Vandens „žydėjimas“ Baltijos jūroje vyksta intensyviai vystantis fitoplanktonui (mikroskopiniams dumbliams), dažniausiai šiltuoju metų laiku, o vystymąsi skatina padidėjusios maistmedžiagių (azoto, fosforo) koncentracijos vandenyje, kalba specialistai. Anot Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vyriausios specialistės Žydrūnės Lydeikaitės, besidaugindami mikroskopiniai dumbliai išnaudoją didelį vandenyje ištirpusio deguonies kiekį, perpildo vandenį gyvybinės veiklos produktais, todėl dumbliai pradeda pūti.
„Dėl to pablogėja vandens kokybė: vanduo įgauna nemalonų kvapą, pakinta jo klampumas, sumažėja skaidrumas, dėl deguonies stygiaus krenta žuvys. Vandens „žydimas“ jūroje yra viena opiausių ir sunkiai valdomų problemų ne tik ties Lietuvos krantais, bet ir visame Baltijos jūros regione”, – kalbėjo Ž. Lydeikaitė.
Jos teigimu, nepaisant bendrai į Baltijos jūrą mažėjančių maistmedžiagių apkrovų, apie 97 % jos ploto išlieka eutrofikuota ir „vandens žydėjimas“ tebėra kasmetinis reiškinys.
„Išskirti vieną ar kelias konkrečias vietas jūroje, kuriose vyksta intensyviausias mikroskopinių dumblių žydėjimas, negalima, šis procesas vyksta beveik visoje Baltijos jūroje. Dumbliai nebūna vienoje vietoje dėl jūros hidrodinaminių savybių: vyraujantys vakarų, pietvakarių vėjai, srovės, bangos dažniausiai „suneša“ dumblių mases į pakrantę, poilsiautojai liepos–rugpjūčio mėnesiais tai gali pastebėti. Vyksta ir atvirkščias procesas, keletą dienų pakrantėje susitelkusios dumblių masės srovių pagalba „išnešamos“ į atvirą jūrą”, – kalbėjo AAA Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė.
Ji priduria, kad šiuo metu Aplinkos apsaugos agentūra ir Gamtos tyrimų centras įgyvendina projektą „Fitoplanktono biomasės surinkimo Kuršių marių akvatorijoje galimybių studija, panaudojant plaukiojančias priemones ir surinktą biomasę šalinant bioreaktoriuose, pritaikant agrotechnologiniams poreikiams ar kitoms paskirtims“. Jo metu bus įvertinta, koks fitoplanktono biomasėje sukauptas azoto ir fosforo, taip pat organinės medžiagos kiekis gali būti surenkamas nesutrikdant mitybinių ryšių tarp dumblių ir jais mintančių organizmų (zooplanktono, žuvų), kiek tokiu būdu iš Kuršių marių būtų galima pašalinti melsvabakterių produkuojamų toksinų, koks galimas tolimesnis pašalintų dumblių naudojimas (pvz., biodujų gamybai bioreaktoriuose, kompostui, trąšoms), bus įvertintas šios priemonės efektyvumas.
„Taip pat vienas iš aplinkosauginių tikslų, siekiant geros Baltijos jūros aplinkos būklės – sumažinti biogeninių medžiagų patekimą į jūros aplinką. Todėl Aplinkos apsaugos agentūra, bendradarbiaudama su Klaipėdos universitetu, atlieka mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą vertinimą. Tyrimų rezultatai leis išvengti nepagrįstų spėliojimų apie galimą marių įtaką medžiagų ir energijos srautams joje ir eutrofikacijos požymiams Baltijos jūroje bei padės rengti priemones aplinkos būklės gerinimui Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje. Lietuvos jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau priekrantės vandens kokybę veikia Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė, nei jūros vandenyje”, – kalbėjo Ž. Lydeikaitė.
Ji pastebi, kad tam tikros mikroskopinių dumblių rūšys, pavyzdžiui melsvabakterės, intensyvaus vystymosi metu gali būti pavojingos dėl jose besigaminančių toksinų: „Toksiškų dumblių „žydėjimas“ gali sutrikdyti ne tik ekosistemos funkcionavimą, bet sukelti žmogaus sveikatos sutrikimus – žmogui nuo tokio vandens gali prasidėti odos ar akių alerginės reakcijos, uždegimas”.
Pavojingi mūsų sveikatai
Jūros dumblių neigiamą poveikį sveikatai pastebi ir gydytojai. Patekę ant odos, jie sukelia alerginį kontaktinį dermatitą – lokalų odos pažeidimą dėl tiesioginio kontakto su dirginančia medžiaga, teigia gydytojai. Pasak sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytojos Aušros Rudinskienės, alerginio kontaktinio dermatito simptomai – niežulys, deginimo jausmas, paraudimas, kartais pūslelinio bėrimo elementai ir rečiau patinimas.
„Šie simptomai gali prasidėti tik išlipus iš užteršto vandens arba po kelių valandų, sunkesnis pažeidimas būdingas, jei maudomasi ilgai ar dažnai. Maudantis „žydinčiame” vandenyje dumblių dalelės patenka po maudymosi drabužiais, ilgiau išlieka nepašalinti nuo kūno, todėl bėrimai dažni būtent šiose srityse. Be vietinės reakcijos galimi ir bendri simptomai, tokie kaip akių pažeidimas, veido patinimas, diskomfortas nosies ir burnos srityje, galvos skausmas ir nuovargis. Simptomai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių parų”, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Ji priduria, kad pastebėjus žydinčio vandens sankaupas nerekomenduojama tokiame vandenyje maudytis žmonėms, kurie serga įvairiomis uždegiminėmis odos ligomis, pvz. atopiniu dermatitu, žvyneline, raudonąją vilklige, kitomis dermatito formomis, taip pat kenčiantiems nuo pūslelinių infekcijų.
„Nerekomenduojama maudytis net ir sveikiems asmenims, ypač vaikams, nėščioms moterims. Vaikai dažniausiai pliuškenasi ilgiau, taip pat gali netyčia tokio vandens ir atsigerti. Užterštas vanduo gali sukelti skrandžio sudirginimą, viduriavimą, infekcines žarnyno ligas”, – kalbėjo A. Rudinskienė.
