Praėjusią savaitę Lietuvos gyventojus stebino vis besikeičiantys orai: saulėtas dienas keitė perkūnija, netrūko gausių kritulių. Ar žinome, kaip tokių oro sąlygų metu apsaugoti save ir savo turtą?
Perkūnijos pavojus
Kiekvienas yra matęs dangų nušviečiantį blyksnį, girdėjęs garsų dundėjimą, jautęs smarkų vėją – visi šie gamtos reiškiniai priskiriami perkūnijai. Pastaroji – ne kas kitas kaip elektros iškrova. Lietuvoje kasmet būna 19-30 žaibais besispjaudančių dienų, dažniausiai birželio-liepos mėnesiais. Tačiau tokios dienos neretai tampa lemtingomis – mat perkūnija pridaro nemenkai žalos, sukelia sveikatos sutrikimus.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pateikia rekomendacijas, kaip reikėtų pasiruošti perkūnijai ir kaip elgtis, jei ši užklumpa netikėtai.
Danguje ėmus šėlti žaibams, rekomenduojama likti namuose, uždaryti visas angas: langus, duris, ventiliacines erdves. Nors tūnojimas namuose gali prailgti, telefono į rankas neimkite, besigrožėdami šviesos blyksniais nestovėkite prie lango, venkite būti netoli durų, laidų.
Tačiau perkūnija ne visuomet užklumpa pasiruošus: jei į jos spąstus pakliuvote lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, o jei esate vandens telkinyje, kuo greičiau skubėkite į krantą.
„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis pastebi, kad praėjusią savaitę žaibavimas pridarė įvairių nuostolių: sugadinta buitinė technika, elektronika, įvairios signalizacijos, vartų pakėlimo automatikos sistemos.
Pavojingas ir vėjas, ir jo nešiojami daiktai
Vėjas – daugiaveidis gamtos reiškinys: sykį būna malonus, vos kedenantis plaukus, o kitą – griaunantis medžius ir viską aplink save niokojantis. Pasak Renatos Baniulienės, Mykolo Romerio universiteto lektorės ir konsultantės, dėl stipraus vėjo dažniausiai nukenčia aplinka ir žmonių turtas. Vėjas gali apgriauti pastatus, nutraukti elektros perdavimo linijas, išversti miškų masyvus, dėl virstančių medžių, stulpų, kitų konstrukcijų sutrikdyti susisiekimą keliais, apgadinti automobilius.
Kaip apsisaugoti tiems, kurie su vėjo rūstybe susiduria lauke? „Reikia eiti į vidų ir slėptis tvirtuose pastatuose, artimiausių namų laiptinėse, ar bent pavėjinėje pastatų pusėje“, – teigia R. Baniulienė. Rekomenduojama vengti gatvių, kur gausu lengvai pajudinamų konstrukcijų – reklaminių skydų, rodyklių, kelio ženklų, šiukšlių konteinerių, nes nešami vėjo jie gali sužeisti. Būnat atviroje vietoje, vengti didelių medžių, elektros perdavimo linijų, statybviečių.
„Atsidūrus miške, slėptis tarp tankiai suaugusių vidutinio dydžio medžių. Atvirame lauke nuo labai stipraus vėjo patariama slėptis žemesnėje reljefo vietoje – gultis ant žemės ir kuo labiau prie jos prisispausti, rankomis užsidengti veidą, užsisegti drabužius ir prispausti juos prie kūno, kad vėjas neįsisuktų į juos lyg į burę“, – patikina specialistė.
Anot PAGD, siaučiant vėjui, turi būti sustabdyti krovos darbai, nedirbama su atvira ugnimi. Tie, kuriuos viesulas užklupo namuose, turėtų sandariai užsidaryti langus ir duris, stoglangius. Nepamirškite balkone esančių daiktų, kurie, jei menkai pritvirtinti, gali išskristi kartu su vėjo gūsiu. Atminkite – namuose saugiau nei lauke, todėl nepalikite savo būsto be svarbios priežasties.
„Dėl stipraus vėjo nuplėšiami stogai ar jų dalys, apgadinami pastato apdailos elementai, vėjas pakelia į orą ir nuneša gyventojų daiktus, pavyzdžiui, batutus, kurie trenkdamiesi į pastatą padaro jam žalos“, – sako A. Juodeikis.
Krušos nuostoliai – milijoniniai
„Ei, dangus griūva!“ – posakis, puikiai tinkantis apibūdinti krušai. Šis gamtos reiškinys pasižymi ledo gabalėlių, dažniausiai nedidelio skersmens, kritimu. „Krušos susidarymas susijęs su galingu atmosferos konvekcijos vystymusi ir priklauso nuo atmosferos nepastovumo laipsnio“, – teigia PAGD Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Naraškevičienė
„Jei kruša užklumpa važiuojant, reikėtų sustoti artimiausioje degalinėje ar po viaduku. Jei automobilis kieme ir jokios pastogės nėra, matant besiartinančią audrą galima ant stogo ir variklio gaubto uždėti šlapią audeklą. Jį reikia sušlapinti, nes dėl laiko stokos dažniausiai nėra galimybių jį pritvirtinti“, – sako PAGD Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė.
O ką daryti, jei ledėkai iš dangaus ima kristi netikėtai? R. Baniulienė rekomenduoja prisidengti galvą, kad ledukai nesužeistų, ir ieškoti pastogės. Jei nežaibuoja, pastoge gali tapti ir medis, tačiau dažnai kruša eina koja kojon su perkūnija – tokiu atveju po medžiu slėptis nerekomenduotina.
„Galvai pridengt naudokite rankinę, knygą ar prisidenkite rankomis. Jei neturite daiktų, galinčių apsaugoti nuo ledo gabaliukų, atsitūpkite, susigūžkite ir pralaukite – kruša ilgai netrunka“, – sako specialistė.
Šiais metais daugelyje Lietuvos rajonų jau krito gana stambi kruša, kuri apgadino stiklinius paviršius: stogines, šiltnamius, automobilius, kai kur suniokojo daržus. A. Juodeika apžvelgia praėjusios savaitės duomenis: „Savaitės pradžioje liūties su kruša metu gavome pranešimus iš 1295 klientų apie patirtą žalą, nuostoliams atlyginti prireiks beveik milijono – 985 tūkstančių eurų.“
Lietuvoje kruša būdinga dienos metui, naktį išgirsti ledo gabalėlius barbenant į palangę – retas atvejis. Daugiausia nuostolių patiria automobiliai, stoglangiai, žemės ūkio augalai ir lėktuvai.
„Iš viso vien tik per 2020-uosius metus dėl gamtos jėgų padarytos žalos nukentėjo daugiau nei 5000 klientų, jiems atlyginta daugiau nei 3 milijonai eurų. Pernai dėl gamtos reiškinių žalos per visus metus buvo registruoti 3560 įvykiai, šiemet šį skaičių jau viršijome ir dar metams neįpusėjus jau atlyginome rekordinį gamtos žalų nuostolį mūsų apsidraudusiems klientams“, – stebisi A. Juodeikis.
