdien patikrinkite, kad daržovės nebūtų iškilusios į paviršių, nes kai jos pradeda burbuliuoti, jos visada kyla, o stiklainyje turi likti bent 5 cm tuščias tarpas, kad mišinys neišliptų ant stalo. Pakilusias daržoves tiesiog vėl suspauskite su šaukštu, kad jos būtų padengtos sūrymu. Jei daržovės nebus po sūrymu – atsiras pelėsis ir viską teks išmesti.
