aA
„Vandenynų taršos problemos didžiulės, o siūlomi sprendimo būdai – įvairiausios direktyvos, mąstymo keitimas. Bet kalbant apie tą masę problemų, kurios yra dabar, labai sunku rasti adekvačius sprendimus, kurie veiktų ilgą laiką ir pašalintų vandenynų užterštumą 100 proc.“, – sakė projekto „Po bangom“ bendraįkurėja, aplinkos mokslų magistrė ir nardytoja Rimantė Balsiūnaitė.
Vandenynas, tarša, plastikas / FOTO: Scanpix, Rimantė Balsiūnaitė
Vandenynas, tarša, plastikas / FOTO: Scanpix, Rimantė Balsiūnaitė
© DELFI montažas

Maždaug 97 procentai viso pasaulio vandens yra vandenynuose. Nepaisant milžiniško dydžio ir įtakos orui, temperatūrai, maistui, kurį vartoja įvairūs organizmai ir žmonės, vandenynai lieka apgaubti paslapties šydu. Daugiau nei 80 proc. jų teritorijos yra niekada netyrinėta ir net nematyta žmogaus. Daug didesnė dalis mėnulio ir Marso planetos paviršiaus yra sužymėta ir išstudijuota nei mūsų žemiškieji vandenynai.

Kita vertus, nepaisant visų iniciatyvų ir mokslinių tyrimų, nesiliauja vandenynų tarša. Anot Jungtinių Tautų Aplinkosaugos programos išvadų, nesiimant jokių priemonių šiukšlių vandenynuose apie 2040–uosius metus padaugės trigubai. Dabar vien plastiko kiekis vandenynuose siekia 75–199 mln. tonų. O didžiausią nerimą aplinkosaugininkams kelia mikroplastikas – mažesnio nei 5 mm diametro dalelės – ir cheminiai priedai, grasinantys sugriauti žmonių ir įvairių gyvūnų sveikatą bei ekosistemas.

Pašalinti taršos 100 proc. nebeįmanoma

„Vandenynai susiję su aplinka, tai tendencija yra tokia, kad ir jų užterštumas didėja. Apie vandenynų užterštumą kalbama seniai, atsiranda tyrimai, kurie nusako ne tik dabartinę situaciją, bet ir prognozuoja, kas gali vykti ateityje, – kalbėjo R. Balsiūnaitė.

Pasak jos, 2021 metais paskelbtoje šeštoje IPCC ataskaitoje elitiniai mokslininkai smulkiai aprašo, kokio masto yra vandenynų užterštumas.

„Vandenynai užteršti plastiku, cheminėmis ir maistinėmis medžiagomis, tokiomis kaip azotas ir fosforas. Pastarųjų kaip ir turėtų būti vandenyje, bet kai jo per daug, vyksta perteklinis žydėjimas, vandens telkiniuose stipriai sumažėja deguonies, gyviai nyksta, atsiranda negyvosios zonos, – pasakojo aplinkosaugininkė. – Dar viena problema – nuotekų vandenys. Lietuvoje buvo kilęs ne vienas skandalas dėl nuotekų, bet realiai tai vyksta visame pasaulyje. Pikčiausia, kad net ne viskas viešai žinoma. Taršos problemos didžiulės, o sprendimo būdai – įvairiausios direktyvos, mąstymo keitimas, bet kalbant apie tą masę problemų, kurios yra dabar, labai sunku rasti adekvačius sprendimus, kurie veiktų ilgą laiką ir pašalintų užterštumą 100 proc.“

Rimantė Balsiūnaitė
Rimantė Balsiūnaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Visos viltys, anot jos, siejamos su naujomis technologijomis ateityje, kurios galėtų sumažinti fosforo ir azoto kiekį jūroje. Tai bandoma daryti ir dabar, tačiau turimos priemonės yra per menkos ir didelės naudos neatneša.

„Prieš trejus metus bendradarbiaudami su Vokietijos ir Lenkijos mokslininkais įrenginėjome saleles Baltijos jūroje, kur buvo sodinami augalai, kurie kaip maisto medžiagą traukė į save azotą ir fosforą. Tokie projektai vyksta, bet jei norime inovatyviais būdais sumažinti užterštumą, tų salelių turi būti labai daug, nes kitaip naudos bus labai mažai“, – mintimis dalinosi R. Balsiūnaitė.

DELFI trumpai
Pasaulio vandenyno sąvoka yra apibūdinama kaip vientisa hidrosferos dalis, kuri dengia apie 71 proc. planetos paviršiaus ir apima 361 mln. kv. km plotą.
Pasaulyje iš viso yra penki vandenynai: Ramusis, Atlanto, Arkties, Indijos ir Pietų. Pastarasis dėl išskirtinės ekosistemos oficialiai kartografų pripažintas visiškai neseniai – 2021 metų birželio 8-ą dieną, kurią tuo pačiu minima ir Pasaulio vandenyno diena.
Vandenynas absorbuoja 4 kartus didesnį CO2 kiekį negu drėgnieji Amozonės atogrąžų miškai. Maži vandenynų augalai, mikroskopiniai dumbliai (fitoplanktonas) suteikia 50-85 proc. deguonies Žemės atmosferoje.
2015 metais ekspertai paskelbė 228 450 žinomų jūrų rūšių – nuo jūros dublių iki mėlynųjų banginių. Apskaičiuota, kad dar nuo 500 000 iki 2 mln. daugialąsčių jūrų organizmų yra nežinomi.
Žvejybos pramonė per dieną nužudo daugiau gyvūnų negu naftos išsiliejimas „The Deep Water Horizon“ per kelis mėnesius. Vandenyno tarša – viena didžiausių problemų šiuolaikiniame pasaulyje. Vandenynas yra teršiamas cheminėmis medžiagomis (trąšos) ir šiukšlėmis (plastikas, žvejybinė įranga).

Vietomis vaizdas baisus

Procesas, kai trąšos ar organinės medžiagos iš sausumos per nuotekas ir upes patenka į vandenynus bei sukelia maisto medžiagų perteklių vandenyje vadinamas eutrofikacija. Anot mokslininkės, tai viena didžiausių grėsmių vandenynui. Baltijos jūra dėl eutrofikacijos yra laikoma viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje.

„Tos organinės medžiagos skatina planktono dauginimąsi – vandens paviršiuje vyksta vadinamieji dumblių žydėjimai, jūra tarsi užsidengia žaliu pledu. Baisus vaizdas, tikrai nerekomenduoju ten nardyti. Tas procesas pavojingas, nes pasekmė – atsiranda negyvosios zonos. Kas vyksta? Paviršius nepraleidžia šviesos, tai reiškia, kad vandenyje sumažėja deguonies kiekis. Organizmai, kurie gali, pasišalina iš tos vietos, bet, pavyzdžiui, midijos, įvairios kriauklytės ir kiti gyviai žūsta. Deguonies nepriteklius paveikia ir pačią žuvį, jos reprodukcinius organus“, – pasakojo pašnekovė.

Baltijos jūros vandens žydėiimas / FOTO: climate.nasa.gov
Baltijos jūros vandens žydėiimas / FOTO: climate.nasa.gov
© DELFI montažas

Prie didžiausių jūrų ir vandenynų teršėjų priskiriamos tiek nelegalios nuotekos, tiek valymo sistemų neefektyvumas.

„Visame pasaulyje ir Europoje rasti tokias valymo sistemas, kurios 100 proc. išvalo vandenį nuo cheminio užterštumo, yra sudėtinga. Daugiausiai valymo sistemos pagauna pagrindines šiukšles, sunaikina kažkokius elementus, bet problema yra cheminės atliekos. Žmogus turi senų vaistų, nežino, kur juos dėti, išpila tualete, visa tai nukeliauja į šalinimo sistemą, neefektyviai išvalo ir viskas patenka į upes, jūrą, vandenyną. Ir tai tik vienas būdas, kaip farmacinės medžiagos patenka į vandenį. Kiti – per pramonines nuotekas, nuotekų valymo įrenginius, akvakultūrą, gyvulininkystę.“

Milžiniška problema yra ir plastikas. Ypač tas mikroplastikas, kuris nėra plika akimi matomas. Tai mikrodrožlės, kurios atsiranda yrant plastiko produktams. Jie vartojami vandenyno gyvūnijos, kuri vėliau galimai atsiduria ant žmogaus stalo. Taip užsisuka ratas. Jungtinių Tautų pranešime nurodama, kad 80 proc. vandenynų šiukšlių sudaro plastikas. Jis vandenyje labai sunkiai yra, galima rasti plaukiojančio plastiko, gaminto prieš 50 metų ir daugiau. Apibendrinant, didžiausi teršėjai yra plastikas, eutrofikacija ir nuotekos“, – sakė R. Balsiūnaitė.

Mikroplastiko paieška / FOTO: pobangom.lt
Mikroplastiko paieška / FOTO: pobangom.lt
© DELFI montažas

Ji pasidalino prisiminimais, kai pamatyti vaizdai po vandeniu tiesiog kėlė šiurpą.

„Gyvenau vietoje, kur buvo didelis užterštumas, ten reikėjo nardyti, imti visokius mėginius. Orientuodavausi pagal koralus, o į juos buvo prilindę labai daug plastiko. Negalėjau pašalinti to plastiko, nes traukdama trukdysiu koralo gyventojams – žuvytės jau buvo pasistatę namus aplink tuos plastiko maišelius.

Pamenu dar radome negyvą vėžlį, kuriam skrodimą atlikęs veterinaras viduje taip pat rado daug plastiko. Klasikinė istorija. Kalbant apie eutrofikaciją, teko imti mėginius iš Baltijos jūros šalia negyvosios zonos. Tai kai neriu, 10–20 cm matosi viskas lyg per žalią rūką, o paskui – nieko, visiškai tamsu. Taip neturėtų būti“, – pasakojo nardytoja.

Rimantė Balsiūnaitė
Rimantė Balsiūnaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

ES direktyvos geros, bet stringa

Prisidėti prie vandenynų taršos mažinimo arba švarinimo galime tiesioginiais ir netiesioginiais būdais.

„Kviečiu būti aktyviais piliečiais. Jei matomas kažkoks reiškinys – paplūdimyje smirdi, keista vandens spalva, nežinome, kas darosi su jūra – reikėtų skambinti aplinkos apsaugos specialistams. Man teko su jais bendrauti – tikrai pozityviai priima, dirba, jei duodame žinoti. Patarimas – būti aktyviems, stebėti, kas darosi aplinkui mus. Aišku, yra daugybė kitų aspektų – jei renkamės plastikinius produktus, stebėti, kad jie būtų perdirbami. Suprantu, kad jei žmogus nėra fiziškai susidūręs su baisiu užterštumo vaizdu, labai sunku daryti pokytį. Tai labai žmogiška. Vandenyno aktyvistai dažnai būna narai. Jie tą visą blogybę mato savo akimis. Aš pati esu nardytoja, tai vaizdai vandenyne, galiu pasakyti, gali šokiruoti“, – kalbėjo R. Balsiūnaitė.

Anot jos, projektas „Po bangom“ užsiima edukacija: „Kai žmogus žino, susipažįsta, jam ima rūpėti. Tai labai svarbu. Galiausiai kiekvienas galime padaryti labai praktišką dalyką – eidami į paplūdimį pasiimti šiukšlių maišelį ir surinkti pasitaikiusias šiukšles.“

Tinklas / FOTO: pobangom.lt
Tinklas / FOTO: pobangom.lt
© DELFI montažas

Aplinkosaugininkė atkreipė dėmesį, kad Baltijos jūra, kuri skalauja ir Lietuvos krantus, laikoma viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje.

„Tai gana uždara jūra. Ji nesidalina savo vandenimis su kitomis jūromis ar vandenynais, tai užterštumas neturi kur išsisklaidyti. Vis dėlto žvelgiu pozityviai – dirbau su mokslininkais Vokietijoje, o šie neabejojo, kad tikrai surasime būdą, kaip bent jau kažkiek sumažintume Baltijos jūros užterštumą. Tiesa, mano dėstytojas, profesorius situaciją vertina skeptiškai. Anot jo, dėl Baltijos jūros jau nieko negalime padaryti – švaros ten nesugrąžinsime. Situacija labai liūdna, bet reikia stengtis, dirbti ir judėti į priekį.

Išleistos Europos komisijos direktyvos, kad būtų sumažintas jūrų užterštumas. Dėmesys kreipiamas į visas šiukšles, plastiką, žvejojimo įrangą. Objektyviai kalbant Europos komisijoje norima kažką pakeisti, tačiau yra viena bėda su direktyvomis – jos turi būti pritaikytos šalyse narėse. Čia – problema, nes tos direktyvos stringa atskirų šalių lygmenyje. Europos komisijoje jaučiamas vidinis polėkis, noras kažką padaryti, bet yra daugybė niuansų. Tai – didžiulis politinis vienetas, šalys su skirtinga politika, kultūriniais įpročiai. Reikia daug talentingų ir veržlių žmonių, kad viskas pajudėtų. Tikiu, kad ateityje jų bus daugiau ir mes turėsime geresnę situaciją“, – nenusiminė R. Balsiūnaitė.

Rimantė Balsiūnaitė
Rimantė Balsiūnaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Nėra finansinės naudos – nepatrauklu

Kas realiai šiuo metu daroma? Anot mokslininkės, atsiranda atskirų iniciatyvų, kurios galėtų būti gražus pavyzdys. Vis dėlto tokiems projektams labiausiai trūksta finansavimo.

„Yra toks vienas Nyderlandų startuolis „The Ocean Cleanup“, kurio iniciatyva Ramiajame vandenyne renkamos didžiulės plastiko šiukšlės. Yra dar projektai, kur valymas vyksta per augalus. Tačiau visi jie nėra masiniai, – pasakojo ji. – Kita vertus, visos medžiagos, valymai irgi turi savo poveikį jei ne vandens kokybei tai gyvūnų elgsenai. „The Ocean Cleanup“ yra atlikęs daugybę tyrimų ir išdirbo technologiją, kad nekenktų vandenyno gyventojams, tačiau apskritai reikia atkreipti dėmesį į daugybę niuansų, prieš taikant tas priemones.

Iš vandenyno traukiamos plastikos šiukšlės
Iš vandenyno traukiamos plastikos šiukšlės
© Scanpix

Kitas dalykas – finansavimas. Jei aplinkos apsaugos technologija neduoda greitos grąžos, tokie projektai linkę strigti. Tad ne visi skuba skirti lėšas. Pavyzdžiui, jei turime penkerių metų projektą, kur neaišku, ar jis atneš finansinę naudą, jis veikiausiai taps nepatraukliu. Čia reikia įjungti politinį aspektą, gal strategiškai panaudoti struktūrinius ar kitus fondus.“

Pašnekovė pasakojo, kad Jungtinių Tautų studijoje teigiama, jog 2090 metais plastiko svoris gali atsverti žuvies svorį vandenyne.

„Kalbant apie negyvąsias zonas ir deguonies trūkumą, reikia prisiminti, kad vandenynai yra vienas didžiausių anglies dvideginio perdirbėjų. Mums reikia vandenyno, kad mūsų deguonis būtų kokybiškas. Tad ne vien miškai, bet ir vandenynai už švarų orą yra atsakingi. Dabar kalbama apie tai, kad oro kokybė po kažkiek laiko gali pasikeisti.

Kitas dalykas – ligos. Jei išleidžiamos nuotekos, kurių kiekis didelis, atsiranda bakterijos, galinčios pernešti vandenyje ligas. Taip vadinamas vandens žydėjimas gali sugadinti ir turizmo verslą. Kaip tik teko man pačiai daryti apklausą Vokietijos paplūdimiuose, kai juose ėmė žydėti vanduo, ten tikrai buvo daug nepatenkintų ir nusivylusių turistų.“

Vandens žydėjimas / FOTO: Rimantė Balsiūnaitė
Vandens žydėjimas / FOTO: Rimantė Balsiūnaitė
© DELFI montažas

Perdirba pamestus žvejybos tinklus

Viena iš labiausiai pasaulyje prie tvarumo ir aplinkosaugos prisidedanti elektros energijos įmonė „Schneider Electric“ kai kuriuos savo produktus gamina iš vandenynuose sugriebto plastiko.

Pavyzdžiui elektros lizdai, jungikliai ir rėmeliai gaminami iš poliamidinių žvejybos tinklų, kurie ištraukiami iš Indijos vandenyno ir Arabijos jūros. Palikta arba pamesta žvejybos įranga sudaro kone 10 proc. plastiko taršos vandenynuose. Kaip skelbia „Schneider Electric“, į elektros produkciją kasmet perdirbama 640 tūkst. tonų žvejybos tinklų.

Kalbant apie Lietuvą ir nuotekas daug dėmesio vandens švarai palaikyti skiria vandenį elektros gamybai naudojanti „Ignitis“ grupė. Kaip pasakojo ryšių su visuomene projektų vadovas Domas Jurevičius, siekdama užtikrinti, kad į gamtinę aplinką išleidžiamas vanduo atitiktų keliamus reikalavimus, kiekvieną mėnesį įmonė vykdo laboratorinius vandens tyrimus.

„Elektrėnų komplekse (EK) Elektrėnų tvenkinio vanduo yra naudojamas aušinti elektros gamybos įrenginius. Po aušinimo vanduo išteka atgal į Elektrėnų tvenkinį tokių pačių savybių, tik keletu laipsnių aukštesnės temperatūros nei įtekėjo į įrenginius. EK gamybinėje veikloje susidariusios nuotekos kartu su pagrindinėje teritorijoje surinktu lietaus vandeniu atitinka aplinkosaugines normas ir yra išleidžiamas į Strėvos upę.

EK lietaus arba paviršinės nuotekos nuo buvusio kuro ūkio teritorijos yra nukreipiamos į įmonės teritorijoje įrengtus vietinius gamybinių nuotekų valymo įrenginius, kuriuose nuotekos išvalomos ir išleidžiamos į gamtinę aplinką. Naftos produktų patekimo į gamtinę aplinką prevencijai yra įrengtos atviros naftos gaudyklės“, – pasakojo jis

Pasak jo, Kauno hidroelektrinės (KHE) ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHAE) veikla paviršiniam vandeniui poveikio nedaro.

„EK komunalinės, o KHE buitinės nuotekos be papildomo apdorojimo yra perduodamos į centralizuotus buitinių nuotekų tinklus tolimesniam valymui. KHE paviršinėms nuotekoms yra įrengtos naftos produktų gaudyklės“, – sakė D. Jurevičius.

Vandenynas / FOTO: Rimantė Balsiūnaitė
Vandenynas / FOTO: Rimantė Balsiūnaitė
© DELFI montažas

Didžiausios grėsmės vandenynui (pobangom.lt):

Perteklinė žvejyba, destruktyvūs žvejybos metodai, kertinių rūšių eksploatacija;

Vandens temperatūros kilimas, ledo dangos mažėjimas, vandens lygio kilimas, vandenyno rūgštėjimas;

Šiukšlės ir mikroplastikas, eutrofikacija, naftos išsiliejimai, garsinė tarša;

Urbanistinė pakrančių plėtra, neatsargus nardymas, jūros gyvūnų trikdymas, suvenyrai iš jūros organizmų.

Kaip galima prisidėti prie vandenyno apsaugos (pobangom.lt):

Mažink savo anglies pėdsaką. Valgyk mažiau mėsos, rinkis vietinę produkciją, rečiau naudokis automobiliu, rūšiuok bei rinkis tvaresnius drabužius.

Atsisakyk arba valgyk mažiau žuvies. Dažniau rinkis augalinę mitybą, o jei tikrai negali gyventi be žuvies – paskaityk lietuvių projekto nyksta žuvys gidą sąmoningam žuvies vartojimui.

Nemesk šiukšlių ten, kur joms ne vieta. Nepalik savo šiukšlių lauke, nemesk į klozetą drėgnų servetėlių, asmeninės higienos priemonių, dantų siūlo ir kt.

Venk vienkartinių gaminių. Jei jau teko įsigyti tokių gaminių, pagalvok, ar negalėtum jų panaudoti dar kartą. Jei jau tenka išmesti šiukšlę – būtinai rūšiuok, jei tai įmanoma.

Naudok aplinkai draugiškas valymo priemones. Ar žinojai, kad yra daugybė receptų, pagal kuriuos gali pasigaminti veiksmingus ir natūralius daugiafunkcinius valiklius iš acto ar sodos?

Nenaudok kosmetinių produktų su mikroplastikais. Renkantis kosmetikos priemones įsitikink, kad jų ingredientų sąraše nėra polietileno (polyethylene/PE), polipropileno (polypropylene/PP) ar akrilatų (acrylate).

Kelionių metu plaukiok ir nardyk atsakingai. Laikykis bent poros metrų atstumo nuo sutinkamų jūros gyvūnų ir niekada nesiek jų paliesti, o nardant – venk jautrių dugno buveinių išjudinimo plaukmenimis, rankomis ar netinkamai pakabinta įranga.

Rinkis ekskursijas, kurios nekenkia jūros gyvūnams. Pasidomėk, ar kompanija iš kurios ketini užsisakyti ekskursiją laikosi gyvūnų gerovę užtikrinančių taisyklių: draudžia gyvūnus liesti ar pernelyg artintis; nešeria jų; nelaiko jų uždarytų.

Nepirk suvenyrų, pagamintų iš jūros organizmų. Tegul koralai ir jūrų žvaigždės būna ten, kur turi būti, o tu, jei myli jūrą, rinkis kitokias suvenyrų alternatyvas.

Balsuok už politikus, kuriems rūpi. Visuomet balsuok, o prieš balsuodamas – pasidomėk, kurie politikai įtraukia aplinkosauginių problemų sprendimą į savo veiksmų programą.

Paremk organizacijas, saugančias vandenyną ir jo gyventojus. Jei gali sau tai leisti, atsisakyk puodelio kavos ar nuėjimo į kiną ir vietoje to paaukok šią sumą vandenyną gelbstinčiai organizacijai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
5.0000

Top naujienos

Naujausia apklausa nustebino ekspertus: lietuvių, kurie karą Ukrainoje mato kitaip, daugiau, nei atrodė (41)

13 iš 100 apklaustų lietuvių mano, kad Rusija nekalta dėl karo Ukrainoje, o parama šiai šaliai...

Karo ekspertai: rusai, praradę iniciatyvą, labai greitai tepa slides (3)

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertų teigimu,...

Dundulis: energetikams siūlau patiems pasigaminti dešrą ir duoną, pasistatyti parduotuves

„Neseniai turėjome kraštutinumą, kai turėjome daug pinigų, bet trūko butų, automobilių,...

Europos viduje gimsta rimtas ginčas – Lenkijos reikalavimas yra svarbių pokyčių ženklas (9)

Europos viduje gimsta rimtas ginčas – Lenkija įteikė Vokietijai notą. Ja reikalaujama, kad...

Žalimas kreipiasi į Generalinę prokuratūrą dėl Rusijos KT teisėjų

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas, buvęs Konstitucinio Teismo ( KT )...

M360 PremiumDovilė Jablonskaitė

„Manilla“ gerbėjus sukiršino „Pyst ir graži“ reklama: ekspertai sako, kad problema kita nei dviprasmiškas žodis (7)

„Iki -30% serumams. Pyst ir graži“, – taip skambančios SMS žinutės ar naujienlaiškio...

Karas Ukrainoje. Ukraina skelbia apie Luhansko srities deokupaciją, Rusijos planuose – „keršto smūgis“ Rusija pati išsidavė: parodė tikrąją situaciją fronte (4)

Ukrainos pajėgos dar labiau veržiasi link Rusijos okupuoto Chersono miesto, antradienį...

Seimui – nedviprasmiškas signalas iš Šveicarijos, kurio parlamentarai nenorėjo girdėti (9)

Jeigu laikinasis įstatymas dėl Lietuvos futbolo federacijos ( LFF ) tiesioginio valdymo būtų...

Gediminas Kirkilas. Feodalinės politikų pilys

Kuo aukštesnė tarptautinė įtampa dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje, kuo daugiau spręstinų...

„Barcelonos“ atleistas Oriola: po dviejų mėnesių paskambinęs Jasikevičius paklausė, ar pykstu

„Barcelonos“ komandą treniruojančio Šarūno Jasikevičiaus adresu per keletą paskutinių...