Grybautoja perspėja nerimstančius žmones: reikia palaukti
Aktyvi grybautojų grupės narė Liepa Miškienė atvirauja, kad jau nuo balandžio vidurio pradėjo rinkti bobausius, o kokia savaite vėliau pradėjo dygti ir briedžiukai.
Grybautoja prisipažįsta, kad briedžiukų šiemet spėjo rasti tikrai nemažai. Be to, gegužės pradžioje pradėjo dygti pavasarinė balteklė – moteris pastebi, kad šiemet jų yra ypač daug, randa net ir dabar, tačiau visos esą jau sukirmijusios.
„Mes su vyru esam išprotėję grybautojai ir siaučiam po visą Lietuvą ieškodami naujų vietų – mums didelis džiaugsmas atrasti naujus grybingus miškus. Pavyzdžiui, briedžiukų ieškojom Vilkaviškio, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių, Prienų ir Kauno rajonuose – čia jie auga specifinėse vietose, prie drebulių. Šiuo metu jau galima rasti kazlėkų ir lepšiukų, bet ne sunkių miškų masyvuose, o daugiau pakraščiuose, saulėtose vietose“, – sako L. Miškienė.
Nors vieną kitą grybą aptikti miškuose jau galima, dažno pamėgtų voveraičių dar teks palaukti – grybautoja sako žinanti keletą augimviečių, kuriose pasirodo pirmosios voveraitės, tačiau kol kas jose teko aptikti tik keletą ir dar labai mažučių.
Vis dėlto, tikslių vietų grybautoja išduoti nenori – moteris teigia turėjusi karčios patirties, kai pastebėjo į vieną mišką suvažiavusias begalę mašinų.
„Artimiausiu metu grybų tikrai nebus. Mačiau, kad žmonės jau nerimsta, samanas kilnoja, lapus žarsto. Masinio grybų dygimo tikrai dar nėra. Reikia palaukti. Be to, kuo mažiau žmonių miškuose šiuo metu, tuo geriau jauniklių turintiems gyvūnams“, – įspėja L. Miškienė.
Atidarė sezoną: pagaliau aptiko savo pirmąjį laimikį
Tuo metu grybautoja Kristina Račiukaitienė teigia, kad grybauti teko dar visai neseniai – antradienio rytą. Tiesa, šįkart su dukra grybavusiai moteriai toli eiti nereikėjo, mat Kauno rajone, Poderiškių kaime esantis nedidelis miškelis yra prie pat jos namų.
„Pro šį miškelį vyras ryte važiavo į darbą ir užmatė šalia jo krašto augančius grybus, tad nieko nelaukęs paskambino ir pranešė man apie džiugias radybas. Greitai su dukra susiruošėme ir nuskubėjome surinkti grybų, kol kas nors taip pat jų neužmatė. Juk visi laukia pirmųjų grybų“, – juokiasi K. Račiukaitienė.
Tą rytą grybautoja rado 12 paberžių – tai pirmasis jos šio sezono laimikis. Ji prisipažįsta, kad į grybų paieškas traukė ir ankstesnėmis dienomis, tačiau iš miško tekdavo grįžti tuščiomis.
„Sekmadienį buvome Pravieniškių miškuose pasižvalgyti į savo grybingas vietoves, bet ten dar nieko neradome. Buvo tuščia“, – sako ji.
Viskam savas laikas: pintinę grybautoja trauks tik rudenį
Grybautoja Vilma Kolpakovienė į miškus traukia visais metų laikais – pėsčiomis, slidėmis, dviračiais. Todėl kasmet grybautoja nepraleidžia to momento, kai pasirodo pirmieji grybai.
„Turime truputį nuosavo miško, tad pirmieji grybai mus pasitinka savame miške Vilkaviškio rajone, prie upės vardu Šešupė. Pirmaisiais pavasariniais grybais, briedžiukais, ir bohemiškais aukšliavarpiais, gėrimės per Velykas, balandžio mėnesį, bet nesu jų ragavusi. O pirmuosius raudonikius (raudonviršius) surandu gegužės mėnesį. Anksčiau surasdavau po vieną, šiais metais ant pamiškės keliuko mane pasitiko visas būrys – net keturi“, – pirmuosius miške sutiktus grybus vardija V. Kolpakovienė.
Grybautoja pastebėjo, kad pavasarį šie grybai mėgsta atviras, saulėtas vietas, kur miško paklotė įšyla anksčiausiai, o įprastose vietose, kur auga rudenį, neteko pamatyti.
„Kaip minėjau, pavasariniais grybais džiaugiamės, gėrimės akimis, jų nerenkame. Manau, kad viskam savas laikas, tad pintines grybams rinkti reikia traukti rudenį. O ir rudenį grybų vežimais nevežame, saikingai džioviname ir marinuojame“, – sako V. Kolpakovienė.
