aA
Žaidimai dažnai traktuojami kaip žalingi ar pavojingi dėl to, kad žaidėjai kartais į juos pernelyg įsitraukia, praranda laiko nuovoką, pamiršta savo kasdienes atsakomybes. Tokį patį poveikį gali sukelti ir gera knyga ar TV serialas, tačiau žaidimai pasiūlo papildomą įsitraukimo elementą – asmenišką dalyvavimą, tikslų siekimą, konkurenciją, bendradarbiavimą, pergalės skonį ir visą eilę kitų emocijų. Kaip tokį įsitraukimą išnaudoti teigiamiems tikslams ir pagal kokius kriterijus atskirti pavojingus žaidimus, aiškina šios industrijos specialistai, rašoma pranešime spaudai.
Vaikas ir kompiuteris
Vaikas ir kompiuteris
© Vida Press

Ugdo skirtingus gebėjimus

Žaidimų kritikas, LŽKA valdybos narys, aktyvistas, propaguojantis gerąją game'ingo kultūrą Lietuvoje Artūras Rumiancevas įsitikinęs, kad kompiuteriniai žaidimai gali turėti ugdomąjį poveikį, net jei yra sukurti išskirtinai pramogai.

„Dauguma žaidimų padeda lavinti pastabumą, ugdyti problemų sprendimą, mokslinio metodo taikymą. Viena priežasčių, kodėl kompiuteriniai žaidimai pradėti taikyti tiek ugdant jaunus žmones, tiek profesionalus, yra būtent ši — didesnis įsitraukimas skatina labiau gilintis į mokslo objektą, sprendžia rutinos ir motyvacijos problemas, padeda sekti asmeninį progresą, taip pat ugdomieji žaidimai – viena puikiausių formų pateikti praktines užduotis“, – privalumus vardija A. Rumiancevas.

Jam antrina ir vienas pirmųjų Lietuvos žaidimų kultūros turinio kūrėjų, projekto „Tesla Gigafactory LT“ įgyvendintojas Darius Kniūkšta: „Tikiu, kad ateityje švietimas ir žaidimai bus labai glaudžiai susiję. Yra įvairiausių žaidimų, kurie lavina skirtingas sritis. Pavyzdžiui „Minecraft“ – trimatės erdvės suvokimą, kūrybiškumą. „League of Legends“ – komandinį žaidimą, sprendimų priėmimą ir reakciją. „Kerbal Space Program“ – fizikinio pasaulio ir raketų mokslą. Tad žaidimų, kurie reikalauja kūrybiškumo ar ugdo tam tikrus gebėjimus, pasiūla yra tikrai plati.“

Talento šioje srityje tėvai nesureikšmina

Prisiekęs žaidimų gerbėjas ir e. sporto žinovas, „Telia Lietuva“ pardavimų vadovas Žilvinas Pūkas sako įžvelgiantis didelę problemą, paplitusią tarp Lietuvos šeimų – pasak pašnekovo, į kompiuterinius žaidimus dėmesio yra kreipiama per mažai.

„Pavyzdžiui, jei vaikas žais krepšinį ir treneris pasakys, kad jis – gabus, tikėtina, kad jau per pirmą mėnesį tėvai parūpins jam brangią avalynę. O jei vaikas gabus internetinių žaidimų srityje ir tėvų paprašys, pavyzdžiui, naujos brangios klaviatūros ar monitoriaus, daugeliu atvejų jis sulauks neigiamo atsakymo. Vien dėl to, kad patys tėvai nesidomi šia vaiko veikla, jos nesupranta ir iškart traktuoja kaip neigiamą dalyką, į kurį investuoti neverta, nes tai – laiko švaistymas“, – įžvalgomis dalijasi Ž. Pūkas.

Anot pašnekovo, elektroniniai žaidimai ir e. sportas dažnu atveju yra labai svarbi veikla vaiko gyvenime. Žinoma, ir šioje srityje svarbu jausti saiką, ir tai turėtų padėti reguliuoti tėvai. Pasak Ž. Pūko, jei tėvai to nedaro, negalima kaltinti žaidimų, kad šie kenkia vaikui – pirmiausia reikia pergalvoti, ko patys tėvai nepadarė, kad padėtų vaikui sureguliuoti dienotvarkę.

Įtraukia pergalingos emocijos

Anot A. Rumiancevo, žaidimai mus lengvai įtraukia todėl, kad įdėdami sąlyginai nedaug pastangų, galime pasiekti labai aukštų rezultatų ar užsiimti neįprastomis veiklomis: keliauti erdve ir laiku, laimėti karus, būti civilizacijų valdovai ar net dievai, kurti, piešti, muzikuoti — daryti viską, ko geidžia širdis.

„Iš tiesų žaidimai nėra taip jau labai nutolę nuo realybės, nes mūsų emocijos ir išgyvenimai laimėjus sudėtingas varžybas ar įveikus aukšto lygio iššūkį yra tokios pat tikros, mes gauname tą patį dopamino antplūdį – galbūt mažesnėmis dozėmis, bet ir dėdami mažiau pastangų.

Be to, internetu žaidžiami daugelio žaidėjų žaidimai turi papildomą socialinį sluoksnį, ten, kaip ir gyvenime, mezgasi naujos draugystės, žaidėjai atranda savęs vertus priešininkus. Dalis žaidimų turi gyvus pokalbių kanalus, tad nemažai paauglių juos žaidžia labiau dėl bendravimo, o ne paties žaismo. Šį fenomeną sulyginčiau su dar prieš dešimtmetį paauglių mėgta veikla – saulėgrąžų spjaudymu kieme ant suoliuko“, – šypsosi žaidimų kritikas.

Pašnekovas priduria, kad žaidimų kokybė yra labai subjektyvus kriterijus, tačiau yra žaidimų, kurių patartina vengti. A. Rumiancevas rekomenduoja susilaikyti nuo žaidimų, kurie siekia „įdarbinti“ žaidėją. Dažnu atveju tai – išmaniesiems įrenginiams skirti „casual“ žanro žaidimai, kurie gana agresyviai braunasi į žmogaus dienotvarkę, naudodami įvairius psichologinius triukus ir ragindami prisijungti kelissyk per dieną, kad žaidėjas susirinktų visas „nemokamas dovanas“. Jei žaidimas primeta dienos ritmą, jis yra vengtinas, nepriklausomai nuo to, koks kokybiškas jis gali atrodyti.

Priklausomybės priežasčių reikia ieškoti ne žaidimuose

D. Kniūkšta įsitikinęs, kad kompiuteriniai žaidimai lengvai įtraukia dėl suteikiamos labai pigios ir kokybiškos pramogos – su tuo sunku konkuruoti. O išmatuoti, daugiau naudos ar žalos žaidimai teikia žaidžiančiajam, galima įvertinus laiką, praleistą prie kompiuterio, daromas pertraukas ir psichologinį prisirišimą – jeigu pramogos pradeda kenkti visai kitai veiklai arba sveikatai, jos tampa žalingos.

„Tad svarbiausias dalykas – ryšys su aplinkiniais. Rūpindamiesi santykiais šeimoje ir su artimaisiais, ieškodami socialinės veiklos, pajusime saiką žaidimams, tai nebus vienintelis įdomus dalykas mūsų gyvenime. O kartais reikia keisti ir požiūrį į žaidimus. Dažniausiai taip būna su e. sportu: jeigu jau žaidžiama daug, galbūt verta mėginti pasiekti aukštumų? Su tuo gali ateiti ir sveikas režimas“, – svarsto D. Kniūkšta.

A. Rumiancevas pabrėžia, kad kalbant apie tikrą ar menamą žaidimų žalą, visada svarbu atminti, jog probleminis žaidėjas pasirinko virtualybę vietoj realybės, ir ieškoti priežasčių reikia būtent čia.

„Jei taip nutiko, visų pirma reikėtų ne interneto laidus karpyti, o kalbėtis su tokiu žmogumi. Žaidimai būtent dėl savo gebėjimo įtraukti yra viena populiaresnių eskapizmo formų, tačiau jei žmogus turi norą pabėgti nuo realybės ar jį supančios aplinkos, jis tą planą įgyvendins, nepriklausomai nuo to, leisite jam žaisti, ar ne. Tad jei žaidimai objektyviai tampa kliūtimi ilsėtis ir atlikti savo pareigas, visų pirma reikėtų pasistengti suprasti, kodėl ir nuo ko tas žmogus bėga, o tada jam padėti spręsti problemas realybėje“, – tikina žaidimų kritikas.

Apie žaidimų teikiamas naudas ir slypinčius pavojus bus kalbama ir rugsėjo 6-7 dienomis diskusijų festivalyje „Būtent!“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
4.1667

„Apsaugok mane” – į mokyklas grįžtantys moksleiviai visą rugsėjį bus apdrausti

Po nuotolinio mokymosi pavasarį, moksleiviai grįžta į mokyklas. Kartu su šiuo grįžimu į...

Sinoptikai papasakojo, kokia laukia rudens pradžia (9)

Rugpjūčio 31-os naktį bus debesuota, daugelyje rajonų numatomas lietus, Pietų ir Rytų Lietuvoje...

Gražiausios prabėgusios vasaros akimirkos: vaizdai tiesiog užburia (27)

Laikrodžio rodyklės nenumaldomai juda vasaros pabaigos link. Šilčiausias metų laikas netrukus...

Ruduo kalendoriaus nepažįsta – paskutinės rugpjūčio dienos bus vėsios ir lietingos (7)

Šiandien apniukusį dangų šalyje lems priartėjusi šiltojo atmosferos fronto dalis. Šiek tiek...

Gamtos ženklus stebinti dzūkė Janina jau žino, koks koks bus ruduo: laukia didžiulis netikėtumas (175)

Gamtos ženklus stebinti marcinkoniškė Janina Janušauskienė sako, kad ruduo šiemet bus toks,...

Top naujienos

Socialdemokratai jau ruošiasi naujo lyderio rinkimams – iššūkį Paluckui gali mesti Olekas (311)

Lietuvos socialdemokratų partija ( LSDP ) pradeda ruoštis naujo partijos pirmininko rinkimams....

Maistas prieš miegą: ar žinote, ką valgyti ir ko reikėtų vengti? (43)

Kai manęs klausia nuo ko pradėti dieną, sakau, kad nuo vakarienės. Klausytojai nustemba, kad...

Karbauskis: turiu nuvilti tuos, kurie džiaugėsi, kad nebebūsiu Seime (992)

Antradienį oficialiai Seimo nario mandato atsisakęs Ramūnas Karbauskis sako, kad pagrindiniu jo,...

Čempionų lyga: vengrų akibrokštas prieš Ronaldo, gražus „Man United“ lyderio gestas ir Haalando spindesys (2)

UEFA Čempionų lygoje prasidėjo grupės etapo antrojo rato kovos. Antradienio vakarą sužaisti dar...

Orai: šiltasis atmosferos frontas atgins rudenišką šilumą (5)

Trečiadienio dieną šiltasis atmosferos frontas žada debesuotus orus. Nedideli pragiedruliai...

Nauja turizmo era: anksčiau apie tokias keliones galėjome tik pasvajoti (25)

Milijonai pingvinų. Jūros drambliai. Banginiai. Poliarinės meškos. Antarktida ir Arkties...

Žurnalistė savo kailiu pajuto, ką reiškia „ilgasis“ COVID-19: susirgo kovą, o lapkritį vargiai pakyla iš lovos (114)

Gydytojai sako, kad COVID-19 trunka porą savaičių. Tačiau ne visiems taip pasiseka. Ir tokių...

Teisės profesoriai įvertino Dobrovolskos kandidatūrą: ji visa galva aukščiau už prieš tai buvusius (1206)

Laisvės partijos pasiūlyta kandidatė į teisingumo ministres, Evelina Dobrovolska , viešojoje...

Negalią turinčiam Nojui liko vos pusantrų metų, kai reabilitacija gali duoti didžiausią naudą: tėvai dėl sūnaus pasiryžę viskam (62)

Prieš tris su puse metų į šį pasaulį atėjęs Nojus, apvertė savo tėvų gyvenimą aukštyn...

Švedijos čempionus įveikęs „Vytis“ – tarp 32 stipriausių Europos komandų (3)

UEFA Futsal Čempionų lygos starte stipriausia Lietuvos komanda Kauno „Vytis“ 3:1 nugalėjo...

|Maža didelių žinių kaina