aA
Žaidimai dažnai traktuojami kaip žalingi ar pavojingi dėl to, kad žaidėjai kartais į juos pernelyg įsitraukia, praranda laiko nuovoką, pamiršta savo kasdienes atsakomybes. Tokį patį poveikį gali sukelti ir gera knyga ar TV serialas, tačiau žaidimai pasiūlo papildomą įsitraukimo elementą – asmenišką dalyvavimą, tikslų siekimą, konkurenciją, bendradarbiavimą, pergalės skonį ir visą eilę kitų emocijų. Kaip tokį įsitraukimą išnaudoti teigiamiems tikslams ir pagal kokius kriterijus atskirti pavojingus žaidimus, aiškina šios industrijos specialistai, rašoma pranešime spaudai.
Vaikas ir kompiuteris
Vaikas ir kompiuteris
© Vida Press

Ugdo skirtingus gebėjimus

Žaidimų kritikas, LŽKA valdybos narys, aktyvistas, propaguojantis gerąją game'ingo kultūrą Lietuvoje Artūras Rumiancevas įsitikinęs, kad kompiuteriniai žaidimai gali turėti ugdomąjį poveikį, net jei yra sukurti išskirtinai pramogai.

„Dauguma žaidimų padeda lavinti pastabumą, ugdyti problemų sprendimą, mokslinio metodo taikymą. Viena priežasčių, kodėl kompiuteriniai žaidimai pradėti taikyti tiek ugdant jaunus žmones, tiek profesionalus, yra būtent ši — didesnis įsitraukimas skatina labiau gilintis į mokslo objektą, sprendžia rutinos ir motyvacijos problemas, padeda sekti asmeninį progresą, taip pat ugdomieji žaidimai – viena puikiausių formų pateikti praktines užduotis“, – privalumus vardija A. Rumiancevas.

Jam antrina ir vienas pirmųjų Lietuvos žaidimų kultūros turinio kūrėjų, projekto „Tesla Gigafactory LT“ įgyvendintojas Darius Kniūkšta: „Tikiu, kad ateityje švietimas ir žaidimai bus labai glaudžiai susiję. Yra įvairiausių žaidimų, kurie lavina skirtingas sritis. Pavyzdžiui „Minecraft“ – trimatės erdvės suvokimą, kūrybiškumą. „League of Legends“ – komandinį žaidimą, sprendimų priėmimą ir reakciją. „Kerbal Space Program“ – fizikinio pasaulio ir raketų mokslą. Tad žaidimų, kurie reikalauja kūrybiškumo ar ugdo tam tikrus gebėjimus, pasiūla yra tikrai plati.“

Talento šioje srityje tėvai nesureikšmina

Prisiekęs žaidimų gerbėjas ir e. sporto žinovas, „Telia Lietuva“ pardavimų vadovas Žilvinas Pūkas sako įžvelgiantis didelę problemą, paplitusią tarp Lietuvos šeimų – pasak pašnekovo, į kompiuterinius žaidimus dėmesio yra kreipiama per mažai.

„Pavyzdžiui, jei vaikas žais krepšinį ir treneris pasakys, kad jis – gabus, tikėtina, kad jau per pirmą mėnesį tėvai parūpins jam brangią avalynę. O jei vaikas gabus internetinių žaidimų srityje ir tėvų paprašys, pavyzdžiui, naujos brangios klaviatūros ar monitoriaus, daugeliu atvejų jis sulauks neigiamo atsakymo. Vien dėl to, kad patys tėvai nesidomi šia vaiko veikla, jos nesupranta ir iškart traktuoja kaip neigiamą dalyką, į kurį investuoti neverta, nes tai – laiko švaistymas“, – įžvalgomis dalijasi Ž. Pūkas.

Anot pašnekovo, elektroniniai žaidimai ir e. sportas dažnu atveju yra labai svarbi veikla vaiko gyvenime. Žinoma, ir šioje srityje svarbu jausti saiką, ir tai turėtų padėti reguliuoti tėvai. Pasak Ž. Pūko, jei tėvai to nedaro, negalima kaltinti žaidimų, kad šie kenkia vaikui – pirmiausia reikia pergalvoti, ko patys tėvai nepadarė, kad padėtų vaikui sureguliuoti dienotvarkę.

Įtraukia pergalingos emocijos

Anot A. Rumiancevo, žaidimai mus lengvai įtraukia todėl, kad įdėdami sąlyginai nedaug pastangų, galime pasiekti labai aukštų rezultatų ar užsiimti neįprastomis veiklomis: keliauti erdve ir laiku, laimėti karus, būti civilizacijų valdovai ar net dievai, kurti, piešti, muzikuoti — daryti viską, ko geidžia širdis.

„Iš tiesų žaidimai nėra taip jau labai nutolę nuo realybės, nes mūsų emocijos ir išgyvenimai laimėjus sudėtingas varžybas ar įveikus aukšto lygio iššūkį yra tokios pat tikros, mes gauname tą patį dopamino antplūdį – galbūt mažesnėmis dozėmis, bet ir dėdami mažiau pastangų.

Be to, internetu žaidžiami daugelio žaidėjų žaidimai turi papildomą socialinį sluoksnį, ten, kaip ir gyvenime, mezgasi naujos draugystės, žaidėjai atranda savęs vertus priešininkus. Dalis žaidimų turi gyvus pokalbių kanalus, tad nemažai paauglių juos žaidžia labiau dėl bendravimo, o ne paties žaismo. Šį fenomeną sulyginčiau su dar prieš dešimtmetį paauglių mėgta veikla – saulėgrąžų spjaudymu kieme ant suoliuko“, – šypsosi žaidimų kritikas.

Pašnekovas priduria, kad žaidimų kokybė yra labai subjektyvus kriterijus, tačiau yra žaidimų, kurių patartina vengti. A. Rumiancevas rekomenduoja susilaikyti nuo žaidimų, kurie siekia „įdarbinti“ žaidėją. Dažnu atveju tai – išmaniesiems įrenginiams skirti „casual“ žanro žaidimai, kurie gana agresyviai braunasi į žmogaus dienotvarkę, naudodami įvairius psichologinius triukus ir ragindami prisijungti kelissyk per dieną, kad žaidėjas susirinktų visas „nemokamas dovanas“. Jei žaidimas primeta dienos ritmą, jis yra vengtinas, nepriklausomai nuo to, koks kokybiškas jis gali atrodyti.

Priklausomybės priežasčių reikia ieškoti ne žaidimuose

D. Kniūkšta įsitikinęs, kad kompiuteriniai žaidimai lengvai įtraukia dėl suteikiamos labai pigios ir kokybiškos pramogos – su tuo sunku konkuruoti. O išmatuoti, daugiau naudos ar žalos žaidimai teikia žaidžiančiajam, galima įvertinus laiką, praleistą prie kompiuterio, daromas pertraukas ir psichologinį prisirišimą – jeigu pramogos pradeda kenkti visai kitai veiklai arba sveikatai, jos tampa žalingos.

„Tad svarbiausias dalykas – ryšys su aplinkiniais. Rūpindamiesi santykiais šeimoje ir su artimaisiais, ieškodami socialinės veiklos, pajusime saiką žaidimams, tai nebus vienintelis įdomus dalykas mūsų gyvenime. O kartais reikia keisti ir požiūrį į žaidimus. Dažniausiai taip būna su e. sportu: jeigu jau žaidžiama daug, galbūt verta mėginti pasiekti aukštumų? Su tuo gali ateiti ir sveikas režimas“, – svarsto D. Kniūkšta.

A. Rumiancevas pabrėžia, kad kalbant apie tikrą ar menamą žaidimų žalą, visada svarbu atminti, jog probleminis žaidėjas pasirinko virtualybę vietoj realybės, ir ieškoti priežasčių reikia būtent čia.

„Jei taip nutiko, visų pirma reikėtų ne interneto laidus karpyti, o kalbėtis su tokiu žmogumi. Žaidimai būtent dėl savo gebėjimo įtraukti yra viena populiaresnių eskapizmo formų, tačiau jei žmogus turi norą pabėgti nuo realybės ar jį supančios aplinkos, jis tą planą įgyvendins, nepriklausomai nuo to, leisite jam žaisti, ar ne. Tad jei žaidimai objektyviai tampa kliūtimi ilsėtis ir atlikti savo pareigas, visų pirma reikėtų pasistengti suprasti, kodėl ir nuo ko tas žmogus bėga, o tada jam padėti spręsti problemas realybėje“, – tikina žaidimų kritikas.

Apie žaidimų teikiamas naudas ir slypinčius pavojus bus kalbama ir rugsėjo 6-7 dienomis diskusijų festivalyje „Būtent!“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
4.1667

Profesorius Urbonas įvardijo produktą, kurio turėtų nelikti vaikų meniu: jis gali lemti mirtinas pasekmes (161)

Duonos riekė, daržovė, vaisius ir sūrelis – geras priešpiečių dėžutės turinys? Pasirodo,...

Užburiantys gamtos vaizdai – užfiksavo paskutines vasaros akimirkas (11)

Šilčiausias ir šviesiausias metų laikas su mumis atsisveikina – paskutinę vasaros dieną norisi...

Pavargęs nuo karantino, Rokas sumanė augintinei aprodyti Europą: sėdo į mašiną ir įveikė 6000 kilometrų (51)

Vokiečių aviganei Norai išties pasisekė – kur bekeliautų jos šeimininkas Rokas Markovičius,...

Anūkė metė sau iššūkį: už 480 eurų seną močiutės kambarį pakeitė neatpažįstamai (134)

Per savaitę suremontuoti seną močiutės kambarį, kad šis būtų šiltas ir jaukus. Tokį...

Telšių rajone Monika rado savo gyvenimo grybą: tokio milžino dar neteko matyti (61)

Miškuose pasipylus grybams, grybautojai aptinka ir dar nematytų įdomybių. Štai, sekmadienį...

Top naujienos

Naujausias pasiūlymas: nenorintiems mokėti už testus iš savo kišenės – neduoti ir bedarbio pašalpų (32)

Nenorintiems mokėti už testus iš savo kišenės – neduoti ir bedarbio pašalpų.

Lietuvos kaime – tikra motinos „monstrės“ istorija: pareikšti įtarimai kelia siaubą teismui nepavyksta priimti sprendimo (39)

Kai tik 2020 m. pradžioje Lietuvoje buvo paskelbtas visuotinis karantinas , buvo uždarytos ir...

NT pardavėjai ėmė diktuoti savo žaidimo taisykles: perkantys būstą su paskola – nepageidaujami (261)

Šiuos metus NT vystytojai ir butų pardavėjai antrinėje rinkoje baigia gana sėkmingai: nepaisant...

Skelbiamos pirmosios Pietų Afrikos tyrimo išvados dėl omikron (21)

Pakartotinio užsikrėtimo koronavirusine omikron atmaina rizika yra tris kartus didesnė nei rizika...

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 2040 naujų koronaviruso atvejų, mirė dar 14 žmonių papildyta

Praėjusią parą nustatyta 2040 naujų COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, rodo penktadienį...

Spahija liaupsina „Baskonia“ lietuvius, bet už nugaros laiko botagą: tikiuosi didesnio progreso

Nevenas Spahija kamuojasi panašiai kaip dar neseniai vargo Jure Zdovcas . Lapkričio viduryje...

Žiema parodys savo nagus: klimatologas paaiškino, kokias klimato kaitos pasekmes pajusime (110)

Dar lapkričio antroje pusėje pasirodęs sniegas artimiausiu metu niekur nežada trauktis, o...

VSAT praneša apie dar vieną žmonių gabentoją: ir vėl įkliuvo ne Lietuvos pilietis (4)

Per praėjusią parą, nuo ketvirtadienio vidurnakčio iki penktadienio, iš Baltarusijos į Lietuvą...

Merkel pageidavimas per atsisveikinimo paradą nustebino politikos apžvalgininkus (22)

Politinę karjerą baigianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį buvo pastebimai...

Draudikė papasakojo apie baisiausią kelią: mirčių nėra, tai ir netvarko, bet tikrąją padėtį matome mes (1)

Kelių , kurie stebina visos Lietuvos vairuotojus, šalyje netrūksta. Vienas tokių – Jūrės...