Trisdešimt metų padavėju dirbęs vyras – apie užsieniečių šykštumą ir stebėtiną Lietuvos politikų elgesį restoranuose

Jaučiama didelė padavėjų kaita ir profesionalų trūkumas

Su portalu „Delfi“ savo patirtimi sutiko pasidalinti ilgametę patirtį ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje turintis padavėjas Jonas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.). Pašnekovas pripažįsta, kad Lietuvoje nėra lengva uždirbti antrą ar trečią atlyginimą iš arbatpinigių. „Padavėju dirbu jau apie trisdešimt metų, iš kurių dvidešimt dvejus metus praleidau užsienyje. Lietuvoje, skirtingai nei užsienyje, į padavėjo profesiją nėra žiūrima rimtai. Tai rodo ir padavėjų algos, kurios įprastai yra minimalios. Restoranų savininkai yra linkę galvoti, kad padavėjas uždirba daug arbatpinigių, todėl jiems moka minimalias algas. Manau, kad dėl šios priežasties ir turime didelę padavėjų kaitą“, – svarsto pašnekovas.

Kita problema, padavėjo nuomone, yra ne tik sezoninių, bet ir profesionalių padavėjų trūkumas. „Lietuvoje, skirtingai nei užsienyje, į padavėjus nėra žiūrima rimtai, nes šis darbas yra laikomas sezoniniu. Lietuvoje dažniausiai įsidarbina jaunuoliai, kurie nėra motyvuoti ir visiškai nesiorientuoja šioje srityje. Jei žmogus tuo nesidomi, tokiu atveju net negali jo išmokinti dirbti. Tuo tarpu Amerikoje yra kitokia situacija. Ten nėra amžiaus cenzo, dažnai padavėjais dirba ir vyresnio amžiaus žmonės“, – pasakoja pašnekovas.

Tuo tarpu restoranų grupės „Amber Food“ direktorius Gediminas Balnis sako, kad pagrinde padavėjais dirba jauni žmonės, kurie nėra pastovūs. Dėl šios priežasties vyrauja didelė padavėjų kaita. Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad sezoninių padavėjų trūkumas labiausiai jaučiamas tol, kol nesibaigė mokslo metai. „Lietuvoje nėra tvirtų aptarnavimo sektoriaus tradicijų; tokie darbai nelaikomi prestižiniais ir žmonės dažnai mato juos kaip laikinus. O jaunimas nėra pastovus. Vis daugiau jaunų žmonių išvyksta į užsienį. Vis daugiau norinčių dirbti iš namų. Vis daugiau norinčių turėti savo verslą ar bent jau užimti vadovaujančias pareigas, – įsitikinęs G. Balnis, – Į darbo rinką įsiliejus studentams ir mokiniams, situacija tampa geresnė, tačiau tai pastovi mūsų industrijos problema“.

© DELFI / Karolina Pansevič

Padavėjas turi suvokti, kad jis nėra kliento vergas

Vis dėlto, pasak „Delfi“ kalbinto padavėjo, ne kiekvienas žmogus gali dirbti šį darbą. „Visų pirma, svarbu suprasti, kad padavėjas dirba su žmonėmis, todėl jis privalo išlikti mandagus su klientais. Tačiau svarbu parodyti, kad jis nėra vergas. Esu pastebėjęs, kad kai kurie padavėjai to nesugeba parodyti. Be to, tai ne individualus, o komandinis darbas. Esu įsitikinęs, kad padavėjai, gebantys dirbti komandoje, gali pasiekti tikrai puikius rezultatus“, – patirtimi dalijasi padavėjas.

Pašnekovo teigimu, padavėjas privalo turėti stiprų charakterį ir būti dėmesingas: „Pasitaiko atvejų, kuomet klientai išeina iš restorano nesusimokėję. Vienu atveju taip nutinka, nes žmonės pamiršta. Bet pasitaiko ir piktybinių situacijų. Taigi padavėjas turi būti labai atidus detalėms. Be to, aptarnaujant svarbų vaidmenį atlieka padavėjo kūno kalba, kurią svečiai labai greitai pastebi (pavyzdžiui, kada padavėjas yra susinervinęs ir pan.)“.

Arbatpinigių atžvilgiu lietuviai dosnesni nei užsieniečiai

Padavėjo teigimu, šiuo metu lietuviai, o ne užsieniečiai, yra geriausi klientai. Būtent lietuviai yra dosniausi kalbant apie arbatpinigius. „Jeigu matau, kad į restoraną atvyko lietuvių šeima, kuri draugiškai elgiasi su savo vaikais, aš iš karto pradedu su tokiais žmonėmis dirbti. Tuo tarpu užsieniečiai, regis, galvoja, kad svetimoje šalyje neverta išlaidauti, nes čia ir taip brangu. Galiu tvirtai sakyti, kad lietuviai yra dosnesni klientai nei užsieniečiai. Žinoma, prieš kokius 20 metų situacija kardinaliai skyrėsi. Lietuvių požiūris pasikeitė – jie tikrai tapo mandagesni ir dosnesni padavėjų atžvilgiu“, – pasakoja pašnekovas.

Tiesa, padavėjas pripažįsta, kad pelningiausia yra aptarnauti poras ar šeimas su vaikais. „Jeigu yra didesnė šventė, pavyzdžiui, gimtadienis, žmonės nėra linkę palikti daug arbatpinigių padavėjams. Žmonėms atrodo, kad jie jau ir taip nemažai pinigų išleido šventei, – pasakoja pašnekovas, – Neretai tenka aptarnauti svarbius asmenis, pavyzdžiui, politinius veikėjus. Natūraliai tikimasi, kad bus palikta nemažai arbatpinigių. Deja, tenka pasakyti, kad dažniausiai galutinis rezultatas nuvilia. Svarbūs žmonės galvoja, kad padavėjas jiems dar turėtų sumokėti pinigų vien už tai, kad aptarnavo tokį svarbų asmenį. Vos keli politiniai veikėjai nuoširdžiai supranta, kad padavėjas turi gauti arbatpinigius“.

Tuo tarpu, G. Balnio teigimu, arbatpinigiai priklauso nuo padavėjo komunikacinių sugebėjimų ir profesionalumo. „Dauguma restoranuose valgančių lietuvių yra išprusę ir daug keliavę žmonės, kurie užsienyje įprato palikti padavėjui arbatpinigius. Todėl, nors įmonė niekaip neapskaito šių pajamų, mūsų patirtis sako, kad patyręs pardavėjas gali lengvai pasidvigubinti savo atlyginimą. Be to, jam nereikia laukti mėnesio pradžios. Šiandien gavo, šiandien gali ir išleisti“, – svarsto restoranų grupės „Amber Food“ direktorius.

Kokia restorano aplinka – tokie ir klientai

Pasak G. Balnio, restorano aplinką netgi galima palyginti su knygos viršeliu. „Restorano aplinka, interjeras – tai kaip knygos viršelis. Klientas tik vėliau galės įvertinti maistą, jaukumą ar aptarnavimo kokybę. Pirmiausia jis turi užeiti. O tam jis turi „įsimylėti“ restoraną akimis ir suteikti jam šansą klientui patikti“, – neabejoja restoranų grupės „Amber Food“ direktorius.

G. Balniui antrina ir portalo „Delfi“ kalbintas padavėjas, kurio teigimu, restorano aplinka nulemia tai, kokie klientai jame apsilankys. „Įėjus į restoraną, dažniausiai atkreipiame dėmesį į tai, ką savininkas sau leidžia – t. y. baldus, lėkštės, taures ir pan. Jei pastebime, kad yra naudojamos pigios taurės, lėkštė galbūt kažkur įskilusi, tačiau savininkas nemato būtinybės to keisti, tai yra blogas signalas. Tokie dalykai pritraukia atitinkamą kontingentą klientų, kurie nevertina padavėjų ir nėra linkę palikti arbatpinigių“, – dalijasi padavėjas.

„Kita vertus, dažnai savininkai įkuria puikius restoranus, bet nevertina padavėjų darbo – t. y. nenori mokėti didelių algų. Neretai vyrauja įsitikinimas, kad geriau mokėti šefui, kuris gamina įmantrius patiekalus, didelį atlyginimą, nei padavėjui. Vis dėlto turime suprasti, kad padavėjas atlieka svarbų vaidmenį, kadangi būtent jis pristato patiekalą klientui“, – pasakoja padavėjas.