aA
Vos per keletą metų iš visiškų griuvėsių prikeltas Rokiškio rajono Ilzenbergo dvaras tapo ne tik ekologiško ūkininkavimo pavyzdžiu, kultūros ir turizmo centru, bet turtėja ir gamtos retenybėmis. Tarsi įsižeidę, kad nuo šiais metais buvo išbraukti iš Lietuvos Raudonosios knygos, prie dvaro šimtamečio parko ėmė dygti didžiuliai balti grybai, kurie gali užaugti iki metro skersmens ir sverti iki 16 kilogramų, nors dažniausiai užauga iki arbūzo dydžio, teigiama pranešime spaudai.
Didieji kukurdvelkiai

Mokslininkai šiuos grybus vadina didžiąja langermanija, o paprasti žmonės – didžiuoju kukurdvelkiu. Kauno marių regioninio parko vyriausiasis specialistas biologas Mindaugas Kirstukas pasakoja, kad šiemet šių retų grybų pagausėjo visoje Lietuvoje. „Tai nėra jokia anomalija, bet šią vasarą jiems tinka ir drėgmė, ir temperatūra, ir, matyt, kai kurios kitos sąlygos“, – svarsto specialistas.

M. Kirstuko teigimu, didysis kukurdvelkis yra normalus laukinis grybas, bet miške aptinkamas retai, nebent atviroje laukymėje ar prie keliuko – jis mėgsta šviesą ir šilumą. Dažniausiai jis auga dirbamuose laukuose, ypač ten kur būdavo šiaudai padeginami – ten po metų ar poros gali užaugti ir kukurdvelkių. Kai išdygsta, kitais metais galima nebesitikėti.

Per naktį neužauga

Visiems grybams reikia daugiau drėgmės. Pagal tai skiriasi ir rūšys, todėl vieni auga daugiausia pavasarį, kiti – vasarą, rudenį, o yra ir grybų, pavyzdžiui, ugniabudės, kuriems labiau tinka žiemos atodrėkis. Kukurdvelkiai auga liepą – rugpjūtį, o pavasarį ar rudenį jų rasti nepavyks.

Didieji kukurdvelkiai
Didieji kukurdvelkiai


Pasak M. Kirstuko, didieji kukurdvelkiai nėra išskirtiniai grybai, bet įdomūs tuo, kad užauga dideli. Gal dėl to apie juos ir nebūtų dalykų prikurta. Pavyzdžiui, kai kas rašo, kad jie užauga per naktį. „Tikri niekai, – juokiasi M. Kirstukas. – Tokiu atveju jis akyse pūstųsi. Jam užaugti reikėtų bent trijų parų.“

Jo teigimu, tai valgomas grybas, bet jo ragauti neteko, nes iki šių metų sausio jis buvo Raudonojoje knygoje. „Kolega botanikas sakė, kad skonis įdomus, minkštos švelnios struktūros, o verdant gabaliukais, susitraukia, – dalijasi bendradarbio patirtimi. – Pažįstu šimtus grybų rūšių. Galiu vieną kitą paragauti, bet valgau tik pagrindinius – nebent badas užeitų. Grybas – ne dešra. Jo neprisivalgysi.“

Didysis kukurdvelkis, kaip ir mažieji jo broliukai, per savaitę kitą susensta. Jų žievė iš pradžių paruduoja, o paskui viduje lieka į poroloną panaši masė su sporomis – smagiau palietus, pasklis jų debesėlis.

Tikras auksinis

2018 metų vasarą į Ilzenbergo dvaro kompleksą, ypač senąjį parką, atkreipė dėmesį ir entomologai, tyrinėjantys vabzdžius. Mat dvaro parke aptikta į Europos Raudonąją knygą įrašytų niūraspalvių auksavabalių buveinių.

Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Adelė Markevičiūtė teigia, kad šie vabalai gyvena tik senuose medžiuose, o Lietuvoje dažniausiai ąžuoluose, kurie yra drevėti, su dūlančia negyva mediena, tačiau, pavyzdžiui, Stelmužės ąžuole jų nėra.

Didžiausios Lietuvoje niūraspalvių auksavabalių populiacijos yra Dūkšto ir Kauno ąžuolynuose. Tai daugiausia miško vabzdžiai, bet medis, kuriame jie įsikuria, turi būti gerai apšviestas saulės, todėl tankesniame miške jų greičiausiai nebus – tai turėtų būti arba alėjos, arba reti miškai su senais drevėtais medžiais, arba dvarų parkai.

„Medyje vabalas išsivysto per trejus metus, o tada gali išskristi ir ieškotis porininko kitame medyje. Per kelis vasaros mėnesius, kai šilta, vabalai susiporuoja, o patelė padeda kiaušinius ir miršta, – pasakoja A. Markevičiūtė. – Suaugęs vabalas gyvena 1–3 mėnesius, o lerva – 3 metus. Apskritai tai vabalas, jautrus buveinei, todėl pievose ar jaunuose medžiuose jo neaptiksi.“

Specialistės teigimu, senų medžių ir Lietuvoje, ir Europoje mažėja, todėl niūraspalvis auksavabalis čia yra retas. Europoje, ypač Vokietijoje ir Skandinavijoje, pastaraisiais metais buvo atlikta daug šios rūšies tyrimų – kuo baigiasi viena rūšis, prasideda kita ir kuo jos genetiškai artimos.

„Anksčiau, kol šiuo vabalu buvo mažiau domimasi, Lietuvoje būdavo atrandama keliolika ramdimviečių, o dabar susidaro įspūdis, kad jų yra daug, tačiau iš tikrųjų tai retas vabalas, ir jei imtume kirsti Kauno ar Dūkštų ąžuolynus, juos visiškai prarastume.

A. Markevičiūtės teigimu, Ilzenbergo dvarvietėje yra nemažai senų ąžuolų. Todėl ten auksaspalvis ir aptinkamas nuo praėjusios vasaros, kai buvo rasti 5 auksaspalviai vabalai, o šiemet jų buvo dvigubai daugiau.

Tai vabalas, kuris galėtų plisti toliau, nes nuskrenda iki 1–2 kilometrų ir skleidžia kvapias medžiagas, kurias užuodžia kiti vabalai. Kai suskrenda daugiau vabalų, šį kvapą, primenantį abrikosų aromatą, gali pajusti ir žmogus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
4.4375

Mokslininkai perspėja: Lietuvą šiemet užklupusi karščio banga – tikrai ne pabaiga (69)

Baigiantis javapjūtės darbams ir daugumai ūkininkų skaičiuojant, kiek šiemet negauta planuotų...

Įvertinkite patys: Vytautas savo rankomis pastatė įspūdingą terasą (50)

Kauno rajone gyvenantis Vytautas su žmona šiltą vasaros vakarą prisėdęs prie namo esančioje...

Ugniagesiai 15 kartų vyko šalinti vėjo nuverstų medžių

Ugniagesiai trečiadienį dėl vėtros padarytos žalos 15 kartų vyko šalinti nuvirtusių...

Pakruojo dvaro gėlių festivalyje – įspūdinga karuselė ir senoviniai vargonai (5)

Pakruojo dvare vykstančiame gėlių festivalyje dažno lankytojo akį ir ausį šiandien patraukia...

Diskusijų festivalis „Būtent!“ skelbia renginio programą (3)

Rugsėjo 6–7 dienomis vyksiantis visiems atviras ir nemokamas trečiasis diskusijų festivalis...

Top naujienos

Vilniuje surado ypatingą gatvę: taip, kaip žmonės ten gyvena turi pamatyti visa Lietuva (140)

Kaimynas kaimynui ne akmenį į langą meta, o komplimentą pasako. Kaimynas kaimynui ne skundą...

„Artėja paskutiniojo teismo diena“: gyventojus išgąsdino žaibiškai užtemęs miestas (58)

Dėl didžiausių atogrąžų miškų gaisrų Brazilijos istorijoje viename mieste sutemo 15 val., nes...

Verslo įtakingiausieji: politikų ciniškumas kartais pritrenkia (136)

Trečiadienį DELFI paskelbė įtakingiausių Lietuvos verslininkų ir ekonomistų sąrašą. Laidoje...

Puikus virškinimas, saldus miegas ir rami nervų sistema: išbandykite 3 ingredientų kokteilį (25)

Bananų ir cinamono kokteilis akimirksniu atgaivins organizmą ir pastatys ant kojų peršalus!

Lietaus debesys pasitrauks ir sugrįš šiluma (2)

Ketvirtadienio dieną įžūlūs lietaus debesys iš Lietuvos pasitrauks. Jau naktį žymesnio lietaus...

FIBA atnaujintame pasaulio čempionato pajėgumo reitinge – Lietuvos rinktinės šuolis aukštyn (87)

Prieš pasaulio krepšinio čempionatą FIBA skelbia jau antrą „FIBA 2019“ turnyro dalyvių...

Veidrodinė ministerija Kaune: išvadino akių dūmimu, bet darbuotojai atgal į sostinę nebenori (56)

Balandžio pradžioje atidaryta vadinamoji veidrodinė Žemės ūkio ministerija Kaune.

Stebuklingoje Graikijos vietoje atostogavusi Vaida Skaisgirė dalijasi pavydą keliančiais kadrais (133)

Neseniai Graikijoje esančioje Mikonos saloje su sūnumi atostogavusi Vaida Skaisgirė socialiniame...

Ar seksas lėktuve yra nelegalus ir ar galima už tai sulaukti bausmės? (31)

„Mylios aukščio klubas“ – taip kartais apibūdinami žmonės, kurie yra mylėjęsi lėktuve....

Įspėja, kas nutiktų, jei tarp JAV ir Rusijos kiltų karas: Žemę ištiktų branduolinė žiema (82)

Mokslininkai atliko simuliacijas ir skelbia oficialius rezultatus: net ir šiandien branduolinis...