Anot pranešimo žiniasklaidai, kelių šimtų tūkstančių lankytojų per metus sulaukiantis Šiaurės Lietuvoje įsikūręs turistinis objektas yra mėgstamas turistų iš visos Europos, o ypač daug jų sulaukia iš kaimyninės Latvijos. Būdamas netoli Latvijos sienos, greta Via Baltica, kuris yra tarsi arterija, jungianti Varšuvą su Talinu ir šalia rusų turistų pamėgtos Rundalės pilies – Pakruojo dvaras mato poreikį imtis šio apribojimo.
Nors Lietuva nuo karo pradžios priėmė principinį sprendimą neišduoti vizų Rusijos piliečiams, Pakruojo dvaras akcentuoja dar ir tai, kad prie apribojimų lankytis kultūros, turistiniuose objektuose galėtų prisidėti ir Lietuvos viešbučiai, restoranai, valstybinės ir privačios organizacijos, užverdamos rusų pilietybės keliautojams savo duris.
Pranešime žiniasklaidai Pakruojo dvaro atstovas Giedrius Klimkevičius teigė: „mes nenorime, kad rusai mėgautųsi mūsų sukurtomis vertybėmis, naudotųsi grožiu ir pažintų istoriją, kuri buvo praeityje ir kurią kasdien kuriame. <...>Kol jie mėgaujasi kelionėmis, poilsiu bei pramogomis Lietuvoje, tuo metu jų bendrapiliečiai sprogdina, žudo ir naikina ne tik Ukrainos žmones, tačiau ir tos šalies kultūros vertybes. Mums nereikia kruvinų rusų turistų pinigų“.
Šiame sprendime yra ir išimčių. Apsilankyti Pakruojo dvare galimybę ir toliau turės tie Rusijos piliečiai, kurie galės įrodyti, kad yra nukentėję nuo Putino rėžimo ir turi suteiktą teisę gyventi Europos sąjungoje.
Pakruojo dvaras – ne tik didžiausias Lietuvoje dvaro kompleksas, tačiau ir viena iš 18 patraukliausių kultūrinio turizmo vietovių Europoje, Lietuvos „Metų turizmo objektas 2018, 2019, 2021“, čia kasmet vyksta unikalūs gėlių ir šviesos festivaliai, yra atkuriamos XIX a. pr. – XX a. pr. dvaro gyvenimo patirtys bei akimirkos.
Tuo tarpu Lietuvos viešbučių ir restoranų verslo asociacijos (LVRVA) prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė, kad asociacijos lygmeniu toks sprendimas priimtas nebus, kadangi didelė dalis jos narių nemato tam poreikio. Plačiau skaitykite ČIA.
