Jau du mėnesius ši lietuvių pora gyvena Bulgarijoje, Slaviany kaime. Nors daug kam tai galėtų atrodyti tikrų tikriausia egzotika, apie 160 km nuo Bulgarijos sostinės Sofijos esančiame kaime jie – dvylikta namą turinti lietuvių šeima.

Išvažiavo tik dėl blogo oro

„Kai esi 30-ies, galvoji, kad pakeisi pasaulį. Kai tau – 40, pradedi suprasti, kad pasaulio nepakeisi ir imi prisitaikyti. Tuomet pradedi svarstyti, kurioje vietoje norėtum tą daryti“, – sprendimą išvykti iš Lietuvos aiškino Dainius.

Šiuo metu jis su žmona ir dviem vaikais glaudžiasi sename vienos rusės name, tačiau Bulgarijoje jie jau spėjo įsigyti ir nuosavą būstą. Tiesa, ten dar vyksta remonto darbai.

„Apie dvejus metus galvojome, kad reikėtų kažkur išvažiuoti. Iš tiesų, dėl labai paprastos priežasties – norėjome nors šiek tiek daugiau saulės. Gyvenome prie jūros – esame klaipėdiečiai, bet tas užsitęsęs ruduo, o paskui ir žiema džiaugsmo nekėlė. Dirbau įtemptu grafiku, todėl bent savaitgalį norėjosi kažkur išvažiuoti, išeiti, o praktiškai nieko negali planuoti. Todėl pradėjome svarstyti, ieškoti informacijos internete“, – pasakojo Dainius.

Slaviany kaimas

Planavo gyventi Ispanijoje, tačiau atsidūrė Palangoje, o galiausiai – Bulgarijoje

Pastebėjus, kad emigruoti dėl oro – gana neįprasta priežastis, Aurelija pridūrė, kad erzindavo vien pasiruošimas į lauką išeiti su dviem mažais vaikais. Aprengti juos esą užtrukdavo net pora valandų.

„Finansiškai mes gerai gyvenome. Jokių problemų dėl to nebuvo. Manau, kas emigruoja dėl pinigų, visą laiką ir ieškos tik pinigų, o mes ieškojome visai kito. Norėjome būti gamtoje, džiaugtis vaisiais ir daržovėmis, turėti galimybę pamatyti gražias vietas“, – pasakojo Dainius.

Iš pradžių šeimos planuose buvo Ispanija, tačiau šiai idėjai neišdegus jie nusprendė persikelti bent į Palangą, o galiausiai, kaip žinia, atsidūrė Bulgarijoje.

„Palangoje situacija dėl oro ne gerėjo, o prastėjo. Pastebėjau straipsnį apie Slaviany gyvenančius Berenius, perskaičiau ir parašiau jiems. Sulaukiau labai nuoširdžių, realistiškų atsakymų, palaikymo“, – taip paprastai Dainiaus planuose atsidūrė Bulgarija.

Slaviany kaimas

Namą su sklypu galima įsigyti vos už 3 tūkst. eurų

Be to, atgimė ir seni prisiminimai – dar būdamas studentu, bene prieš dvidešimt metų, jis buvo viešėjęs Bulgarijoje darbo reikalais.

„Klimatas man buvo pažįstamas, be to, „Wikipedia“ pasiskaitai ir sužinai. Todėl kalbantis su lietuviais mane labiausiai domino ne tokie dalykai, o buitis, su kuria susiduriame kiekvieną dieną. Kaip vyrui – koks būstas, kur galėsime gyventi su šeima. Namai čia – 1974-1975 metų statybos, apie 80 kvadratinių metrų, dviaukščiai, priskiriama maždaug nuo 15 iki 25 arų žemės. Daugelyje kiemų yra įkurti plotai gyvuliams laikyti, lauko virtuvės“, – gyvenimo sąlygas nupasakojo jis.

Dainiaus teigimu, namą su sklypu Slaviany kaime galima nusipirkti ir už 3 tūkst. eurų. Tiesa, dėl kiekvieno patobulinimo kaina didėja ir gali išaugti iki maždaug 20 tūkst. eurų. Kaime iš viso yra apie 500 namų.

Slaviany kaimas

Pakerėjo panorama

Kadangi Dainius dirbo statybų srityje, jie įsigijo namą, kuriam būtinas remontas. Šeima tikisi darbus baigti per kelis mėnesius.

„Sienos – visiškai molinės, molinė nedegta plyta sumūryta su žaliu moliu, akmeninis pamatas. Laiptai – betoniniai. Namas statytas maždaug aštuoniasdešimtaisiais“, – vedžiodamas po būsimus namus pasakojo lietuvis.

Jų nusižiūrėtas namas – taip pat maždaug 80 kvadratinių metrų, dviejų aukštų su keliais kambariais, balkonu. Kieme jau želia daržas, nuo seno auga riešutmedžiai, stovi ūkinis pastatas. Prie namo jie ketina įrengti terasą, iš kurios atsivers pasakiški Balkanų kalnų vaizdai.

„Kas pakerėjo, tai panorama“, – pripažino Dainius.

Slaviany kaimas

Stebisi aplinkinių draugiškumu

„Mus čia labai draugiškai priėmė – kiek lietuviai padeda vienas kitam! Jau Lietuvoje teko susidurti su daug malonių žmonių, bet čia – kažkas tokio“, – pasakojo Aurelija.

Panašu, itin draugiškai naujakurius čia priima ir patys bulgarai. Mūsų pokalbio metu į duris pasibeldė senyvo amžiaus vietinė, kuri kažką greitakalbe berdama bulgariškai į rankas įdavė ką tik nuo medžių nuskintų trešnių saują.

„Vaikams čia – taip pat rojus, čia juos labai myli. Bulgarai – labai draugiški, ypač vyresnio amžiaus. Vyro gimtadienis buvo prieš porą dienų, eilė sveikintojų stovėjo. Praktiškai visus jau pažįstame – mus kviečia į svečius, šventes“, – pasakojo Aurelija.

Lietuvių teigimu, dauguma gyventojų kaime – senyvo amžiaus. Darbingo amžiaus asmenys paprastai dirba už 7 kilometrų esančiame Lovičo miestelyje, į kurį važiuoja ir viešasis transportas. Tiesa, ir Slaviany kaime yra net 3 parduotuvės, vaikų darželis, puikiai čia auga vaisiai ir daržovės, kai kurie gyventojai augina gyvulius.

Slaviany kaimas

Papasakojo apie kainas

„Viskas, kas bulgariška, čia pigiau. Be to, didesnė maisto įvairovė. Esame vegetarai, todėl tai mums itin svarbu. Vaisiai ir daržovės čia ne tik pigesni, bet ir natūralūs. Pomidoras kvepia pomidoru, braškės – braškėmis. Tu gali namą sugriuvusį pamatyti, bet daržai bus išpuoselėti“, – ėmė pasakoti lietuviai.

Jų teigimu, kainos negąsdina net vietinėse kaimelio parduotuvėse, o Loviče yra ir didesnių prekybos centrų. Pavyzdžiui, „T Market“, kuris priklauso „Maxima grupės“ tinklui.

„Alyvuogių aliejų neseniai pirkome, litro kaina – 1,7 euro. Pieno dar negėrėme, bet yra atitikmuo mūsų rūgpieniui, kurio pusė litro kainuoja 30 euro centų. Jis pakankamai riebus, nėra jokių priedų, labai skanus, kokybė puiki“, – kalbėjo Dainius.

Jis itin gyrė ir kavą iš kavos aparatų, kurie stovi tiesiog gatvėse. Be to, lietuviai nesiskundžia ir medicininių paslaugų kainomis. Tarkime, Bulgarijoje, o ne Lietuvoje jie tvarkosi dantis.

Slaviany kaimas

Įvardijo neįprastus dalykus

Paklausti apie tai, kas Bulgarijoje nustebino, lietuviai minėjo, kad čia labai gajos tradicijos – savaip švenčiamos ir Velykos (tarkime, šiemet lietuvių dukrai bulgarai nešė žalius kiaušinius), ir minimos religinės dienos. Beje, itin daug reikšmės suteikiama ir žmogaus laidotuvėms, jo atminimui.

„Kaime yra bažnyčia, bet ji buvo atidaryta tik per Velykas, kunigas yra „atvykstantis“. Tačiau vakar suskambo varpai (nors jie neskambėjo net per šventes), važinėjo automobilis su kryžiumi. Darome prielaidą, kad mirė žmogus“, – kalbėjo Dainius.

Beje, ant dažno namo galima pamatyti ir A4 formato plakatus, puoštus gėlių ornamentais, kuriuose – žmogaus nuotrauka ir trumpas jo gyvenimo aprašymas.

„Name, kurį nusipirkome, žmonės mirė prieš 70 metų, bet jų plakatai, nuotraukos dar kabo. Čia labai gerbiamas mirusio atminimas. Be to, tai gali net nereikšti, kad žmogus mirė namuose – gal ligoninėje, gal tame name net negyveno, bet jį atsimena draugai, giminės“, – tikino Aurelija.

Keista jai buvo ir tai, kad Bulgarijoje – daug palaidų šunų. Nors dauguma jų ramiai vartosi gatvėse, yra tokių, kurie laksto gaujomis.

„Tačiau čia šunų labai nemyli, moko net vaikus akmenis į juos mėtyti. Todėl sakoma, kad jei pamatai šunų gaują, pritūpk. Jie sustos, nes bus pasiruošę būti užmėtyti“, – kalbėjo ji.

Šunis augina ir patys bulgarai – dažniausiai jie atlieka sargų funkciją, tačiau yra ir ugdomi medžioti, ieškoti triufelių. Tiesa, kadangi gyvena skurdžiai, lietuvių teigimu, augintinius jie šeria paprasčiausiu batonu.

Slaviany kaimas

Kuriasi lietuviai

Dainius su Aurelija aprodė ir kitų lietuvių namus. Kai kurie jų gyventojai – pensininkai, kiti dirba užsienyje, treti – dar Lietuvoje, tad namą čia įsigijo kaip vasarnamį arba būstą ateičiai.

„Jei tikėtume, ką lietuviai pasakoja, šiame kaime vasario mėnesį dar žolė žalia buvo, paskui atšalo, iškrito sniegas. Jis išsilaikė kažkur pusantro mėnesio. Namai čia šildomi malkomis ir elektra, bet viskas orientuota į vasarą“, – pripažino Dainius.

Lietuvių bendruomenė čia bendrauja itin glaudžiai, kartu jie planuoja minėti ir Jonines.

Slaviany kaimas

Įžvelgia perspektyvų

„Vienas čia gyvenantis žmogus man pasakė, o aš galiu tik patvirtinti jo nuomonę – Bulgarija yra kaip Lietuva prieš 15-20 metų. Tada Lietuvoje buvo visi keliai atviri, tas pats dabar – ir su Bulgarija. Čia dar tiek daug yra nepadaryta, nesutvarkyta, neįsisavinta, kad tu gali rinktis bet ką. Jei esu sumanus, verslus, nebijai rizikuoti, gali daryti“, – paklaustas, kuo žada užsiimti Bulgarijoje, kalbėjo Dainius.

Kol kas grįžti į Lietuvą jie neplanuoja, po truputį jau mokosi ir kalbėti bulgariškai.

Kūrėsi vienas po kito

Pirmieji lietuviai, įsikūrę Slaviany kaime, yra 76-erių Adolfas Berenis su žmona Nijole. Namą čia jie įsigijo dar 2008 m.

„Vieni gyvenome čia gal šešerius metus, po to aplankė mūsų sūnų draugas Laurynas. Jis sugrįžo pirkti namų jau su broliu. Po to jau iš seniau pažįstamas nuo Tauro kalno, žmonos bendramokslė ir jos sūnus – mūsų sūnaus klasės draugas, mano buvę bendradarbiai iš Jaunimo teatro laikų. Specialiai nieko nekviečiame, neagituojame, bet visiems padedame“, – kaip pradėjo daugėti lietuvių Slaviany kaime, DELFI yra pasakojęs A. Berenis.

Lietuvis teigė, kad kol kas gyvena per dvi vietas – Lietuvoje ir Bulgarijoje: „Kai išseks jėgos ir reikės artimųjų pagalbos, gyvensime tik Lietuvoje“.

Pasak A. Berenio, šiuo metu dviejų aukštų mūrinis, bet nesuremontuotas ir neįrengtas namas pagal lietuvių standartus, šiame kaime kainuoja apie 5-10 tūkst. eurų.

„Tiek Lietuvoje, tiek Bulgarijoje nekilnojamojo turto kaina – labai sąlyginė sąvoka: priklauso nuo vietos, metų, konjunktūros rinkose. Mes namą Bulgarijoje pirkome, kai buvo kainų pikas. Dviejų aukštų, visiškai suremontuotas, su visais patogumais, įskaitant vietinį centrinį šildymą, 10 arų sklypu su sodu ir vynuogynu. Tai mums kainavo kaip vidutinis vieno kambario butas Vilniuje“, – DELFI yra pasakojęs pašnekovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (543)