Pusamžis vyras su tik su trumpikėmis viduryje miesto? Iš Lietuvos gludumų atvykęs jaunuolis su „išeiginiais treningais“ ir maža per petį permesta „tašyte“ papuošta vardiniu užrašu? Nelygiomis plytelėmis ant neįtikėtino aukščio kulniukų kaukšinti mergina, kurios sijonas primena diržą, o dirbtinis įdegis užgožia viską aplinkui? Būtent tai kas dieną stebi nuolatiniai Palangos gyventojai ir turistai.
Iš kurorto lankytojų stiliaus nevengia pasišaipyti ne tik jie, bet ir apžvalgininkai. Štai tinklaraštininkas ir žurnalistas Andrius Užkalnis dar prieš metus juokėsi iš poilsiautojų.
Anot jo, J. Basanavičiaus gatvėje susirenka „visos fyfos juodais plaukais ir nuolatinio pasišlykštėjimo kupina veido išraiška, apygirčiai marozėliai spyruokliuojančiom eisenom, diedai dideliais pilvais, aptemptais pigioms maikėmis, ir niauktais snukiais, su savo išplerusiom beigi nepatenkintom bobelėm ir negražiai aprengtais vaikais. Jau išlindo ir biblinės baidyklės: Kauno ir provincijų pagyvenusios bobos, išsipešiojusios antakius ir užsibraukusios juos juodu flomasteriu maždaug per delno aukštį nuo viršutinio voko. Jos atrodo kaip pabėgusios iš lėlių teatro. Labai baisaus, makabriško lėlių teatro. Plastinei operacijai pinigų nėra, todėl akių vokai užkritę praktiškai iki skruostikaulių, saulėje žybčioja auksiniai dantys, ir, žinoma, iš po sintetinių marškinių smirdi prakaitas, atsivežtas iš nuolatinės gyvenamosios vietos. Jų dvoko jūra nenuplauna, nes jos į jūrą nelenda – vartosi pliaže prie kopų savo nuskalbtais apatiniais“.
Ir, pasak jo, jokių pokyčių kol kas nematyti.
Lietuva – provinciali ir kaimietiška?
„Palanga panaši bus ir šiemet. Tie patys žmonės atvyks ir vėl. Tai ne problema, tai tiesiog paveikslas ir patirtis. Tai mūsų žmonės su tokiais pat pasais ir asmens kodais, kaip mes visi. Tai Lietuvos dalis. Žmonės dabinasi taip, kaip jiems diktuoja aplinka. Jie pradės geriau atrodyti, kai aplink bus daugiau grožio. Tai lėtas procesas. Mus daugelį metų programavo vargo estetika, ir ji nublanks tik tada, kai žmonės pasidarys turtingesni ir daugiau matys pasaulio, ir ne tik Rytų Londone ar Airijos fermose. Žmonės bijo ryškių spalvų. Tai bendras šiauriečių bruožas. Mes nenorime švytėti, ir tai mus paverčia kartais pilkomis mumijomis“, - įsitikinęs A. Užkalnis.
„Lietuvos kurortai yra tokie, kokia yra Lietuva: provinciali, kaimietiška, tik neseniai išbridusi iš Sovietų Sąjungos. Kurorte tai ryškiai matyti“, - konstatavo žurnalistas.
Nors atostogos būtent tas metas, kuomet daugelis žmonių atsipalaiduoja ir jam galėtų paprieštarauti teigdami, kad – mano atostogos, kaip noriu, taip rengiuosi ir prikišdami tolerancijos stoką bei užsienio pavyzdžius, kuomet su stiliumi eksperimentuojama dar drąsiau, A. Užkalnis įsitikinęs, kad žmonės būtent atostogų metu vieni kitus labiausiai stebi.
„Be abejo, kas kaip nori, tas taip ir rengiasi. Laisva šalis. Tačiau aš apie juos kaip noriu, taip ir rašau. Irgi laisva šalis. Tolerancija apima ir laisvę šaipytis, - patikino apžvalgininkas ir patikino greit pokyčių šioje srityje nesitikintis ir nenorintis, - Man bus liūdna ir alkana, jei nebus iš ko šaipytis. Todėl tegu būna kaip būna. O išvaizda tikrai keisis, bet pamažu. Labiausiai norėčiau, kad neliktų tų smalos spalvos plaukų („Vilijampolės juodvarnio“) ant merginų. Paskui ateis laikas ir kitkam.“
Eksperimentuoti reikia jaunystėje, o ne sulaukus garbaus amžiaus
„Visiems pagyvenusiems maištininkams sakau: klausykite, Jūsų maištas yra jau pasmerktas pralaimėjimui. Žinoma, visi išgyvena identiteto paieškos periodą. Aš irgi savo laiku dažiau plaukus, buvau išsiskutęs skiauterę, nešiojau auskarą ir panašiai. Mūsų tėvai ir seneliai buvo hipiai – nešiodavo ilgus plaukus ar gėlių vėrinius, kažkas buvo metalistai ar gotai. Suprantu, kad ieškoti savęs būdinga absoliučiai kiekvienam jaunuoliui, tačiau būtina nepamiršti vieno dalyko – visi mes suaugame, subręstame ir pamatome, kad gyvenimo prioritetai yra kitokie. Ir kuo tu ilgiau liksi jaunuoliu, kuris ieško savęs, tuo tu kvailiau ir juokingiau atrodysi“, - įsitikinęs G. Drukteinis.
„Visi pro tai praeina, tačiau kvaila ir beprasmiška bandyti tai susigrąžinti ar tokiais išlikti visą gyvenimą. Penkiasdešimtmetis pankas atrodo graudžiai, o ne kietai. Galų gale yra tam tikri amžiaus atributai ir metų nulemta fiziologija. Pavyzdžiui, pas sulaukusius 40-60 metų vyrus, nori jie to ar ne, atsiranda pilvukas, nuslenka plaukai. Ir jeigu tu ant tokio išsišovusio alaus pilvuko užsitempi labai aptemptus marškinėlius, tai klausimas, ar tai neatrodo komiškai ir nedemonstruoja visiško žmogaus estetikos ir harmonijos nesuvokimo?“, - retoriškai klausė etiketo specialistas.
Pastebi pokyčius į gerąją pusę
Dizainerė Jolanta Rimkutė, nors ir atviravo Palangoje besilankanti labai retai, pastebi, kad dažnas iš poilsiautojų ne tik kad nesilaiko, bet ir nežino elementarios aprangos kodo abėcėlės.
Ji pastebi, kad pagaliau merginos pradeda atsisakyti aukštakulnių dienos metu ir renkasi patogesnius laisvalaikio stiliaus drabužius.
Pasak jos, kritika Palangoje demonstruojamam stiliui galėtų pasibaigti, jei žmonės pradėtų keliauti ir suprastų, kad niekur kitur pasaulyje taip nesielgiama ir nesirengiama.
„Žinoma, jei nuvažiuosime į Rusiją ar Rytus, dar „gražesnių“ atvejų prisižiūrėsime ir prisimokysime. Bet bet kokiu atveju kelionės plečia žmogaus akiratį ir sąmonę. Daugybę stiliaus patarimų galima rasti ir žurnaluose, tam tikruose interneto portaluose. Vasara tam ir yra, kad galėtume pagaliau jaustis patogiai ir, kas labai svarbu lietuviams, gražiai. Vis dėlto vėjas, jūra – turi duoti vasarinės elegancijos, patogumo, laisvumo elementų. Tai yra elementaru“, - kaip išvengti kritikos dėl savo aprangos atostogų metu patarė dizainerė.
