aA
Ekstremalūs orų pokyčiai, kai vienus kraštus skandina potvyniai, o kitus kepina nebūdingas atogrąžų karštis, pamažu tampa kasdienybe.
© S.Paltanavičiaus nuotr.

Apie tai, kur link suka gamta ir ko iš jos galima tikėtis artimiausiu metu, klausėme Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vyresniosios klimatologės Viktorijos MAČIULYTĖS.

– Praėjusi vasara Lietuvoje buvo labai šlapia, ši – atvirkščiai, sausa ir karšta. Europa „dega“, Sibire ir net Arktyje fiksuojamos neįprastai aukštos temperatūros. Kokie pokyčiai vyksta?

– Klimato kaita lemia, kad labai didėja klimato ekstremalumas. Pernai tikrai turėjome labai šlapius metus: iškrito labai daug kritulių ir patirti didžiuliai nuostoliai. O šių metų šiltojo sezono pradžioje ir pirmąją vasaros pusę buvo ekstremaliai sausa. Tokie dveji visiški skirtingi metai seka vieni kitus. Klimato kaita pasireiškia tuo, kad dažnėja ekstremalių orų. Būna daugiau įvairių lietingų ir sausų laikotarpių, yra ir kitų ekstremalių reiškinių – stipresni vėjai, škvalai, audros.

Bendrai viso pasaulio globali temperatūra kyla, tačiau klimato kaita nėra vien oro temperatūros kilimas. Kartu būna ir daugybė kitų pasekmių. Jos skirtinguose regionuose labai skirtingos. Vieni regionai šiltėja – ten daugėja sausrų, mažėja kritulių kiekis, darosi labiau aridinis klimatas (klimatas, kuriame nepakanka drėgmės augalų vegetacijai). Pas mus per metus didėja vidutinis kritulių kiekis, tačiau jų pasiskirstymas yra kitoks.

Per trumpesnį laiką iškrenta daugiau kritulių. Po to būna sausesnis laikotarpis ir vėl per trumpą laiką iškrenta didesnis kritulių kiekis. Taigi per sezoną kritulių kiekis pasiskirsto nehomogeniškai. Bet kiekviename regione klimato kaitos poveikis yra skirtingas.

– Ar galima sakyti, kad pastaraisiais metais klimato kaitos nulemti pokyčiai intensyvėja? Koks tas intensyvumas?

– Labai sunku pasakyti imant tik kelerius metus. Patikimiausius duomenis Lietuvoje turime daugiau nei pusę amžiaus ir pagal tai daromos išvados. Pastebima, kad maždaug nuo dešimto praėjusio šimtmečio dešimtmečio tie pokyčiai intensyvesni. Kritulių kiekio ir temperatūros kaita yra šiek tiek didesnė. Tai siejama su žmogaus veikla. Praėjusio tūkstantmečio pabaigoje žmogaus veikla dar labiau intensyvėjo, ir su klimato kaita tai susiję.

– O ar įmanoma tuos reiškinius bent pristabdyti? Nors galbūt tai klausimas ne klimatologui, bet kitų sričių specialistams.

– Ir klimatologui, gal ir sociologams. Yra sudaromos ateities projekcijos, kaip mūsų klimatas galėtų atrodyti po dešimties, dvidešimties, penkiasdešimties ar aštuoniasdešimties metų. Šios projekcijos, kurių yra keli variantai, labai priklauso nuo to, kaip vystysis visa socioekonominė aplinka. Kaip vystysis visas pasaulis, kokios bus mūsų technologijos.

Galbūt po kelerių metų turėsime tokias technologijas, kad mums beveik nereikės naudoti iškastinio kuro – naudosime daugiausia atsinaujinančius šaltinius. Todėl anglies dvideginio emisija į aplinką bus absoliučiai minimali. Kartu ir poveikis būsimam klimatui bus visiškai kitoks. Jeigu mes nepereisime prie atsinaujinančių išteklių, tada turėsime vis dar augantį anglies dvideginio išmetimą į aplinką ir su tuo susijusias pasekmes: spartesnį klimato šiltėjimą, daugiau įvairių uraganų, reiškinių, klimato ekstremalėjimą ir pokyčius visame pasaulyje.

Vis dėlto galima mažinti klimato kaitos poveikį. Pavyzdžiui, naudoti jau minėtus atsinaujinančius šaltinius. Galbūt žmonės turėtų teikti pirmenybę visuomeniniam transportui arba važinėti ekologiškais automobiliais, rūšiuoti atliekas ir panašiai. Tokiu būdu prisidėtų prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo. Yra ir dar vienas aspektas: labai svarbu nepamiršti, kad reikia prisitaikyti prie klimato kaitos.

Jeigu Lietuvoje toks besikeičiantis klimatas, kad žiemos švelnėja, pasitaiko labai ekstremalių lietingų, sausringų periodų, pavyzdžiui, žemės ūkyje, reikėtų auginti labiau atsparias tokioms orų permainoms kultūras.

Verslas irgi turi prisitaikyti. Tarkime, jei dėl klimato kaitos trumpėja žiemos, mažėja sniego danga, kartu netenkame žiemos rekreacijos laiko. Dėl to išauga išlaidos, tarkime, dirbtinio sniego gamybai. Yra labai daug tokių dalykų ir mums reikia prisiderinti. Dėl klimato kaitos sąnaudos Lietuvoje auga. Dėl įvairių karščio bangų didėja išlaidos vėdinimui vasarą, tačiau, antra vertus, gali sumažėti šildymo sąnaudos žiemą.

– Neretai juokaujama, kad Lietuvoje netrukus galėsime auginti bananus. Kiek tiesos galėtų būti tokiuose teiginiuose?

– Labai abejoju! Nebent tai būtų kažkokia labai specifinė bananų rūšis, kuriai užtektų tiek tiesioginių saulės spindulių, kiek jų pas mus būna. Nelabai išmanau bananų auginimo ypatumų, bet pietuose augantiems vaisiams labai svarbi ne tik oro temperatūra – ten ir šiltasis sezonas trunka ilgiau.

Sunku pasakyti, ar šiltasis sezonas pas mus bus pakankamai ilgas. Vis tiek vienokį arba kitokį žiemos periodą bet kokiu atveju turėsime. Dar vienas dalykas yra saulės spindėjimo intensyvumas ir saulės spindėjimo trukmė. Pavasario ir rudens laikotarpiais jo gali neužtekti, nebent būtų auginamos kažkokios modifikuotos egzotiškų vaisių rūšys, –tai būtų prisitaikymas prie klimato kaitos.

– Kokių šiemet ekstremalių ar neįprastų gamtos reiškinių užfiksuota Lietuvoje?

– Šiemet gal labiausiai neįprastas buvo sausasis periodas šiltojo sezono pradžioje. Gegužė buvo ypač sausa ir labai karšta. Tai buvo pati šilčiausia gegužė nuo 1961 metų pagal vidutinę temperatūrą. Šiemet sumuštas paskutinio pavasario mėnesio oro temperatūros rekordas – Druskininkuose užfiksuotas 32,7 laipsnių karštis. Birželis taip pat buvo labai šiltas – apie 1–2,5 laipsnio šiltesnis negu įprastai mūsų klimato zonoje. Ir liepa buvo šiltesnė, tačiau gavome šiek tiek daugiau kritulių.

Sausringasis periodas, kuris išsivystė per gegužę ir birželį, liepą atsitraukė. Baltijos jūra šiemet 4 laipsniais šiltesnė nei įprastai. Netgi Šiaurėje – prie Švedijos, Suomijos krantų – jos temperatūra siekė 24–25 laipsnius. Tai labai neįprasta ir kai kuriuose šaltiniuose lyginama su Viduržemio jūros temperatūra. Šių metų vasara Europoje yra labai įvairi ir įdomi. Skandinavijoje buvo mušami oro temperatūros rekordai. Ten ši vasara buvo šilčiausia nuo pat stebėjimų pradžios. Nežinau, kokia pasiekta maksimali temperatūra, bet tikrai buvo 30 ir daugiau laipsnių. O pernai skandinavai, kaip ir mes, gavo labai daug kritulių. Kaip viskas apsivertė šiemet!

– Kiek tai atsiliepia žmonių sveikatai?

– Labai priklauso nuo to, kokio ekstremalumo tie pokyčiai. Jeigu jie vyksta palengva, temperatūra šiek tiek krenta per kelias dienas, viskas gana normalu – žmogaus kūnas tiesiog prisitaiko. Tačiau jei per vieną parą įvyksta staigus temperatūros šuolis nuo 33 laipsnių dieną iki 15 naktį, poveikis yra. Dažnai orų poveikis siejamas su įvairia atmosferos frontų veikla.

Jeigu ateina kritulių frontas arba audros frontas, žmonės, ypač jautresni ar turintys kokių nors sveikatos sutrikimų, labiau jaučia besikeičiantį orą. Visiškai sveiki asmenys, o jeigu jie dar ir jaunesnio amžiaus, jaučia šiek tiek silpnesnį orų poveikį. Karščiui labai jautrūs žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis. Šalčiui jie taip pat jautresni. Taip pat vyresni žmonės orų pokyčiams yra šiek tiek jautresni. Orų poveikis labiau pasireiškia per oro temperatūrą ir santykinį oro drėgnumą, nes jis turi įtakos jutiminei temperatūrai, taigi ir mūsų fizinei savijautai.

– Su kuo susiję tokie reiškiniai, kaip, pavyzdžiui, praėjusį antradienį gana įspūdingai besiskyrusi oro temperatūra atskiruose šalies regionuose?

– Antradienį 6 valandą ryto, kai būna žemiausia temperatūra, pajūryje buvo 15 –17 šilumos, Vilniuje – 13, Varėnoje, Lazdijuose – 11 laipsnių, Panevėžyje – 14. Yra beveik 6 laipsnių amplitudė. Šiemet pajūryje temperatūra aukštesnė nei įprastai vien dėl įšilusios jūros. Kai jūros vanduo įšilęs iki 25 laipsnių, vėsinančio jūros poveikio nelieka – tiesiog šiek tiek per šilta. Dėl to susidaro ir tokie teritoriniai skirtumai. Vakaruose yra šilčiau, o rytiniuose regionuose ryte temperatūra nukrenta. Antradienį 11 valandą rytiniuose rajonuose temperatūra buvo jau aukštesnė nei pajūryje. 11 valandą Vilniuje, Utenoje, Panevėžyje buvo apie 20 laipsnių šilumos, šalies vakaruose – 17–18 laipsnių.

Temperatūra rytiniuose rajonuose jau kilo. Lietuvos rytinė dalis išsiskiria ir tuo, kad čia labiau kontinentinis klimatas, o pajūryje – jūrinis. Jūros poveikis labiau išlygina temperatūros skirtumus. Jie nėra tokie ekstremalūs kaip rytinėje šalies dalyje, kai žiemos šaltesnės negu vakaruose, tačiau vasarą temperatūra pakyla aukščiau negu pajūryje.

– Vasara persirito į antrąją pusę. Ko dar galima tikėtis vasaros pabaigoje ir rugsėjį?

– Keliems mėnesiams būtų labai sunku prognozuoti, tik numatoma, kad kelias artimiausias savaites vidutinė oro temperatūra bus aukštesnė negu norma. Didelio atvėsimo neturėtume sulaukti dar bent mėnesį. Kaip jau įprasta pas mus, ir kritulių bus, bet jų kiekis gali pasiskirstyti labai nevienodai. Didelis kritulių kiekis gali iškristi per vieną parą, vėliau sekti kelių parų ar savaitės nelietingi periodai.

Kaip minėjau, sunku numatyti prieš mėnesį, bet kritulių turėsime, ir vis dar tęsis šilta poilsiautojus labai lepinanti vasara. Įdomūs faktai 2017-aisiais rugpjūčio pradžioje Pirėnų pusiasalyje, Pietų Prancūzijoje, Italijoje, Balkanuose ir Bulgarijoje buvo fiksuojamos karščio bangos, kai oro temperatūra pakildavo aukščiau negu 40 laipsnių, o Ispanijoje buvo sumuštas šios šalies temperatūros rekordas – 47 laipsniai. Aukščiausia oro temperatūra Europoje užfiksuota 1977 metais Atėnuose, Graikijoje, – 48 laipsniai. Tikėtasi, kad šiemet rugpjūčio 4 dieną šis rekordas gali būti pagerintas, tačiau oras tebuvo įšilęs iki 45 laipsnių. Lietuvoje šiemet nei birželį, nei liepą mėnesio temperatūros rekordai pagerinti nebuvo. Tačiau nuo liepos vidurio vidutinė paros temperatūra nenukrito žemiau kaip 20 laipsnių, o kai kuriomis naktimis vietomis siekė net 20–23 laipsnius.

Tokios naktys, kai minimali oro temperatūra Lietuvoje nenukrenta iki mažiau kaip 20 laipsnių, vadinamos tropinėmis naktimis. Šiemet pirmoji rugpjūčio savaitė buvo vidutiniškai 4 laipsniais šiltesnė nei daugiametis vidurkis. Praėjusiais metais šis laikotarpis buvo vos 0,3 laipsnio aukščiau normos. Paskutinį kartą tokie karščiai kaip šią vasarą Lietuvoje buvo 2015 metų rugpjūčio 3–12 dienomis, kai bent keturiose meteorologijos stotyse termometrai rodė ne mažiau kaip 30 laipsnių. Tų pačių metų rugpjūčio 8 dieną Birštone išmatuotas absoliutus rugpjūčio rekordas – 37,4 laipsnio. Paskutiniai treji metai pasaulyje karščiausi nuo meteorologinių stebėjimų pradžios 1850-aisiais. Pirmoje vietoje 2015 metai, antroje – 2016-ieji, 2017 metai – trečioje.

Skaitykite daugiau: www.naujienos.lt.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Savaitgalio oras patiks ne visiems: graži bus tik viena diena (9)

Orai Lietuvoje bent jau pirmąją rudens savaitę dar tikrai neprivers susigūžti, priešingai –...

Pasodino daržą pačiame miesto centre: džiaugiasi pirmuoju derliumi (8)

Sodininkystė ir daržininkystė lietuviams ypač mėgstami užsiėmimai, dažniausiai tradicinėse...

Turime kuo didžiuotis: vaizdai nuo Lietuvos apžvalgos bokštų užburia savo grožiu (47)

Technologijų amžiuje vis dažniau atsigręžiame į gamtą, laisvomis valandomis skubame ištrūkti...

Palangos verslininkai dar tikisi uždirbti: šiuo metu kurorte karaliauja vasarą specialiai jį aplenkusieji (27)

Nors šiemet vasara ilgai lepino karštais orais, o pamėgusieji užsienio kurortų kaitrą galėjo ja...

Lietuvos padangėje – nemalonumai: orai nudžiugins vienintelę savaitės dieną (39)

Kai anksti ryte pėdinant į darbą jau norisi apsivilkti striukę, o dienos metu jaukiau jaučiamės...

Top naujienos

Pirmasis kardinolas iš Lietuvos: vos 27 metų sulaukęs įtakingo LDK eretiko sūnus (18)

Katalikiška Lietuva skaičiuoja jau daugiau nei 630 metų istoriją. Iki šiol vieną...

Paskelbtos „iPhone Xs“ kainos lietuviams: nepakaks net dviejų vidutinių atlyginimų (98)

„Telia“ šiandien pradeda naujųjų „Apple“ flagmanų „ iPhone Xs “ ir „ iPhone Xs Max...

Orai: karštis neatslūgs (9)

Aukšta šiluma dar laikysis ir penktadienį, tik nuo šeštadienio į Lietuvą ateis tikrai...

Buvęs Estijos premjeras: apie savo šalį, kaip ir apie šeimą, blogai nekalbame (87)

Estiją krečia vienas didžiausių Europos istorijoje pinigų plovimo skandalų. Kaip galėjo Putino...

Sostinėje atsidarė restoranas, kuris įkandamas ne kiekvienam: šampanas čia kainuoja net 1490 eurų (460)

Vilniuje duris atvėrė naujas restoranas „Nineteen18”, kurio pavadinimas skirtas paminėti...

Skandalingas žvaigždės dūris „Vilkams“ į nugarą – šansas Valančiūnui tapti NBA čempionu? (35)

Didžiausias Minesotos „Timberwolves“ klubo sirgalių košmaras tapo realybe. Prieš kiek daugiau...

Gydytoja: mitas, kad yra žmonių, kurie negali numesti svorio (58)

Gyvename keistų paradoksų laikais: kone visi užsikrėtę svorio metimo virusu, bet medikai...

Airijoje tautietės emigrantės nužudymu įtariamas vyras – lietuvis (43)

Ketvirtadienio rytą Dandolko apygardos teisme pasirodė žmogus, kaltinamas Ingridos Maciokaitės...

Sunkią traumą patyręs „Žalgirio“ talentas susitarė su universitetu, kurio garbę gynė Sabonis (3)

Kauno „Žalgirio“ komandos talentas Martynas Arlauskas žengs Domanto Sabonio pėdomis. JAV...

Popiežius kreipėsi į Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmones: norėčiau visus apkabinti (184)

Iki Šventojo Tėvo vizito likus porai dienų, popiežius Pranciškus vaizdo įraše kreipėsi į...